Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio
2019.10.22 15:21

Apie Marakešo sutartį, leidžiančią valstybėms ar įgaliotoms jų institucijoms – bibliotekoms, švietimo įstaigoms – laisvai, nepaisant sienų ir tose šalyse veikiančių autorių teisių įstatymų, keistis specialiųjų formatų leidiniais, intensyviai kalbama jau daugiau nei šešeri metai. 

Praktinėje seminaro dalyje buvo išbandomos naujausios technologijos, skirtos specialiųjų formatų leidiniams skaityti. Lietuvos aklųjų bibliotekos archyvo nuotr.

Praktinėje seminaro dalyje buvo išbandomos naujausios technologijos, skirtos specialiųjų formatų leidiniams skaityti. Lietuvos aklųjų bibliotekos archyvo nuotr.

Sutartis pasirašyta 2013 m. Maroke, Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) ir Maroko Karalystės organizuotoje diplomatinėje konferencijoje, o įsigaliojo 2016 metais, ją ratifikavus 20 valstybių, tarp kurių buvo ir Lietuva. 2017 m. Marakešo sutartį ratifikavo ir ES institucijos.

Šį rudenį Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB) kartu su tarptautiniais partneriais – asociacija EIFL (Elektroninė informacija bibliotekoms), IFLA (Bibliotekų, teikiančių paslaugas žmonėms, negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto, sekcija) ir Toronto universitetu (JAV) surengė seminarą, skirtą praktiniam Marakešo sutarties įgyvendinimui.

REKLAMA

„Marakešo sutarties pagrindą sudaro žmogaus teisių principai, ji atveria galimybes gaminti kūrinių kopijas specialiaisiais formatais ir dalytis jomis nepaisant valstybių sienų. Sutartyje remiamasi Visuotine žmogaus teisių deklaracija ir Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija – šiandien žengiame dar vieną žingsnį, kad tai įgyvendintume“, – pradėdama seminarą sakė LAB direktorė Inga Davidonienė. Ji priminė, kad pasaulyje tik apie 7 proc. visų išleistų kūrinių prieinami specialiaisiais formatais, o besivystančiose šalyse, kur gyvena 90 proc. visų planetos aklųjų ir silpnaregių, prieinamų leidinių skaičius nesiekia 1 proc. Turint visa tai galvoje, Marakešo sutartis ir jos teikiamos galimybės įgyja dar daugiau svorio.

Kuriamas Vilniaus modulis

Vilniuje vykusiame seminare, kuriame dalyvavo Baltarusijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos aklųjų bibliotekų atstovai, ypatingas dėmesys skirtas tarpvalstybiniam keitimuisi specialiųjų formatų leidiniais. Pasak seminaro rengėjų, drąsiai galima kalbėti apie savitą sutarties pagrindu veikiantį Vilniaus modulį, svarbų visam Baltijos ir kaimyninių šalių regionui.

„Marakešo sutarties nuostatos į Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą įtrauktos jau 2018 m. pabaigoje, – sako LAB direktoriaus pavaduotoja Fausta Kepalienė. – Reikalinga teisinė bazė yra, atėjo laikas šias nuostatas įgyvendinti praktiškai – pradėti keistis leidiniais. Nors, jeigu būsime visiškai tikslūs, toks keitimasis jau vyksta – leidiniais rusų kalba jau keičiamės su Estijos aklųjų biblioteka.“ 

REKLAMA

Anot F. Kepalienės, seminare nagrinėtos temos ir klausimai – specialieji formatai, jų konvertavimas, apsikeitimo būdai, katalogų suvienodinimas – labiau žinotini specialistams, bibliotekininkams. Vartotojui svarbu, kad keitimasis vyktų sklandžiai, kad jis gautų norimą leidinį.

„Seminare užmezgėme ryšius su Lenkijos bibliotekų atstovais. Literatūros lenkų kalba fondai mūsų bibliotekoje itin skurdūs, dabar atsiranda galimybė juos papildyti. LAB pasirengusi pradėti keistis leidiniais. Taip pat ir savo, lietuviškais, su užsienyje gyvenančiais tautiečiais, negalinčiais skaityti įprasto teksto“, – pasakoja F. Kepalienė. 

Ji pastebi, kad svarbiausia – sklandus keitimasis leidiniais anglų, rusų, lenkų kalbomis, bet gali būti visokių pageidavimų. Yra du keliai pasinaudoti Marakešo sutarties teikiamomis galimybėmis: kreiptis tiesiogiai į užsienio šalių bibliotekas dėl galimybės gauti pageidaujamus leidinius arba naudotis tarptautinėmis apsikeitimo leidiniais platformomis. Kuris kelias veiksmingesnis, parodys laikas, bet LAB jau dabar atlieka tam tikrus biurokratinius formalumus, kad galėtų prisijungti prie didžiųjų tarptautinių leidinių apsikeitimo platformų, viena jų – Globali knygų apsikeitimo sistema (ABC Global Book Service). 

Kada švenčiama Pasaulinė Dauno sindromo diena?
Prašome pasirinkti atsakymą!
Spalio 20 d.
Lapkričio 4 d.
Kovo 21 d.
BALSUOTI
REZULTATAI
Kada švenčiama Pasaulinė Dauno sindromo diena?
Spalio 20 d.
33,6%
Lapkričio 4 d.
11,7%
Kovo 21 d.
54,7%

REKLAMA

Lietuviai – daug kur pirmieji

LAB informacijos išteklių centro vadovė Dalia Balčytytė pastebi, kad Marakešo sutarties pagrindu pradedantis praktiškai veikti Vilniaus modulis neturi analogų ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Niekas kol kas nerengia ir tokio pobūdžio praktinių seminarų.

„Anglų kalba parengtas Marakešo sutarties vadovas „Pradėkime“, – pasakoja D. Balčytytė. – Išsivertėme jį į lietuvių kalbą, su atvykusiu į seminarą teisininku iš JAV Džonatanu Bandu suderinome formuluotes. Į sutarties įgyvendinimo procesą įtrauksime ne tik užsienio kolegas, bet ir Lietuvos viešąsias bei akademines bibliotekas.“

D. Balčytytė atkreipia dėmesį, kad Marakešo sutartis be kliūčių veikia tarp ES valstybių narių, bet jos teikiamomis galimybėmis gali naudotis ne tik ES narės, jeigu jos yra ratifikavusios šią sutartį. Pavyzdžiui, yra galimybė Lietuvai leidiniais keistis su Toronto universitetu. „Kol kas negalime žinoti visko, kaip vyks keitimasis. Nepaisant to, kad visi juridiniai klausimai išspręsti, ES šalys narės turi tam tikrų ypatumų, į kuriuos turėsime atsižvelgti, tačiau ledai pajudėjo. Žmones raginame ateiti į biblioteką, kreiptis su pageidavimais gauti leidinius užsienio kalbomis“, – kalba centro vadovė.

Naujovės dera su tradicijomis

LAB po vasaros savo skaitytojams pasiūlė ir daugiau naujovių. Pirmiausia, garsiniai filmų takeliai su specialiu, akliesiems skirtu garsiniu vaizdavimu virtualiojoje bibliotekoje „Elvis“. „Žmonės takelius gali parsisiųsti į savo kompiuterius arba įrašų klausyti internete. Pačius filmus galima pasižiūrėti atėjus į biblioteką specialioje kompiuterizuotoje darbo vietoje“, – aiškina LAB vartotojų aptarnavimo centro vadovė Janina Vileikienė.

REKLAMA

Šį rudenį LAB savo skaitytojams pasiūlė dar vieną naujovę – knygas Brailio raštu pradėjo spausdinti pagal poreikį. Iš sąrašo, kuris nuolat pildomas, biblioteka skaitytojui atspausdina ir išsiunčia norimą knygą. „Ne mažiau svarbu ir tai, kad visų šių knygų maketai, konvertuoti specialiu BRF formatu, atsiduria „Elvyje“, skaitytojai patys juos gali parsisiųsti ir skaityti ne tik įprastai, popieriniu pavidalu, bet ir su Brailio eilute“, – sako I. Davidonienė. Brailio eilutė yra įrenginys, kompiuterio ekrane rodomą tekstą paverčiantis Brailio raštu. Šiomis eilutėmis naudojasi vis daugiau Lietuvos neregių. Šešias tokias eilutes šių metų pabaigoje ketina įsigyti ir LAB: „Jeigu matysime, kad yra poreikis, įsigysime ir daugiau.“

LAB be tiesioginės savo misijos – leisti ir kaupti leidinius specialiaisiais formatais, jais aprūpinti skaitytojus – atlieka ir didelį kultūrinį darbą. Visuose penkiuose bibliotekos padaliniuose vyksta susitikimai su kultūros ir meno žmonėmis, knygų aptarimai, edukacinė veikla. Šiais metais LAB Kauno padalinyje įkurtas Trečiojo amžiaus universiteto Baltosios lazdelės fakultetas, o vilniečiai naująjį rudens sezoną pradėjo žiūrėdami tarptautinio pripažinimo sulaukusį gamtininko Mindaugo Survilos filmą „Sengirė“ su garsiniu vaizdavimu. 

„Treti metai bibliotekoje spalio pradžioje tradiciškai vyksta Konstitucijos egzaminas, – pasakoja J. Vileikienė. – Šiemet du žmonės, egzaminą laikę Brailio raštu, pateko į antrąjį jo turą. Keleri metai iš eilės prieš Baltosios lazdelės dieną bibliotekoje apsilanko Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai – susitinka su aklųjų bendruomene, pasakoja apie teisėjo darbą, atsako į žmonėms kylančius klausimus. Teisėjai niekada neateina tuščiomis – visada atsineša naujausių knygų.“

REKLAMA

Spalio 15-ąją pažymimą Baltosios lazdelės dieną LAB minėjo kviesdama savo lankytojus pasižiūrėti japonų režisieriaus Taichi Takahachi dokumentinį filmą apie paralimpinį golbolo čempioną, būsimų Tokijo paralimpinių žaidynių dalyvį Justą Pažarauską. Lapkritį biblioteka vėl burs savo skaitytojus – kvies į Šiaurės šalių literatūros savaitę.

Straipsnio autorius: Daumantas Valenta.  

 

Juozas
2019-10-24 10:01:42
Puikus straipsnis, gera LAB idėja rengti tarptautinį seminarą. Dalintis leidiniais su pasauliu - puiku.
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Juozas 2019-10-24 10:01:42
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Puikus straipsnis, gera LAB idėja rengti tarptautinį seminarą. Dalintis leidiniais su pasauliu - puiku.   ATSAKYTI

Top Video

Pamačius šalia važiavusį automobilį išsitraukė kamerą: to dar nebuvo regėję
DABAR RODOMA
Pamačius šalia važiavusį automobilį išsitraukė kamerą: to dar nebuvo regėję
DABAR RODOMA
Keistos išvaizdos žuvis sukėlė sąmyšį: atrodo, kaip su žmogaus veidu
DABAR RODOMA
Venckienės palaikymo mitingo dalyvė: aš buvau pas Neringą kameroje
DABAR RODOMA
Šokiruojantis įrašas: policija elektra kratė vyrą, kurio rankose – vienerių metų vaikas
DABAR RODOMA
Vyras renka žmonių nagus: nepatikėsite, kam juos naudoja
DABAR RODOMA
Šuo tapo sensacija – šeimininkui moka pasakyti žodžiais, ko nori
DABAR RODOMA
Linksmos sesučių Emilijos ir Martynos pamokos, kaip kepti pyragą
DABAR RODOMA
Mikutavičius atskleidė, kokios aistros verda „X faktoriaus“ užkulisiuose
DABAR RODOMA
Išsitraukė kamerą, kai pamatė, ką porelė veikia viduryje gatvės
DABAR RODOMA
Vyras dėl nesėkmės vakarėlyje kaltins žmoną dar ilgai: juokėsi visi
REKLAMA
 Lietuvos susisiekimo konferencijoje diskutuota ir apie darnų judumą (viduryje – viceministras Vladislovas Kondratovičius). Linos Jakubauskienės nuotr.
Miestų, kuriuose gyvena daugiau nei 25 tūkst. gyventojų arba kurie turi kurorto statusą, savivaldybės parengė darnaus judumo planus. Jų tikslas – užtikrinti geresnę žmonių ...
Kadras iš filmo „Neregėta Europa“.
Lietuva, Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija, ne visada lygūs, patogūs, dažniau priešingai – duobėti ir nelygūs tų šalių keliai. Tokiais keliais jau daugiau nei savaitė ...
Rita Česonienė su Širvintų rajono Švietimo ir kultūros skyriaus vyriausiąja specialiste Rasa Kralikevičiene. Linos Jakubauskienės nuotr.
Širvintų L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos mokytoja Rita Česonienė vyresniųjų klasių gimnazistus moko ekonomikos. Be to, nuo šių mokslo metų pradžios ji – ir devintokų ...
Gintautas Paltanavičius dalyvauja Trakuose vykstančiose šventėse. (nuotr. asm. archyvo)
Trakų savivaldybės tarnautojas Gintautas Paltanavičius jau 27 metus serga Bechterevo liga. Ji keitė vyro gyvenimą, buvo sunkių, beviltiškų dienų, bet jis visą laiką ieškojo, ...
Aleksandra ir Dmitrijus lanko Trakų neįgaliųjų užimtumo centrą. Užimtumo centro archyvo nuotr.
Užsukę į Trakų neįgaliųjų užimtumo centrą, aptinkame dažais apkrautą stalą, ties spalvingais piešiniais palinkusius lankytojus. Kai čia dirbti atėjo Dailės akademiją baigusi ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

TVPlay
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų