Vilnietė Liudmila Sadauskienė (72) ilgą laiką kentė itin didelius skausmus. Negalėdama užmigti naktimis, o dienomis dejuodama iš skausmo, moteris per pusmetį sublogo net dešimt kilogramų. Apsilankiusi pas medikus, Liudmila sužinojo karčia tiesą, jos stubure – net penkios išvaržos, kurios ir buvo tokio skausmo kaltininkės.

L. Sadauskienė ilgą laiką kentė stiprius stuburo skausmus (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)

L. Sadauskienė ilgą laiką kentė stiprius stuburo skausmus (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)

Nors kai kurie medikai Liudmilai siūlė atlikti operaciją, vis dėlto garbaus amžiaus sulaukusi moteris nenorėjo iš karto gultis po skalpeliu ir panoro išbandyti kitus gydymo būdus. Būtent tuomet Liudmila ir atsidūrė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Skausmo klinikoje.

Rado penkias išvaržas

Skausmą, kurį kęsdama ji atėjo į šią kliniką, Liudmila prisimena net ir dabar, kaip pati sako – to užmiršti tikrai neįmanoma.

„Į kliniką atėjau su be galo dideliais skausmais. Čia ateina žmonės, kuriems labai skauda, o jiems niekas padėti negali. Iki tol pusę metų kenčiau skausmą, per šį laiką sublogau net dešimt kilogramų. Apsilankius pas gydytojus, man atliko magnetinį rezonansą ir rado penkias stuburo išvaržas“, – pasakoja Liudmila.

REKLAMA

Moters gyvenime nebuvo jokios rimtesnės traumos, avarijos ar kito nelaimingo atsitikimo, po kurio galėjo atsirasti toks skausmas. Pasirodo, kad gyvenime šis stuburo skausmas moteriai vystėsi pamažu, o išvaržų tuomet tik daugėjo.

„Dabar kai atsuki laiką atgal, tai tikrai ir sunkius daiktus nešiojau, vaiką augindama vis nešiodavau. Paskui statėme ir namą, tai teko nešioti plytas.

Nors sportavau visą savo gyvenimą, jaunystėje slidinėjau, bet tas pastovus sunkių daiktų nešiojimas padarė savo“, – patikina net penkias stuburo išvaržas turinti moteris.

Padeda šilti kraštai ir baseinas

Skausmo klinikoje Liudmilai buvo paskirtas gydymas, paprastai tariant, čia į reikiamas stuburo vietas specialia adata nuolatos buvo leidžiamos specialios šaldančios dujos.

Liudmila sako, kad dabar skausmas iš jos gyvenimo nėra dingęs, tik su tokiu rezultatu, kurio pasakė pacientė drauge su gydytojais, moteris gyventi gali.

„Skausmas liko, bet toks, kuris netrukdo gyventi. Dabar nuolatos atlieku mankštą, lankau plaukimą. Tiesą sakant, labai padeda šilti kraštai. Neseniai lankiausi Egipte, tai ten man stuburo visai neskaudėjo“, – šypteli ji.

L. Sadauskienė

L. Sadauskienė

Paskatinimas kurti daugiau skausmo klinikų

Nors skausmas savaime nėra liga, Vakarų pasaulyje 20 amžiaus pradžioje susidomėta lėtinio skausmo problema. Iki tol daugiausia dėmesio buvo skiriama ūmiam skausmui malšinti, pavyzdžiui po traumos, operacijos metu.

Skausmo medicina, kaip atskira medicinos sritis, susiformavo tik 20 a. šeštajame dešimtmetyje. Pasaulyje atsirado pirmosios specializuotos skausmo klinikos, pradėtos taikyti invazinės nuskausminančios procedūros.

REKLAMA

1994 m. rugpjūčio 1 d. Santaros klinikose įkurta pirmoji Lietuvoje skausmo klinika. Nuo tada skausmo klinikoje gydomų pacientų skaičius kasmet augo nuo kelių šimtų iki daugiau nei 4 tūkstančių per metus. Konsultuojami pacientai iš visos Lietuvos.   

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro vadovė profesorė Jūratė Šipylaitė džiaugiasi veikiančia Skausmo klinika ir neslepia, jog čia dirba iš tiesų savo srities profesionalai.

„Docento Alio Baublio ir gydytojos Janės Baublienės iniciatyva prieš dvidešimt penkerius metus atsirado visai nedidelė klinika, poskyris. Po truputį jis ėmė plėstis ir šiai dienai turime tokią kliniką. Pačioje klinikos įkūrimo pradžioje tuo metu dar čia nedirbau, bet tai, kas buvo daroma tuomet pasaulyje, paliko didžiulį įspūdį“, – pasakoja J. Šipylaitė.

Pasak profesorės, šią dieną jie ne tik norėtų paminėti savo veiklos sukaktį, bet taip pat ir atkreipti dėmesį į tokias gydymo vietas.

„Iš vienos pusės mes norime pasidžiaugti savo darbu, iš kitos pusės – pažiūrėti šiek tiek į priekį ir paskatinti, kad tam tikrų skausmo gydymo kabinetų, centrų atsirastų dar daugiau. Poreikis tam yra labai didelis, tačiau viskam reikalingas savas laikas ir profesionalūs žmonės, kurie palaikytų tokią iniciatyvą“, – sako ji.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro vadovė profesorė Jūratė Šipylaitė

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro vadovė profesorė Jūratė Šipylaitė

Gydomas įvairus skausmas

Drąsiai galima teigti, jog prieš 25-erius metus pagalba buvo nepakankama, o pacientai buvo priversti kentėti, kas lemdavo prastą jų gyvenimo kokybę, neįgalumą. Daugiausiai dėmesio sulaukdavo medicinos sritys, didinančios išgyvenamumą, tuo tarpu gyvenimo kokybės klausimai buvo ne tokie aktualūs.

REKLAMA

Iki šiol pacientų sąmonėje išlikę, jog reikia vartoti kraujospūdį ar gliukozės kiekį koreguojančius vaistus, o skausmą galima ir pakentėti, jo gydymas ne toks svarbus. Daugėjant skausmo klinikų bei lėtinį skausmą gydančių gydytojų, tokio mąstymo tendencijos palaipsniui kinta. 

„Skausmo medicinos centre gydomi pacientai su įvairiais skausmo sindromais. Dauguma besikreipiančių į mus skundžiasi lėtiniais arba ūmiais, tačiau užsitęsusiais skausmais, kurių nepavyksta kontroliuoti kitais būdais – vartojant vaistus, taikant reabilitacines procedūras.

Dažniausiai kreipiasi dėl nugaros – kaklo, krūtinės, o ypač dažnai – juosmeninės dalies skausmo“, – į dažniausiai pasitaikančius skausmo sindromus dėmesį atkreipia Skausmo medicinos centro vedėjas Alfredas Vaitkus. 

Žinoma, gydomi pacientai, patiriantys ir įvairių kitų skausmų. Pavyzdžiui, sąnarių, įvairių nervų pažeidimo sukelti skausmai bei su stuburu susijęs galvos skausmas.

Rečiau pasitaiko fantominiai skausmai po galūnių amputacijų, kompleksinio regioninio skausmo sindromas, lėtiniai pooperaciniai, potrauminiai ir onkologinių ligų sukeliami skausmai bei skausmas, kylantis iš vidaus organų (visceralinis), pavyzdžiui lėtinio pankreatito sukeltas pilvo skausmas, lėtinis dubens skausmas. 

Anestiozoloijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro, skausmo medicinos centro skyriaus vedėjas, gydytojas Alfredas Vaitkus parodė čia atliekamas procedūras

Anestiozoloijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro, skausmo medicinos centro skyriaus vedėjas, gydytojas Alfredas Vaitkus parodė čia atliekamas procedūras

Tikisi stebuklingo rezultato

Anot Skausmo medicinos centro gydytojos anesteziologės-reanimatologės Audrės Tylienės, dažnai pacientai tikisi stebuklingo ir greito rezultato, todėl, prieš pradedant taikyti gydymą, stengiamasi su pacientu aptarti jo lūkesčius ir realias galimybes padėti. Kartais kreipiasi pacientai, skausmus kenčiantys daugybę metų.

REKLAMA

Jų priežastimi dažniausiai būna įvairios lėtinės degeneracinės ligos, tai yra – įsisenėję, negrįžtami pokyčiai, kurie nulemia nuolatinius arba pasikartojančius skausmus, nervinių struktūrų dirginimą, pokyčius jose. 

Pavyzdžiui, stuburo kanalo arba tarpslankstelinių angų susiaurėjimas (stenozė) bei tarpslankstelinių sąnarių artrozė, sukelianti nuolatinį ar dažnai pasikartojantį nugaros ir galūnės skausmą. Tokiais atvejais neretai pavyksta tik iš dalies sumažinti skausmą netgi taikant intervencines skausmo malšinimo procedūras. 

Svarbus ryšys tarp paciento ir gydytojo

Gydant skausmą, ypatingai svarbus yra aktyvus paciento įsitraukimas ir bendradarbiavimas su medikais, nes dažnu atveju – tai ilgesnis procesas, reikalaujantis gyvenimo įpročių pokyčių. Medikai dalijasi, jog mato daug pacientų, kurie yra iškankinti lėtinio skausmo ir dėl to patiria įvairių psichologinių sutrikimų, yra depresiški, nusivylę.

Tokie pacientai yra vienas didžiausių Skausmo medicinos centro kolektyvo iššūkių ir neretai reikalingos bendros gydytojo, medicinos psichologo ir slaugytojo pastangos, kad padėtų jiems susigrąžinti motyvaciją ir aktyviai įsitraukti į gydymo procesą.

Dažnas pacientas prašo tiesiog stebuklingos piliulės ar procedūros, o patys mieliau renkasi stebėtojo vaidmenį. Geriausių rezultatų pavyksta sulaukti su tais pacientais, kurie bendradarbiauja ir gerai suvokia savo skausmo problemą – tai subjektyvus potyris, todėl gydymo rezultatas labai priklauso nuo paties paciento gebėjimo apibūdinti patiriamą skausmą, jo kokybinius parametrus, taikyto gydymo efektyvumą. 

REKLAMA

Turbūt ne daug kas žino, jog Skausmo medicinos centre dirba gydytojai anesteziologai–reanimatologai. Tos pačios specialybės atstovai, su kuriais pacientai susiduria operacijų metu. Vis tik Skausmo medicinos centro gydytojų darbo specifika kitokia. Pirmiausiai, gydytojai konsultuoja pacientą, įvertina skausmą sukėlusias priežastis, diagnozuoja skausmo sindromus, peržiūri anksčiau taikytą gydymą vaistais, reabilitaciją, jei reikia, koreguoja gydymą.

Jeigu skausmo numalšinti nepavyksta įprastinėmis priemonėmis, taikomos invazinės procedūros. Skausmą malšinančių invazinių procedūrų yra daug ir įvairių. Jų metu siekiama paveikti skausmo židinį arba skausmo perdavimo takus, suleidžiant vaistų, veikiant nervus cheminėmis medžiagomis, aukšta temperatūra ar elektromagnetinėmis bangomis, šalčiu. 

Skausmas dažnu atveju yra tampriai susijęs su baime, dėl kurios gimsta įvairiausi mitai. Vienas ryškiausių ir dažniausiai pacientų išsakomų yra tas, jog, pritaikius invazinį gydymą skausmo klinikoje, joks kitas gydymas nebepadės. Dėl šio mito kai kurie pacientai vengia kreiptis į skausmo kliniką. Reikia žinoti, kad skausmo klinikoje nebūtinai bus taikomas invazinis gydymas.

Gali būti koreguojamas medikamentų vartojimas, rekomenduojama kito specialisto konsultacija. Invazinio gydymo poreikis, gydymo alternatyvos visada aptariamos su pacientu. Būtina žinoti, jog kai kurios invazinės procedūros leidžia sumažinti vartojamų medikamentų poreikį, o po intervencijos sumažėjęs skausmas sudaro galimybes efektyviau taikyti reabilitacijos priemones. 

Primename, jog pacientą į skausmo kliniką siunčia bei siuntimą išduoda šeimos gydytojas arba gydytojas specialistas. Prieš atvykdamas pacientas turi iš anksto užsiregistruoti bendrojoje Konsultacinės poliklinikos registratūroje. Atvykstant būtina turėti gydytojo siuntimą ir asmens dokumentą. Pacientams svarbu žinoti, jog vidutiniškai eilėje tenka palaukti 4-5 mėnesius. Yra ir taip vadinami „žalieji koridoriai“, skirti pacientams, sergantiems onkologinėmis ligomis bei trišakio nervo ar liežuvinio ryklės nervo neuralgija, kai skausmo nepavyksta sukontroliuoti net ir skyrus maksimalias gydymo nuskausminančiais vaistais ir kitas priemones, ir kai nėra indikacijų skubiai operacijai.

Irena 860616167
2019-10-09 12:21:16
Laba diena,ar mokomas gydymas ar ne? Ir kaip galima ten papulti! Mane taip pat kamuoja stuburas,nuo jo kojos ir šonus labai skauda,taip pat rankas! Vienu žodžiu,taip pat kenciu!! Kaip ten papulti
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Regina 2019-10-13 23:25:33
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Labai įdomu kaimo žmogui sekti jūsų skirtas į fb naujienas   ATSAKYTI
Irena 860616167 2019-10-09 12:21:16
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
Laba diena,ar mokomas gydymas ar ne? Ir kaip galima ten papulti! Mane taip pat kamuoja stuburas,nuo jo kojos ir šonus labai skauda,taip pat rankas! Vienu žodžiu,taip pat kenciu!! Kaip ten papulti    ATSAKYTI

Top Video

Laidotuves pertraukė netikėtumas: vyrui teko šokti į iškastą duobę
DABAR RODOMA
Laidotuves pertraukė netikėtumas: vyrui teko šokti į iškastą duobę
DABAR RODOMA
Išgyveno nemaloniausią incidentą lėktuve: keleivei prireikė palydovų pagalbos
DABAR RODOMA
Paviešintas įrašas, kaip siuntų darbuotojais apsimetę vyrai surišo šeimą ir ją apvogė
DABAR RODOMA
Moteris patyrė gyvenimo sukrėtimą: su taksi nevažiuos dar ilgai
DABAR RODOMA
Nufilmuota tragedijos akimirka: neišsiskleidęs nei vienas parašiutas pražudė vyrą
DABAR RODOMA
Paliko vienam kartui su tėčiu: mama išvydusi savo mažylę paklaiko
DABAR RODOMA
Nepaprasta akimirka: draugystė ištirpdė milijonų internautų širdis
DABAR RODOMA
Išlaisvinti dešimtys žmonių, kurie metų metus buvo laikomi narvuose
DABAR RODOMA
Keistas incidentas: gelbėjo ant pastatų laipiojančią nuogą moterį
DABAR RODOMA
Pareigūnai paviešino įrašą: gelbėjo springstantį kūdikį
REKLAMA
Alicijos progresas (nuotr. asm. archyvo)
Alicija Krausnauskaitė, gyvenanti Kauno rajone, per ketverius metus atsikratė 40 kg. Nors merginai tik 25 metai, ji teigia, kad vieną dieną suprato, jog nebegali žiūrėti į ...
Šuns ir kačiuko draugystė (nuotr. stop kadras)
Nepaprastai žavus vaizdo įrašas paplito internete. Jame užfiksuota, kaip išgelbėtą kačiuką į savo globą priima ne kas kitas, o milžiniškas šuo. Šis keturkojis taip pat buvo ...
Jehovos liudytojų sueiga JAV (nuotr. stop kadras)
Iki šiol viena iš labiausiai įvairiais mitais apipintų religinių bendruomenių be abejonės yra Jehovos liudytojai. Kaip atrodys pasaulio pabaiga, kodėl Jehovos liudytojai negali ...
Įkvepianti vilnietės motinystė: gimus neįgaliam sūnui, įsivaikino dar ir mergaitę (nuotr. asm. archyvo)
Renatos Šakalytės-Jakovlevos laidoje „Lūžis“ vieši interjero dizainerė Šarūnė Šaltenė. Net sulaukusi pirmagimio su Dauno sindromu, ji su vyru neatsisakė planų įsivaikinti ...
Centro vadovė Renata Rimdžiuvienė (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Atokiau nuo miesto šurmulio, apsuptas gelstančių miškų, stovi Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namai-pagalbos centras „Šeimos slėnis“. Čia jau dvidešimt vienerius metus ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

TVPlay
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų