Deividas atviras, kad dukrelė priverčia jį išskysti. Jam buvo labai svarbu dalyvauti dukros gimime ir savo akimis pamatyti jos gimimą. Žinomam vyrui pavyko išpildyti šį savo norą ir visą laiką būti kartu su savo mylima moterimi.
„Gimdymas buvo labai ilgas. Aš spėjau net du kartus numigti, bet buvau ir tikrai stengiausi daug nemiegoti, nes tikrai norėjau, kad Inetai jaustųsi palaikymas. Važiavau kelis kartus į parduotuvę: vežiau tą, tą, aną. Aš tikiuosi, kad mano buvimas šalia jai padėjo“, – sako Deividas.
Dula padėjo nusiraminti
Frėjos gimimas buvo itin ypatingas ir pačiai Stasiulytei – pirmojo gimdymo metu jai buvo atliktas cezario pjūvis, todėl šį kartą moteris norėjo, kad viskas vyktų natūraliai. Ji jautė ypatingą Deivido, dulos bei medikų komandos palaikymą.
„O kokie jie vyrai, jei negali atlaikyti tokio dalyko? Čia geriausias vyro išbandymas. Jeigu jis tai pamato ir atlaiko, ir dar labiau pradeda mylėti, tai jis ir yra vyras, o ne tas, kuris sako, kad „žinai, ką tu man labai šlykščiai ten gimdei išsižergus“, – į klausimą, ar nebijojo, kad po šios patirties gali būti nepatraukli vyrui, atsakė Ineta.
Deividas pasakoja, jog jis svajojo pamatyti tai, kaip gimsta jo vaikas. Pats geriausias momentas jam buvo, kai gydytojas paprašė palaikyti Inetos kojas ir jis iš arti galėjo pamatyti, kaip vyksta gimdymas.
„Tai buvo, žinokit, kai aš sakydavau, kad koks čia stebuklas – čia biologija, kai visą tai pamačiau – tikrai įvyko stebuklas. Toks mažas kamuoliukas susikaupė tik tai, taip jaudulys suėmė. Tai buvo tikrai fantastiška ir aš tai vadinu stebuklu“, – jautrią gyvenimo patirtį pasakoja jis.
Kartu gimdyme dalyvavo ir dula. Iš pradžių Deividas nesuprato šio noro, tačiau po to, kai pamatė, kaip ši padėjo Inetai, jis suprato, kokia iš tiesų ji buvo reikalinga. Dula nuolat ramino, mokė teisingai kvėpuoti, palaikė, rūpinosi.
Prieš gimdymą Frėja buvo neteisingoje padėtyje ir galbūt dėl to būtų tekę atsisakyti minties apie natūralų gimdymą, tačiau su dulos pagalba pavyko mergaitę apsukti.
„Prieš gimdymo pradžią (vaikas – aut. pastaba) turėtų žiūrėti į stuburą. O ji prieš pat gimimą apsivertė ir žiūrėjo aukštyn. Kaip sakė gydytojai, tokia svajotoja į dangų žiūrėjo. Kad būtų patogiau reikia ją apversti. Ačiū Dievui, kad dula buvo. Ji žinojo, kaip tai padaryti. Aš kabėjau užsikabinusi už Deivido sprando ir judėjau visaip atpalaidavusi dubenį. Mes ją apvertėm, tiesiog apsukom“, – pasakoja Ineta.
Svajonių išsipildymas
„Labai norėjau natūraliai pagimdyti. Daug kas iš daktarų sakė, kad svajok, po pirmo cezario niekas tau nepavyks. Ir aš labai svajojau. Sakiau, kad bus kaip bus, bet Kauno daktarai ir visa komanda, ten gal keturios pamainos pasikeitė, mane labai palaikė ir kai skausmai buvo jau visai neištveriami ir galvojau, kad jau pjaus (darys Cezario pjūvį – aut. pastaba) ir nusiteikiau tam, kad gal ir gerai, nes jau nebegaliu.
Sako man, kad mes tikrai palaikom tavo norą gimdyti natūraliai. O, Viešpatie, galvoju. Bet jie mane ir labai palaikė. Jie man vis priminė mano pirminį, kai aš atvažiavau, tikrąjį norą“, – šypsosi aktorė.
Pasak Inetos, visi gimdyme dalyvavę žmonės į viską žiūrėjo labai supratingai. Kartu su dula sekė kiekvieną mergaitės širdies dūžį ir bandė jį reguliuoti savo kvėpavimu.
„Realiai paskutines valandas aš taip ir buvau su ja, ir visada žiūrėjau į aparatą ir kvėpavau pagal ją. Iš tikrųjų aš pagimdžiau visiškai be skausmo. Va kaip dabar sėdžiu. Man buvo nuskausminimas ir aš pagal aparatą mačiau, kada sąrėmiai ateina ir aš visą naktį ten nemiegojus, man davė pamiegoti tik pusantros valandos, kad pailsėčiau ir jau žiūriu, kad plaukučiai jau. Gimdom.
Aš labai norėjau atsisėdusi gimdyti, kad vaikui būtų normalesnė trauka. Aš atsisėdau ant kėdutės ir man sako, dabar žiūrėk, kai padidės skaičiukai – spaudžiam. Ir taip aš gimdžiau. Jaučiu, kad kažkas ten plečiasi, bet kad skaudėtų... Aš esu gyvas pavyzdys, kad galima pagimdyti be skausmo“, – gimdymo ypatumus atskleidžia Ineta.
Ineta jautė, kad vieną jos koją laiko gydytojas, o kitą – Deividas. Ji nuolat jautė žmonių, esančių aplink ją, palaikymą.
„Gydytojas sakė: „Šaunuolė, pirmyn. Gerai. Labai gerai. Stop. Dabar nieko nedaryk.“ Viską klausiausi iki paskutinio žodžio skambesio. Sustodavau, nebekvėpuoju. Toliau stumiam. Viskas taip buvo. Man sako viskas sėdam. Aš jam sakau, ar jūs juokaujat, aš miegu noriu. Viskas lūžtu, aš fiziškai nebegaliu, ką jūs šnekat. Sako, ne ne, tu dabar gimdysi. Sakau, ką dabar. Sako jo, jau plaukučiai, viskas jau atsidarė.
Ir tada tokia kruvinom kojom, visa euforijoj, vaikas suvyniotas guli, jau visi išėjo, viskas sutvarkyta – sėdžiu koja ant kojos, atnešė burokėlių sriubos ir aš taip kapoju tą sriubą, ir galvoju šakės, koks kaifas yra natūraliai pagimdyti, nes po cezario esi prie lovos pririšta, negali kojų valdyti“, – džiaugiasi ji.
Nepavykęs planas
Deividas visą laiką buvo šalia ir laukė, kol galės nukirpti virkštelę, bet įvyko viskas ne pagal planą. Ineta juokiasi, kad Frėja tiesiog iščiuožė ant akušerės rankų, o ši nieko nelaukusi nukirpo virkštelę ir išnešė mergaitę apžiūrai. Kadangi gimdymas truko ilgai ir vandenys buvo nelabai skaidrūs, medikė nenorėjo delsti.
„Aš pakėlusi galvą mačiau tokias aptrauktas ( Deivido – aut. pastaba) akis, tokią teliuskuojančią jūrą. Iš tikrųjų labai jautri akimirka buvo, kai taip natūraliai tas gimimas įvyksta. Toks stebuklas sąmoningai suprasti, kad iš tavęs išeina gyvybė ir jis 100% yra prie to prisidėjęs. Todėl sakau, vyrai, jums reikia dalyvauti, reikia matyti, ką jūs pridirbote“, – nusikvatoja ji.
Deivido planas nukirpti virkštelę nepavyko, tačiau Frėjos tėtis įvykdė pažadą sau. Išnešus mažąją Frėją neužilgo atsiskyrė ir placenta. Gydytoja pasiūlė Inetai pažiūrėti, kaip atrodo tas organas, kuris atsakingas už jos mergaitės užauginimą gimdoje.
„Aš žiūriu į tą stebuklingą, specialiai užaugintą organą, kuris atsirado specialiai tam, kad būtų užauginats kūdikis ir jis būtų išmaitintas, ir sako, išmest ar norit pasilikt. Ta prame, kaip aš dabar galiu išmesti. Sakau, kad pasiliksim ir nei žalio supratimo, kur dėti.
Supakavo į maišiuką, padėjo tokioj vonioj. Nu gerai. Aš valgau tuos barščius ir taip sėdu į vežimėlį, veža į palatą, ir tokia: „palaukit palaukit, mano placenta“. Pasiėmiau tą maišiuką ir vežuosi. Su Deividu tokie, tai ką darom su tuo maišiuku. Įdėjom palatoj į šaldytuvą“, – apie susiklosčiusią situaciją pasakoja moteris.
Praėjus keletui dienų, atlikus visus reikiamus tyrimus ir įsitikinus, kad tiek Inetai, tiek Frėjai viskas yra gerai, jos buvo išleistos važiuoti namo. Tačiau čia kilo nauja problema – ką daryti su placenta.
„Važiuojant namo pasiėmiau visus šokoladus nuo viršutinės lentynos ir atsiminiau, kad ta placenta yra. Na, vis tiek, mąstykim logiškai, kiek mėsa šaldytuve išgulės. Sakom, ką darom: ar klinikose išmetam į šiukšlinę, ar grįžus namo pagarbiai išmetam“, – juokiasi ji.
Važiuojant namo į Vilnių, Ineta su Deividu prisiminė, ką apie placentą išgirdo Balyje. Tuomet garsi pora sužinojo įvairių būdų, kaip pagarbiai palaidoti placentą, kokius ritualus daryti, ką galima palinkėti vaikui.
„Pagalvojom, kad reikia ją į žemę kažkaip, kad būtų ten iš kur ir atėjo. Šiaip Deividas netiki tokiais dalykais, tačiau šįkart jis buvo tikrai didelis iniciatorius. Ieškojom pušies, kur galima atlikti visą tą ritualą. Radom tokią, į kurią net saulės spindulys spindėjo.
Deividas nuo placentos nukirpo virkštelę, įgyvendino tai, ko visada norėjo. Kirpdamas virkštelę Frėjai prilinkėjo visko, ko geriausio: kad gyvenime sektųsi, kad būtų stipri, kad pasitikėtų savimi, kad būtų labai graži – visko visko. Aš negalėjau atsistebėti, kad iš jo lūpų eina tiek palinkėjimų ir taip gražiai. Jis sudėjo tą placentą, samanėlėm apdėliojo ir gavosi toks gražus ritualas“, – apie jaudinančią patirtį pasakoja aktorė.
