Šlapimo pūslės vėžiu dažniausiai suserga 50–70 metų amžiaus žmonės. Ši liga labai reta tarp jaunesnių negu 40 metų amžiaus žmonių.
Urologas pabrėžė, kad pagrindinis simptomas, galintis padėti įtarti šlapimo pūslės vėžį – šlapinimasis krauju.
„Taip nutinka, kadangi šlapimo pūslės gleivinėje atsiranda darinukas, mazgelis, įtrūksta kraujagyslė ar ji yra peraugama. Tada šlapinamasi ir krauju ir visiškai be skausmo. Dažniausiai tai pacientus ir atveda pas gydytoją“, – sakė D. Skaudickas.
Vis dėlto kraujavimo stiprumas paprastai nerodo, koks vėžinio proceso išplitimo šlapimo pūslėje laipsnis. Kartais sergantiesiems šlapimo pūslės vėžiu padažnėja šlapinimasis, šlapinantis jaučiamas deginimas. Tačiau šie simptomai būdingi ir esant šlapimo pūslės uždegimui (cistitui), kuris pasitaiko daug dažniau nei vėžys. Jei simptomai nepranyksta ir vartojant gydytojo paskirtus antibiotikus, būtina atlikti tyrimus ir įsitikinti, ar nėra vėžio.
„Sergant cistitu kraujas šlapime yra normalus dalykas, bet svarbu įsidėmėti, kad šalia to dar lydi ir skausmas, perštėjimas, dirginimas šlapinantis. Tačiau to nesant 70–80 proc. atvejų greičiausiai reikėtų galvoti apie onkologinę ligą.“
Dar viena svarbus dalykas – kraujo šlapime gali būti ir visai nedaug, jo neįmanoma pamatyti, tad tuomet jį aptikti galima tik atlikus šlapimo tyrimą.
Plintant atsiranda kitų simptomų
„Jei liga plintanti, ji gali peraugti į prostatą, moterims – į ginekologinius organus, tiesiąją žarną, tačiau čia jau kalbame apie labai pažengusią ligą, kada atsiranda jau dar kiti simptomai“, – sakė D. Skaudickas.
Pažengusio šlapimo pūslės vėžio simptomai gali būti skausmas, taip pat dėl neaiškių priežasčių sumažėjęs apetitas ar svoris.
Kartais, kai atsiranda pirmieji šlapimo pūslės vėžio požymiai, vėžys jau būna išplitęs į kitas kūno dalis. Tokiu atveju simptomų pobūdis priklauso nuo vėžio išplitimo vietos. Pavyzdžiui, vėžiui išplitus į plaučius gali atsirasti kosulys arba dusulys, į kepenis – pilvo skausmas ar gelta (pageltonuoti oda ir akių baltymai), vėžiui išplitus į kaulus – gali skaudėti ar lūžti kaulai.
Anot D. Skaudicko, jokių profilaktinių tyrimų siekiant apsisaugoti nuo šlapimo pūslės vėžio nėra:
„Vienintelis dalykas, ką atlikti galima – echoskopija, tačiau ultragarsinio tyrimo metu mažų, iki vieno centimetro dydžio, darinių įžiūrėti negalime. Todėl reikalingas tyrimas – cistoskopija. Jo metu per šlaplę įvedamas specialus instrumentas ir šlapimo pūslės gleivinė apžiūrima akimi. Bet tokio tyrimo profilaktiškai neatliksi, juo labiau kad jis kiek ir nemalonus, tad paprastai daromas tik tada, kai jau yra konkretus įtarimas ar echoskopuojant matomas neaiškumas."
Kas didina riziką?
Anot mokslininkų, tabako rūkymas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos tam, kad prasidėtų ši liga.
Kitas rizikos veiksnys – kenksminga sveikatai aplinka, užteršta cheminėmis medžiagomis, naudojamomis dažų, gumos, dujų, plastmasės ir kitokioje pramonėje.
Šlapimo pūslės vėžio rizika didesnė vartojant dirbtinius saldiklius, tokius kaip sacharinas, natrio ciklamatas, bei kai kuriuos vaistus, tokius kaip fenacetinas ar ciklofosfamidas.
