REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Žavinga kino ir teatro aktorės Janinos Matekonytės išvaizda slepia gilius ir itin skaudžius moters vidinius išgyvenimus. Mažai kam žinoma, bet būdama šešiolikmetė, aktorės dukra, nusižudė. Nuo tos dienos jau yra prabėgę net trys dešimtmečiai, tačiau moteris savo dukrą prisimena kiekvieną dieną.

Žavinga kino ir teatro aktorės Janinos Matekonytės išvaizda slepia gilius ir itin skaudžius moters vidinius išgyvenimus. Mažai kam žinoma, bet būdama šešiolikmetė, aktorės dukra, nusižudė. Nuo tos dienos jau yra prabėgę net trys dešimtmečiai, tačiau moteris savo dukrą prisimena kiekvieną dieną.

REKLAMA

Kai teatro ir kino aktorės Janinos Matekonytės šešiolikmetė dukra nusižudė prieš tris dešimtmečius, Lietuva tuomet išgyveno virsmą į nepriklausomybę.

Mergaitė su raiščiu ant akių

Jauną merginą tuomet sukrėtė prie televizijos bokšto pamatytos neadekvačios Sovietų kareivių akys, gniuždė aplinkoje kylanti įtampa.

Tuomet labai talentinga mergina rašė apsakymus, mokėsi muzikos ir dailės mokyklose. Taip sutapo, kad panašiu laiku dailės mokytoja jai mestelėjo frazę, esą ji yra nepakankamai gabi.

REKLAMA
REKLAMA

Kas pasakys, kad jautriai merginai tai nebuvo paskutinis lašas, paskatinęs griebtis kraštutinumo ir kokie dar lašeliai kapsėjo į jos savitą pasaulio matymą.

REKLAMA

Aktorė J. Matekonytė tik po kurio laiko išdrįso paskaityti dukters apsakymus ir įdėmiau pažiūrėti į jos paskutinius piešinius. Ir būtent ten su siaubu ji aptiko užuominas apie artėjančią mirtį.

„Atradau tuos ženklus, kai atverčiau jos rašinius. Vienas iš paskutinių jos piešinių buvo mergaitė su juodu raiščiu ant akių. Man jos trūksta kasdien, kiekvieną minutę... Gal kažkiek tik prigeso tas jausmas kaltės, kuris tiesiog užgriuvo kaip cunamis“, – TV8 laidoje „Sveikatos medis“ sunkiai žodžius renka aktorė.

Savo kaltės neneigia

Pasak moters, gyvenime būna ir tokių dalykų, kurie nuo mūsų nepriklauso, o pamatyti, kad žmogus nori išeiti iš šio pasaulio, yra labai sunku.

REKLAMA
REKLAMA

„Aš neneigiu savo kaltės, kad kažką pražiūrėjau kaip mama, bet būna ir tokių dalykų, kurie nuo mūsų nepriklauso. Šešiolikos, septyniolikos metų mūsų vaikai jau išeidinėja iš mūsų ir tu negali būti šalia kiekvieną minutę, kiekvieną akimirką“, – sako ji ir priduria, kad nuolatos vertėtų domėtis, ką veikia mūsų artimieji:

„Kad ir kaip mes bandytume spėti, stebėti, bet tvirtai apsisprendusį žmogų yra praktiškai neįmanoma pagauti... Dėl to reikia labai sekti, kuo jie domisi, kas juos traukia, kaip jie reaguoja į vieną ar kitą dalyką“.

Pagalbos turi sulaukti visi

Žinojimas, kad nesi vienas ir yra galinčių padėti, gali priversti bent susimąstyti apie kitokį pasirinkimą. Tam, kad nelaimė neįvyktų, kartais pakanka vos mažo stabtelėjimo ir minties, kad nesu apleistas ir vienintelis toks, išgyvenantis tokią situaciją.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Mes būtinai turime padėti šalia esančiam, nes jeigu mes jo nematysime, neišklausysime, nepadėsime, jam bus labai sunku. Bet čia irgi yra slidūs dalykai, priversti jo kalbėtis tu negali, jis pats turi išsikalbėti.

Kažkur skaičiau patyrusio daktaro frazę, kad išeinantiems iš šio pasaulio vienos priežasties nebūna, jos tiesiog kapsi viena po kitos“, – atvirai kalba J. Matekonytė.

Tiesa, žymi teatro ir kino aktorė pripažįsta, jog ji mūsų visuomenėje mato aiškius pokyčius.

„Aš manau, kad mūsų visuomenė labai pasikeitė, pasikeitė mūsų požiūris į psichologus, psichiatrus ir reikia nebijoti kreiptis, kai reikia“, – priduria ji.

Tuo metu Valstybinio psichikos sveikatos Savižudybių prevencijos biuro vadovas Marius Strička tikina, kad kreiptis pas specialistus buvo itin sunku prieš keletą metų, tačiau dabar situacija yra ženkliai geresnė.

REKLAMA

„Prieš keletą metų buvo tokia problema, kad konsultacijos pas psichologą reikdavo laukti po keletą savaičių ar net ilgiau. Šiuo metu yra parengti teisės aktai ir tikrai žinome, kad nemažoje dalyje Lietuvos savivaldybių teisės aktas veikia.

Kiekvienas žmogus, kuris patiria emocinių sunkumų ir galvoja apie savižudybę, gali kreiptis pagalbos ir privalo ją gauti tą pačią dieną, ne vėliau kaip per dvylika valandų“, – paaiškina M. Strička.

Iš mokyklos grįžo su tulpe

Pati J. Matekonytė pabrėžia, jog įvykus nelaimei šeimoje, yra labai svarbu palaikyti vieniems kitus ir nekaltinti. Žymi aktorė vis kartoja, kaip yra svarbu nebijoti kreiptis pagalbos, kuri yra taip reikalinga.

REKLAMA

Prakalbus apie moters dukros savižudybės priežastis, pati J. Matekonytė atvirai kalba, jog jos dukra lankėsi pas specialistus, o prieš lemtingąją dieną buvo net pakylios nuotaikos, todėl tėvai galvojo, kad jai gerėja.

„Aišku, mes pastebėjome jos išskirtinumą, ypatingą jautrumą. Kaip dabar prisimenu, ji paskutines dienas buvo itin pakylios nuotaikos, kas visiškai nebūdinga ir galvojome, jog vizitas pas gydytoją mums pasisekė‘, – pasakoja moteris.

J. Matekonytė iki šiol prisimena vasario 3-ąją dieną. Būtent šią dieną prieš tris dešimtmečius aktorės dukra nutarė užbaigti savo gyvenimą.

„Tą paskutinę dieną ji iš mokyklos grįžo su tulpe. Sakau, kokia proga? Sako tiesiog vasario ketvirtosios, sakau aš tau batukus nupirkau, pasimatuok... Ji taip pažiūrėjo, sako paskui. Ir paskui išėjo į biblioteką... ir daugiau aš jos nemačiau“, – lemtingą dieną prisimena moteris.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Veikia savižudybių prevencijos platforma

Prieš pusmetį Lietuvoje startavo savižudybių prevencijos platforma „Tu esi“, atsirado ir kitų reikšmingų naujovių. Svetainėje tuesi.lt kiekviena tikslinė grupė ras informacijos apie rizikos ženklus, priežastis ir mitus apie savižudybes.

Čia taip pat pateiktas ir pagalbą teikiančių įstaigų sąrašas, praktiški patarimai, kaip tinkamai suteikti pagalbą tiek asmeniui galvojančiam apie savižudybę, tiek artimajam, kurio šalia yra emocinių sunkumų patiriantis žmogus, galimai galvojantis apie savižudybę, tiek žmogui, išgyvenančiam netikėtą artimojo netektį.

„Lietuvoje vis dar yra didžiulė stigma, norint kreiptis pagalbos. Todėl mes norėtume pasakyti, kad kreiptis pagalbos nėra blogai, blogai yra kentėti ir nesikreipti.

Raginame, jeigu žmonės jaučia, kad reikia pagalbos ir bijo, tuomet gali kreiptis į emocinės pagalbos linijas, jei sunku kreiptis į psichikos pagalbos centrus, pasikonsultuoti, kokią pagalbą galima gauti“, – pataria M. Strička.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų