REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pasaulyje jau seniai atliekama vazektomija (vyrų sterilizacija) pastaraisiais metais sparčiai populiarėja ir Lietuvoje. Ją skuba atlikti ir visai jauni, dar šeimos nesukūrę vyrai. Ir visgi nors šis būdas laikomas efektyviausia kontracepcijos priemone, specialistai įspėja, jog šis sprendimas – praktiškai negrįžtamas. Negana to, dalį vyrų po operacijos kamuoja ne tik fiziologinės, bet ir psichologinės komplikacijos.

Pasaulyje jau seniai atliekama vazektomija (vyrų sterilizacija) pastaraisiais metais sparčiai populiarėja ir Lietuvoje. Ją skuba atlikti ir visai jauni, dar šeimos nesukūrę vyrai. Ir visgi nors šis būdas laikomas efektyviausia kontracepcijos priemone, specialistai įspėja, jog šis sprendimas – praktiškai negrįžtamas. Negana to, dalį vyrų po operacijos kamuoja ne tik fiziologinės, bet ir psichologinės komplikacijos.

REKLAMA

Urologo Tito Simaškos pastebėjimu, per metus pasaulyje atliekama apie pusė milijono vazektomijų. „Kuo valstybė labiau išsivysčiusi, tuo atliekama daugiau tokių operacijų, išskyrus tuos kraštus, kur labai stipri religija. Daugiausiai vazektomijų padaroma Azijos šalyse, Šiaurės Amerikoje. Europoje tai yra kiek mažiau populiaru, nes kitokios kultūrinės tradicijos. Bet jei imsime kokią Olandiją, Belgiją, ten iki ketvirčio visų vyrų per gyvenimą pasidaro vazektomiją. Taip pat labai daug stipriosios lyties atstovų pasidaro šią procedūrą ir Kanadoje“, – sakė medikas.

Atlieka ne visiems

Kadangi Lietuva – religinga šalis, čia pasidariusiųjų vazektomiją skaičius dar pakankamai mažas. Tačiau su tokiais pacientais kasdien susiduriantis T. Simaška sako pastebintis augantį jų srautą. Jo teigimu, norinčiųjų operuotis amžius svyruoja nuo 25 iki 55 metų, tačiau operuoti gydytojas skuba toli gražu ne visus.

REKLAMA
REKLAMA

„Tai yra tokios operacijos, kur ne tik pacientas renkasi gydytoją, bet ir gydytojas pacientą. Dažnai vyrai ateina spontaniškai sugalvoję, nepasitarę su savo antra puse, arba susiradę partnerę susilaukia vieno vaiko ir sako užteks. Tokiems asmenims dažniausiai operacijos nedarau. Taip pat vazektomijos neatlieku labai jauniems vyrams, pirmo vizito metu nėra priimamas sprendimas net ir tais atvejais, kai vyras jau turi daug vaikų. Kadangi vazektomija realiai atliekama visam gyvenimui, prieš tai būtinos konsultacijos. Visų pirma pasišnekame su pacientu, dar duodame keletą klausimų, kuriuos turi vyras aptarti su antrąja puse namuose, ir tik tada priimamas galutinis sprendimas“, – sakė jis.

REKLAMA

Paklaustas, ar daug vyrų po pokalbio persigalvoja, gydytojas sako, kad tokių būna vienas iš penkių. „Paprastai tai nutinka dėl to, kad daug kas nelabai žino, kad po procedūros netaps staiga nevaisingi, turi praeiti laiko. Kiti gi galvoja, kad procedūra lengvai atstatoma. Treti mano, kad užsišaldys spermos ir tokiu būdu galės susilaukti vaikų. Tačiau kai papasakoji, kad pagalbinio apvaisinimo procedūra nėra tokia paprasta, dažnai nesėkminga, tada persigalvoja“, – vardijo urologas.

Jam antrino ir VUL Santaros klinikų gydytojas urologas dr. Albertas Čekauskas: „Vazektomija turėtų būti suprantama kaip negrįžtamas kontracepcijos metodas, nes galimybė grąžinti vaisingumą yra labai nedidelė ir apie ją galvoti darant vazektomiją nereikėtų. Jei jau vyras mąsto apie sėklos išsaugojimo galimybę, ši procedūra, matyt, nėra optimaliausias kontracepcijos metodas.“

REKLAMA
REKLAMA

Gydytojas pabrėžė, kad pacientas turi būti labai gerai informuotas apie procedūrą, nes kitu atveju gali kilti tam tikrų nesusipratimų ar net juridinių ginčų. „Kai kuriose šalyse net yra reikalavimas, kad į tokią procedūrą gali pretenduoti tik jau vaikų, šeimą turintis asmuo, kai kuriose šalyse konsultuojama tik pora. Tačiau Lietuvoje tai nėra reglamentuota procedūra. Iš esmės urologo kompetencijos ribose yra nuspręsti, ar atlikti šią operaciją. Remiantis kitų šalių patirtimi gali būti apibrėžtas laikotarpis (pusmetis) nuo pirmos konsultacijos iki vazektomijos atlikimo“, – kalbėjo A. Čekauskas.

Kai kuriems komplikacijos – visam gyvenimui

Medikai pabrėžė: svarbu žinoti, kad iškart po vazektomijos netampama nevaisingu – net ir po trijų mėnesių spermoje galima rasti nedidelį kiekį gyvybingų spermatozoidų. „Taigi po tokios procedūros būtina atlikti spermogramos tyrimą, norint įsitikinti, ar operacija yra sėkminga“, – pastebėjo A. Čekauskas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anot T. Simaškos, vis dar stokojama informacijos ir apie neigiamus vazektomijos padarinius: „1 iš 7 vyrų, kas visgi yra dažnas procentas, lydi lėtinis sėklidžių skausmas, kuris išlieka visą gyvenimą ir būna nepagydomas. Didžiajai daliai jis netrukdo, bet vienas iš dešimties po to gailisi, kad pasidarė šią operaciją.“

Be to, nors iš visų kontracepcijos priemonių tai yra saugiausias variantas, vis dėlto – ne šimtaprocentinis. „Vienas iš 2 tūkstančių vyrų vis tiek per savo gyvenimą susilaukia vaikų. Taip greičiausiai įvyksta dėl rekanalizacijos. Moksliškai tai paaiškinti sunku, bet ji įvyksta“, – sakė urologas.

A. Čekauskas kartu patikino, kad įtakos hormoniniam fonui ir seksualinio gyvenimo kokybei vazektomija tikrai neturi: „Nuo to nepasikeičia sėklos turinys, nėra pastebėtas ryšys su erekcijos sutrikimais, taip pat – ir su onkologinėmis ar kitomis ligomis.“

REKLAMA

Atvirkštinė operacija – ne Lietuvoje

Nors galimybė atkurti vaisingumą galima ir po vazektomijos, Lietuvoje tai beveik neįmanoma. „Yra galima atvirkštinė operacija, tačiau bent mūsų šalyje nebuvo nė vienos, kuri būtų atlikta sėkmingai. Tai sudėtinga procedūra, tam reikia specialių urologinių mikroskopų. Išeitis – važiuoti į užsienį, kur yra daug didesnė patirtis ir net tuo užsiima atskiros klinikos. Įvairiais duomenimis apie 50 proc. tokių operacijų yra sėkmingos“, – sakė T. Simaška.

A. Čekausko teigimu, tokios operacijos, vadinamosios vazo-vazostomijos, ypač populiarios JAV: „Kažkur 5–6 procentai vyrų bando susigrąžinti vaisingumą, bet tai nėra labai sėkmingos operacijos. Kuo greičiau yra atstatomas sėklidžių latako praeinamumas, tuo didesnis pastojimo poroje šansas, tik pusei vyrų po to pavyksta apvaisinti moteris.“

REKLAMA

Nors vazektomija gali būti atliekama ir dėl medicininių indikacijų, pavyzdžiui, – pasikartojančių infekcijų, ši procedūra iš ligonių kasų nėra apmokama.

„Vazektomija vidutiniškai kainuoja 600 eurų. Aišku, daugiau reikės mokėti, jei tyrimai bus atliekami ar reikės lovadienio“, – sakė T. Simaška. 

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų