Iš televizijos dingusi legendinė trenerė mini ypatingą dieną: atskleidė laimės receptą

Į Kauno gatvėmis žingsniuojančią ir elegancija spindinčią medicinos mokslų daktarę, docentę, nusipelniusią šokių trenerę Jūratę Eleną Norvaišienę, atsisuka bene visi praeiviai. Moteris aplinkinių dėmesį traukia savo nuoširdumu, plačia šypsena ir laikui nepavaldžia spindinčia išvaizda.

Jūratė ir Česlovas Norvaišos (nuotr. asm. archyvo)
18

Šiandien nusipelniusi šokių trenerė Jūratė Elena Norvaišienė (84) švenčia ypatingą dieną – savo gimtadienį. Anksčiau moterį TV3 žiūrovai ilgą laiką matydavo televizijos ekranuose, trenerė būdavo komisijos narė įvairių šokių projektų metu.

(18 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Kaip „Eurovizijoje“ atsirado Jūratė ir Česlovas Norvaišos?

Gimtadienių nesureikšmina

Na o dabar J. Norvaišienė visą savo laiką ir toliau skiria šokiams, derindama savo darbą su kitomis, Kauno miesto savivaldybės taryboje užimančiomis pareigomis.

Susisiekus ankstų pirmadienio rytą su pačia J. Norvaišiene, moteris kaip ir visuomet džiugiai priėmė sveikinimus bei ruošėsi įtemptai darbo dienai.

Pati šokių trenerė kukliai šypteli, jog ji savo gimimo dienos tikrai nesureikšmina ir kaip ir visomis kitomis dienomis, pirmą vietą skiria savo mylimam darbui.

„Šiandienai jokių išskirtinių planų neturiu, dirbu ir gimtadienis iš tiesų man yra eilinė diena, tik data“, – šypteli pašnekovė.

Darbų tikrai netrūksta

Ir nors J. Norvaišienės jau kuris laikas televizijos ekranuose nebėra, pati moteris patikina, kad ji vis dar sukasi savo įtemptuose darbuose:

„Užsiimu ta pačia veikla, kuria užsiėmiau ir anksčiau. Treniruojame poras, turime kolektyvą, taip pat esu Kauno miesto savivaldybės tarybos narė, kultūros ir švietimo komiteto pirmininkė, darbų tikrai netrūksta.“

Laimė – surasti gyvenimo pakeleivį

Pati J. Norvaišienė patikina, kad ateinantiems metams ji sau palinkėtų vos vieno svarbiausio dalyko – sveikatos. Moteris bėgančių metų nesureikšmina, o ir bežvelgiant iš šono, jai energijos ir pakilios nuotaikos tikrai netrūksta.

REKLAMA

Paklausus, iš kur moteris semiasi tiek neblėstančių jėgų, moteris tik elegantiškai pajuokauja – „Iš kosmoso!”, – juokiasi gimtadienį švenčianti pašnekovė.

Jūratė ir Česlovas Norvaišos – unikalus meilės ir neblėstančio ryšio pavyzdys. J. Norvaišienė atvirauja, kad gimtadienių nesureikšmina ir jos vyras, tačiau paklausus, kokia yra laimingos santuokos paslaptis, moteris sako, kad svarbiausia yra surasti tinkamą gyvenimo partnerį.

„Manau, kad laimingos santuokos paslaptis yra surasti antrą pusę, surasti tą gyvenimo pakeleivį, kuris eina ta pačia kryptimi“, – nuoširdžiai sako legendinė šokių trenerė.

Pateikiame anksčiau publikuotą interviu su legendine šokėjų pora Jūrate ir Česlovu Norvaišomis. 

Kauno miesto garbės piliečiams, medikams, šokėjams Jūratei ir Česlovui Norvaišoms Kaunas – ypatingas miestas. Čia užsimezgė jų draugystė, čia slepiasi ir šilčiausi jaunystės dienų prisiminimai.

Vis dėlto Kaunu pora labiausiai džiaugiasi būtent dabar – Norvaišų negąsdina nei išraustos gatvės, nei vykdomi įvairūs atnaujinimo darbai. Jie žino – visa tai tam, kad miestas dar labiau augtų. Su kauniečių mylima pora kalbamės apie šiandienos žmones, Kauną ir jame vykstančius pokyčius.

Kaip atrodė Jūsų jaunystės Kaunas?

Česlovas: Kadangi studijuoti į Kauną atvažiavau iš provincijos, iš Šiaulių, tai man Kaunas neblogą įspūdį padarė jau tuo metu. Gyvenau čia ir tuo laikotarpiu, kai Kaunas keitėsi, ypač daug pokyčių čia vyksta dabar.

Jūratė: Kaune gyveno daug mūsų kartų. Mano tėvai, seneliai – kauniečiai. Aš gyvenau Žaliakalnyje ir dažnai su tėvais eidavome pasivaikščioti Savanorių prospektu. Labiausiai iš vaikystės man įstrigę kalnai sniego, moterys, vaikštančios ant pilvų pasikabinusios tokį metalinį puodą su dangčiu, kuriame verda dešreles. Toks delikatesas buvo dešrelės su bulkute ir garstyčiomis... Taip buvo prieš pat antrąjį pasaulinį karą.

REKLAMA

Dar ryškiai prisimenu Laisvės alėją. Aš tuomet dar paauglė buvau, buvo vokiečių okupacijos metai. Į Laisvės alėją pasivaikščioti traukdavo visa inteligentija. Kaip dabar žmonės susitikinėja feisbuke, taip tuomet susitikdavome Laisvės alėjoje. Tuo metu juk nebuvo televizijos, mobilaus telefono.

Susipažinote studijų metais?

Jūratė: Taip, mes patekome į vieną grupę ir nuo antro kurso pradėjome draugauti.

Abu studijavote Kaune. Ar tuomet turėjote mėgstamiausią vietą pasimatymams?

Česlovas: Kadangi aš iš Šiaulių, gyvenau bendrabutyje. Dažniausiai mes susitikdavome Vileišio aikštėje ir Ąžuolyne. Ąžuolynas buvo pagrindinė mūsų susitikimų vieta.

Kokia dabartinė miesto erdvė – Jūsų mylimiausia?

Jūratė: Nuostabiausia vieta čia, namuose. Čia rojaus kampelis.

Česlovas: Mieste dabar nelabai yra kur vaikščioti, Laisvės alėja nepaeisi, tik viena atkarpėlė renovuota. Bet mes džiaugiamės, kad Kaunas dabar visas išardytas – juk tam, kad viską susiūtum į vieną vienetą, kaip sako chirurgai, ir vėl sudėtum atnaujintą Kauną, reikia pirma išardyti.

Čia kaip medicina – atvežtos atskiros detalės, iš kurių reikia ir vėl sudėti miestą. Mes labai džiaugiamės, kad atsirado Visvaldas Matijošaitis, kuris veda ta kryptimi. Ir visi tiki: nepaisant to, kad dabar viskas išardyta, Kaunas tvarkosi ir visi supranta, kad vieną dieną bus labai gražu.

Jūratė: Kartais opozicija pyksta, kad mažai tariamasi, bet iš tiesų galima ir pateisinti dabartinę komandą, kuri verčia aukštyn kojomis Kauną: nėra laiko ilgoms diskusijoms, reikia čia ir dabar labai greitai viską daryti, nes tie ketveri metai, kuriuos esame pozicijoje, taip greitai prabėgs, kad nieko nespėsim. Mūsų meras ir tarp kandidatų į prezidentus apklausose aukštai rikiuojasi, bet mes neišleisime, reikia ir Kaune tęsti puikius darbus.

REKLAMA

Kaip Jūsų akimis žvelgiant atrodo šiandienos Kaunas?

Česlovas: Kauną matom kaip perspektyvų miestą. Kaip Kaunas kadais buvo laikinoji sostinė, taip dabar norisi, kad jis taptų vienu pagrindinių šalies miestų.

Jūratė: Konkurencija tarp Vilniaus ir Kauno nereikalinga, turėtume vieni kitiems padėti ir kurti dipolį. Mane labai džiugina, kad tarptautinės įmonės investuoja į Kauną, jos sudarys apie 1000 naujų darbo vietų. Tai didelis akstinas grįžti į Lietuvą, į Kauną, nes reikės darbo jėgos, kvalifikuotos darbo jėgos. O ir algos prilygs Didžiojoje Britanijoje, galbūt Vokietijoje mokamoms algoms.

Česlovas: Mes dirbame Kauno kultūros centre „Tautos namai“. Ir dabar visas namas iš vidaus išgriautas. Atėjo nauja direktorė, kuri turi viziją, kaip padaryti, kad senas pastatas tarnautų bendruomenei ir virstų meno centru. Pasirodo, užtenka vieno žmogaus entuziazmo, vizijos ir galima padaryti didelius darbus... Lygiai taip pat kaip Kaunas keičiasi, taip ir mūsų rūmai pasidarys labai įdomūs.

Tiesa, kai kurie menininkai čia įsidarbinę nusivilia, mano kad nėra vizijos, dėl to jie negali dirbti. Žmonės įprato gyventi kaip sovietiniais laikais – valdžia skiria pinigus, o tu gali eiti į ratelius, dirbti be pinigų. Dabar reikia prasimušti.

Tie, kurie turi ir viziją, ir gabumų, tai ir padarys, ir Kaunui gero padarys. Reikia tik dirbti, norėti ką nors padaryti, bet yra žmonių, kurie to entuziazmo neturi. Mes džiaugiamės, kad Vieningas Kaunas, kuris atėjo su Visvaldu Matijošaičiu, turi labai daug entuziastų, kurie gali daug padaryti ir padarys.

REKLAMA

Keičiantis Kaunui, pasauliui, keičiasi ir jo žmonės. Kaip pasikeitė kauniečiai?

Jūratė: Žiūrint, kokia karta. Jaunoji karta labai skiriasi nuo to, kokie mes buvome jų amžiuje. Galbūt naujų technologijų, mobiliųjų telefonų, kompiuterių atsiradimas keičia įgūdžius, bendravimas pasidarė kitoks. Dažnai matom, kad jaunuoliai, susėdęs šalia, tarpusavy ne gyvai, o telefonais bendrauja.

Teko girdėti, kad Japonijoje net ir gimstamumo problemos dėl to atsirado. Visas bendravimas vyksta be fizinio kontakto, o jis būtinas.

Česlovas: Aš galiu patvirtinti, taip yra ir su šokiais. Mūsų šokis yra porinis, turi būti vaikinas ir mergina. Ir visais laikais taip buvo, šokis gimė porinis.

O dabar, kai afrikiečiai įnešė tą kultūrą, kad gali šokti po vieną, partneriai pasidarė nebereikalingi, visi šoka grupėje, atskirai, jiems nesvarbu, ar čia moteris, ar vyras, ar du, ar penki vyrai, ar šešios moterys, jie šoks atskirai. Jau nebėra kontakto tarp žmonių. Už tai medikai iškėlė mintį, kad visada sutikęs pažįstamą apsikabink, jog pajustumėte vienas kito kūno šilumą.

O ar kauniečiai skiriasi nuo kitų miestų gyventojų?

Česlovas: Nemanau. Dabar visi palaisvėję, kadangi jaunimas įsijungė. Dabar jie turi savo meną, savo žaidimus, savo kompiuterius, jie mato visą pasaulį, dabar viskas yra atvira, visi tapo pasaulio bendruomene. Tik gaila, kad kartais ta pasaulio bendruomenė nueina į anglicizmą, čia yra didelė nelaimė.

Jūratė: Per Lietuvos radiją dažniau galima girdėti „bumčikus“ anglų kalba ir man truputėlį pikta, nes užsienietis, atvykęs į Lietuvą, gal nenori girdėti angliškų dainų, jis nori girdėti lietuvišką muziką, pažinti šalį. Jei mes labai skrupulingai po okupacijos saugojome lietuvių kalbą, stengėmės, kad kuo mažiau barbarizmų būtų, tai dabar jau atsirado ir reklamos, iškabos anglų kalba. Mes net nepagalvojame, kad žudome savo kalbą. O kalba tai unikali.

REKLAMA

Prisidėjote prie įvairių akcijų, skatinančių kauniečius judėti, inicijavimo. Kodėl taip svarbu, kad miestas rūpintųsi ne tik kasdienių paslaugų gerinimu, bet ir gyventojų aktyvumu, sveikata, kokybišku jų laisvalaikiu?

Jūratė: Žmogus gimė, kad judėtų, – jam duotos kojos, rankos. Ir organizmas racionaliai protauja: jei nedirba vienas ar kitas raumuo, jis nereikalingas.

Jei nuolat sėdi ir netreniruoji savo širdies, reiškia šis raumuo irgi nereikalingas, jis silpsta. Ir kuo mes mažiau judame, tuo daromės silpnesni, tuo labiau prie mūsų kimba įvairios ligos, imunitetas silpnėja. Todėl mes labai džiaugiamės, kad Kaune atsidarė sporto aikštelės Dainavos, Kalniečių parkuose, jų yra ir Panemunės pliaže, mokyklose, atnaujinami dviračių takai.

Kaune labai daug daroma, kad žmonės sportuotų, net nemokamos „Judėk sveikai“ treniruotės vyksta gyventojams. Tai veda į ilgaamžiškumą, mažėja infarktų, insultų tikimybė.

O kaip vystosi miesto kultūrinis gyvenimas?

Česlovas: Kadangi mes einame į 2022-uosius – kultūros sostinės metus, reiškia, kad Kaunas pasauliui yra priimtinas. Čia daug įdomių žmonių, įdomių menininkų. Mes dažnai būnam parodose, pažiūrim ir stebimės, kad yra įvairaus žanro kūrėjų. Kartais nepripažįstam kai kurių naujų stilių, pavyzdžiui, fluxus nesuprantam, bet svarbus didelis judėjimas ir įvairovė.

Jūratė: Net ir mūsų organizuojamos „Gintarinės poros“ yra dalis Kauno kultūros. Kitais metais vyks jau 55 renginys.

Ateities Kaunas – koks jis?

Jūratė: Kaunas jau artėja prie mūsų vizijos. Norim, kad greičiau būtų restauruotas naujamiestis – ten tarpukario modernioji architektūra, kuri kandidatuoja į UNESCO paveldo sąrašą. Ir iš tiesų, kai pasižiūri į mūsų Kauną – tai nuostabaus grožio miestas tarp dviejų upių.

REKLAMA

Česlovas: Ateities Kaunas – sportiškas, aktyvus miestas, pilnas kultūrinio gyvenimo, palaikantis gerus santykius su kitais miestais. Manau, kad kai reprezentuosime Kauną kaip kultūros sostinę, miestas bus pasiekęs tokį lygį, kad daug užsieniečių norės čia apsilankyti. Jei dabartinei „Vieningo Kauno“ komandai ir toliau pasiseks vystyti savo veiklą, Kaunas nustebins daug ką.


Rašyti komentarą...
J
Jonas
2019-08-19 20:07:21
Pranešti apie netinkamą komentarą
Gražus gimtadienis. Gražūs atsiliepimai apie Kauną ir apie gyvenimą, tikrai malonu skaityti. Sėkmės Jums ir ilgiausių Metų.
Atsakyti
-1

s
saule
2019-08-19 19:53:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
Esate nuostabus ,visada Jumis zavejausi ,ilgu ir graziu gyvenimo metu .
Atsakyti
-3

A
Audrone
2019-08-20 09:01:14
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nuosirdus sveikinimai.Te sypsena neisblesta..stiprios sveikatos gerb.Jurate!
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (4)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų