Mažamečio žūtis Vilniuje sukrėtė iki ašarų: nežinau, auklę užjausti ar prakeikti

Vakar visą Lietuvą sukrėtė baisi tragedija Vilniuje. Vos akimirkai auklei nusisukus nuo vienerių metukų vaiko, jis iškrito pro pravirą langą iš šešto aukšto ir žuvo. Šis įvykis ypač palietė ir skaitytoją Ingą (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi), kuri savo jausmus išliejo skaitytojo laiške.

Tragedija Vilniuje sukrėtė skaitytoją  (tv3.lt fotomontažas)
35

Esu Inga, vilnietė dviejų vaikų mama. Kartu su vyru visai neseniai persikraustėme į butą, auginame penkerių ir vienerių metukų mergytes.

(35 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Vilniuje iš 6 aukšto iškrito kūdikis

Tiek aš, tiek mano vyras, esame karjerą kuriantys, atsakingi tėvai, todėl dienomis mūsų mažąją dukrą visuomet prižiūri auklė.

Mano pirmąją dukrytę kurį laiką taip pat prižiūrėjo auklė, todėl, susilaukus antrosios ir atėjus laikui grįžti į darbą, ramia sąžine pradėjau ieškoti auklės.

Dabartinė mūsų auklė Asta yra mums tarsi penktasis šeimos narys. Ji bene kiekvieną dieną mums atneša savo keptų gaminių, išklauso mūsų išgyvenimų ir net kai reikia, atremia petį, norint išsiverkti.

Asta – vidutinio amžiaus moteris, trijų vaikų mama, todėl aš užtikrintai žinau, kad mano mažoji princesė su ja tikrai yra saugi.

Vakar, einant namo iš darbo, tv3.lt portale pamačiau pranešimą apie nelaimę, vos vienerių sulaukęs vaikutis iškrito pro langą ir žuvo. Perskaičius antraštę, mano kūnu nubėgo šiurpas, o kai pamačiau, jog vaikas buvo su aukle, net nespėjau suvokti savo veiksmų, kai jau telefonu kalbėjausi su mūsų aukle Asta. Ji užtikrino, kad mano dukrai viskas gerai, ji pavalgiusi ir nuotaikingai kikena auklei ant rankų. „Dieve mano, kas man būtų, jeigu naujiena būtų apie mano vaiką“, – pagalvojau savo mintyse.

REKLAMA

Be proto iki skausmo gaila vaikučio, net baisu pagalvoti, ką dabar išgyvena jo tėvai, o gal tai vienturtis ir ilgai lauktas vaikelis?

Tačiau baisiausia, net rašant gerklėje stringa gumulas... ką dabar išgyvena vaiko auklė?

Taip, auklės darbas yra labai atsakingas ir jis skirtas ne kiekvienam, tačiau aš pati auginu dvi mergytes, kurios tikrai nepasižymi ramybe, žinau, kad iki nelaimės labai dažnai būna vos vienas žingsnis. Atrodo, tik nusisuk ir jau kažkur jos nulėks...

Nežinau, ką turėtų jausti tėvai, kaip toliau bendrauti su aukle, ką jai sakyti – užjausti ar prakeikti? Kaip toliau gyventi, žinant, kad tavo vaiko gyvybė buvo palikta jos rankose, bet iš kitos pusės, kaip auklei gyvenime dar atrasti vidinę ramybę? Kaip atsikelti kiekvieną rytą su mintimi, kad svetimą vaiką prižiūrėjai tu?

Ši tragedija, tikiu, palietė visą Lietuvą, bet tai dar vienas priminimas, kad iki nelaimės mus skiria vos vienas žingsnis. Vienas vienintelis žingsnis. Ir ne, tai nebuvo to vaiko likimas. Tai yra tragedija, nuo kurios vien pagalvojus, ima pykinti.

Krito iš šešto aukšto

tv3.lt portalas primena, kad vakar ant kojų buvo sukeltos policijos ir gelbėtojų pajėgos, kai mažametis vaikas nukrito ant terasos pirmame aukšte, į kurią nebuvo galima iškart patekti.

Baisi nelaimė įvyko vidury Vilniaus esančiame daugiabučių rajone. Pavakarę apie pusę penkių policijai paskambino moteris, ji pranešė, kad jos prižiūrimas vaikas nukrito iš šešto aukšto ant terasos pirmame aukšte.

Į įvykio vietą pirmieji atskubėjo policijos pareigūnai, atsiųsti ir gelbėtojai su kopėčiomis.

Bute, ant kurio terasos nukrito vos vienerių vaikas, nieko nebuvo. Tačiau prie nukritusio mažylio be gyvybės ženklų policininkai pateko ugniagesiams net nespėjus pakelti kopėčių. Pareigūnai į terasą perlipo iš gretimo buto.

REKLAMA

Matė tik auklė

Ant terasos patekę medikai konstatavo, kad vaikas nebegyvas. Panašu, kad pačios nelaimės niekas, išskyrus pačią auklę, ir nematė.

Kalbinti žmonės sako apie nelaimę supratę tik tada, kai suvažiavo tarnybos.


Rašyti komentarą...
p
pelėda
2019-08-08 12:12:41
Pranešti apie netinkamą komentarą
Užjaučiu tėvus, taip pat ir auklę ji visą gyvenimą save kaltins. Bet ar mes suaugę pagalvojam apie saugumą kurdami savo namus. Langas iki grindų, apsaugos sienelė nesaugi su dideliu tarpu. Mes turime žingsniu priekyje eiti prieš vaikus ir pagalvoti apie jų saugumą ypač kai jie patys dar neturi patirties ir savisaugos jausmo.
Atsakyti
0

Z
Zita
2019-08-08 13:02:13
Pranešti apie netinkamą komentarą
daug metu atgal palaidojau dvieju metuku dukryte,kuri Kaledoms sveciavosi pas mociute.Nelaime ivyko,kai mociute trumpam nusisuko.Ar galejau prakeikti mociute uz tai?Net nepagalvojau apie tai,susikabinom stipriai visi,kad isgyventume ta baisia netekti.Siemet per Kaledas bus 32m,kai dukryte isejo.Dar vis skauda,turbut visada skaudes.Jei buciau nekentus mociutes uz tai,man butu buve dar sunkiau.Nuosirdi uzuojauta
Atsakyti
-5

P
Pusamžis
2019-08-08 12:23:34
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kokia baisi nelaimė. Nuoširdi užuojauta tėvams. Gaila ir auklės, nemanau kad jinai blogas žmogus.
Atsakyti
-4

SKAITYTI KOMENTARUS (55)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų