Kontrolieriai nubaudė negalią turinčią Vaidą – svarbu įstatymo raidė ar žmogiškumas?

Skaityk lengvai

Viešojo transporto kontrolierių darbas – stebėti, ar visi keleiviai susimoka už kelionę, o neturinčius bilieto – bausti. Be abejo, pažeidėjus kontroliuoti būtina. Vis dėlto ne mažiau svarbu ir žmogiškas požiūris į kiekvieną keleivį, ypač į turintį negalią.

Vaida Petrauskaitė negalią turi nuo gimimo. Asmeninio archyvo nuotr.

Šiaulietės Virginijos Petraitienės dukra Vaida, liepos 15-ąją įlipusi į bendrovės „Busturas“ autobusą, pirmiausia nusipirko iš vairuotojo bilietą. Tiesa, su 80 proc. nuolaida – mergina turi sunkią intelekto negalią, jai nustatytas nuo 0 iki 25 proc. darbingumas. „Vaida šiuo atveju itin stropi. Ji labai bijo apsaugos darbuotojų parduotuvėse, kontrolierių, todėl stengiasi nieku gyvu nepažeisti taisyklių. Tik tądien aš pamiršau jai palikti neįgaliojo pažymėjimą – dieną prieš važiavome autobusu kartu ir pažymėjimas liko mano rankinėje“, – pasakoja V. Petraitienė.

REKLAMA

Taip sutapo, kad į 12-ojo maršruto autobusą, kuriuo važiavo Vaida, įlipo kontrolierė. Mergina jai pateikė pažymėtą bilietą, bet lengvatą pateisinančio dokumento su savimi neturėjo. Vaida dar spėjo paskambinti mamai ir pasakyti, kad ją veža į Šiaulių vyriausiąjį policijos komisariatą. V. Petraitienė prašė dukros perduoti telefoną kontrolieriams, norėjo su jais pasikalbėti, bet Vaidai buvo pasakyta, kad ji filmuojama, ir liepta sėdėti ramiai.

„Keletą kartų skambinau dukrai, vis dėlto pasikalbėti su kontrolieriais nepavyko. Dukros negalia puikiai matoma, ji sunkiai kalba, o intelektas – lyg penkerių metų vaiko. Vis dėlto kontrolieriai jos sutrikimo „nepastebėjo“, – nuoskaudas lieja mama.

Ričardui Dubickui nuolat tenka susidurti su kontrolieriais. Linos Jakubauskienės nuotr.

Patyrė didžiulį stresą

Policijos komisariate nustatyta Vaidos Petraitytės tapatybė, jai surašytas protokolas, kur nurodytas merginos padarytas pažeidimas: „Kontrolės metu asmuo kontrolierei pateikė popierinį bilietą su nuolaida, bet nepateikė dokumentų, patvirtinančių teisę į transporto lengvatą, ir tuo pažeidė Keleivių ir bagažo vežimo autobusais vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais Šiaulių mieste taisyklių 41 punkto reikalavimus.“ Už šį pažeidimą įprastai skiriama nuo 10 iki 14 eurų bauda, bet V. Petraitytė taisykles pažeidė pirmą kartą, todėl jai skirta minimali 5 eurų bauda.

Išsyk po incidento pakalbinta Vaida neatrodė pernelyg įsibaiminusi ar įsitempusi, situacijos ji nedramatizavo: „Važiavau 12-uoju miesto autobusu, prie „Žaliūkų“ stotelės įlipo kontrolė. Padaviau kontrolierei tik bilietuką, jį nusipirkau iš vairuotojo. Pažymėjimo neturėjau. Jei mama būtų man jį palikusi, būčiau išsisukusi.“

REKLAMA

Vis dėlto V. Petraitienė sako, kad Vaida taip elgiasi visada. Su aplinkiniais ji atsargi, nelieja savo jausmų ar emocijų. Net gydytojams būna sunku iškvosti, ką jai skauda. Ir po susidūrimo su kontrolieriais šokas merginą ištiko kur kas vėliau. Visą vakarą ji liejo nuoskaudas ir verkė. „Galite įsivaizduoti, kaip tokiu atveju jaustųsi penkerių metų vaikas, kokį siaubą jis patirtų įsodintas į nežinomą automobilį, kažkur vežamas? Panaši buvo ir Vaidos reakcija. Ji pyko, bėgo į lauką nusiraminti, paprastai jai tai padeda, bet šiuo atveju negelbėjo. Aišku, šaukė ir ant manęs. Vakaras namuose buvo labai neramus“, – pasakoja V. Petraitienė.

Be to, mamos teigimu, Vaida net nesupranta jai surašyto protokolo teksto, nes ten – per daug sakinių. Ji nežino, kad jai išrašyta bauda, kad turės ją sumokėti. „Dukra nemoka jokių mokesčių ir net neįsivaizduoja, kaip tai daroma. Policijos komisariate jai niekas nepaaiškino, kaip ir kur sumokėti baudą. Nesu dukros globėja – įdomu, kas nutiktų, jei Vaidos bauda nebūtų sumokėta? Ar jos taip pat uoliai imtųsi ir antstoliai?“ – retoriškai klausia V. Petraitienė.

Mama pasidžiaugia tik dėl to, kad kontrolieriai, surašę protokolą, dukrą parvežė į tą pačią viešojo transporto stotelę, iš kurios įsisodino į savo autobusiuką. „Jei ją būtų paleidę nežinomoje vietoje, Vaida tikrai būtų pasimetusi ir nežinojusi, kur grįžti. Ji prisimena tik tam tikrus jai žinomus maršrutus, bet atsidūrusi nepažįstamoje aplinkoje sutrinka“, – kalba V. Petraitienė.

REKLAMA

„Busturo“ generalinis direktorius Vaidas Seirackas. Linos Jakubauskienės nuotr.

Kas svarbiau – įstatymai ar žmogiškumas?

Paklaustas, kaip vertina situaciją, bendrovės „Busturas“, kuriai priklauso kontrolierių tarnyba, generalinis direktorius Vaidas Seirackas aiškina: „Kone kasdien susiduriame su ta pačia problema. Mamos nuolat kreipiasi, piktinasi dėl neva neteisėtų kontrolierių veiksmų. Vis dėlto kontrolieriai turi teisę vežti dokumentų neturintį ir pažeidimą padariusį keleivį į policijos komisariatą, kad būtų nustatyta jo tapatybė. Iš kur kontrolierius gali žinoti, kokią negalią turi žmogus? Mums tokios situacijos – kasdienybė, o žmonės pyksta, reiškia nepasitenkinimą.“

Pasak jo, kontrolieriai negali prisijungti prie duomenų sistemos, kur matytų, ar žmogus turi negalią, ar turi teisę įsigyti lengvatinį viešojo transporto bilietą. „Įstatymai yra tokie, kokie yra, mūsų kontrolieriai jų laikosi. Negali būti vien tik išimtys, tada tai taip pat bus galima laikyti diskriminacija“, – teigia V. Seirackas.

Vis dėlto Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ direktorės Modestos Gusarovienės nuomonė šiek tiek kitokia. Jos teigimu, viešasis transportas turi būti atviras visiems keleiviams. „Viešuoju transportu kasdien keliauja labai įvairių socialinių grupių keleivių, todėl natūralu, kad pasitaiko įvairių situacijų. Siekdami užtikrinti saugų ir kokybišką visų keleivių aptarnavimą, būtent dėl proto ar psichikos negalią turinčių asmenų važiavimo viešuoju transportu konsultavomės su VšĮ „Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro“ specialistais. Konsultantai rekomendavo su minėtą negalią turinčiais keleiviais bendrauti taikant visiems galiojančias taisykles, bet visada įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes“, – kalba įmonės vadovė.

REKLAMA

Pasak jos, sostinės kontrolieriai linkę kiekvieną situaciją nagrinėti atskirai. „Nuolat kalbame kontrolieriams, kad jie su tokiais keleiviais bendrautų supratingiau, kantriau. Jei pastebime, jog neįgalumas keleiviui sukelia tam tikrų problemų, pavyzdžiui, sunku dėl negalios laiku pažymėti bilietą, bausti tikrai neskubame, o pirmiausia padedame pasižymėti bilietą. Viešojo transporto kontrolieriai kiekvieną situaciją visų pirma vertina individualiai ir žmogiškai“, – teigia M. Gusarovienė.

Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidento Gintaro Nakučio teigimu, panašūs atvejai – proga pagalvoti apie tai, kad galbūt derėtų keisti įstatymus. „Su keleivių vežėjais nuolat kalbame apie tai, kad turėtų būti bendra keleivių, turinčių teisę įsigyti lengvatinius viešojo transporto bilietus, duomenų bazė. Jei kontrolierius išsyk matytų, kad keleivis turi teisę į transporto lengvatą, vežti į policijos komisariatą neprireiktų“, – teigia G. Nakutis.

V. Petraitienės teigimu, žmogui, kurio negalia akivaizdi, galėtų būti leidžiama neįgaliojo pažymėjimą pristatyti ir vėliau. Galbūt derėtų nustatyti tam tikrą terminą, iki kurio nepristačius jau būtų išrašoma bauda. Mama žada siūlyti Šiaulių miesto savivaldybei keisti Keleivių ir bagažo vežimo autobusais taisykles, kad kontrolieriams būtų suteikta galimybė vietoje patikrinti žmogaus tapatybę.

Vis dėlto V. Petraitienė mano, kad geriausia išeitis panašiais atvejais būtų žmogiškas požiūris į negalią turintį asmenį. „Labai gaila, kad žmogiškumo mūsų šalyje nebėra, jis sutryptas. Gal čia ir mes, mamos, kaltos, kad nesugebame įdiegti jo savo vaikams?“ – retoriškai klausia mama.

REKLAMA

Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis. Linos Jakubauskienės nuotr.

Gali rimtai pakenkti sveikatai

Asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ prezidentas Ričardas Dubickas sako, kad tokie incidentai gali rimtai pakenkti žmonių, turinčių intelekto ar psichikos negalią, sveikatai, baigtis agresijos priepuoliais ar ligos paūmėjimu. „Žmogus, pasižymėjęs lengvatinį talonėlį, bet pamiršęs namuose neįgaliojo pažymėjimą, pagaunamas kaip didžiausias nusikaltėlis, „zuikis“. Suprasčiau, jei pažeidimas – nebe pirmas, jei pažeidėjas piktybiškas, bet jei pažymėjimą žmogus pamiršta pirmą kartą, pareigūnams derėtų reaguoti žmogiškai. Juk jie duomenų bazėse mato, kad nusižengta pirmą kartą“, – sako R. Dubickas.


Rašyti komentarą...
P
PP
2019-07-19 14:44:53
Pranešti apie netinkamą komentarą
Pareigūnas visada turi būti protingas ir vadovautis sveiku protu. Kaip tą atvejį vertina Šiaulių policijos vadas, kas čia ginamas ,kas skriaudžiamas?
Atsakyti
0

t
to vaje
2019-07-19 15:57:24
Pranešti apie netinkamą komentarą
o jei jūsų vaiką būtų nuvežę į policiją vieną? Šiuo atveju, kaip matom, labai panašiai ir buvo.
Atsakyti
0

c
chaaachacha
2019-07-19 14:17:48
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kuo kuo vadovautis? Sveikas protas tai čia kas? Tas gal kur į Norvegiją išvažiavo?
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (15)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų