REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Atostogų romanas – ne tik romantika, pasivaikščiojimai saulei leidžiantis susikibus už rankų pajūriu, ne tik saldūs bučiniai ir jaudinantys pažadai. Kartais tai būna ir nemalonus siurprizas po lytinių santykių. Lytiškai plintančia, kitaip tariant venerine, liga suserga ne tik lengvabūdžiai.

Atostogų romanas – ne tik romantika, pasivaikščiojimai saulei leidžiantis susikibus už rankų pajūriu, ne tik saldūs bučiniai ir jaudinantys pažadai. Kartais tai būna ir nemalonus siurprizas po lytinių santykių. Lytiškai plintančia, kitaip tariant venerine, liga suserga ne tik lengvabūdžiai.

REKLAMA

Gydytojas dermatovenerologas Algirdas Šumila pataria: jei turėjote atsitiktinius santykius, geriau pasitikrinkite pas gydytoją nei gyvenkite nežinioje.

Pagydomos arba kontroliuojamos

Lytiškai plintančiomis infekcijomis, – skelbia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), – dažniausiai užsikrečiama lytinių santykių (vaginalinių, oralinių arba analinių) metu. Buitiniu keliu, ypač laikantis higienos reikalavimų, šiomis ligomis neužsikrečiama.

Dauguma šių ligų: sifilis, gonorėja, chlamidiozė ir kt. – yra pagydomos. ULAC pateikiamais duomenimis, virusų sukeliamos infekcijos, kaip ŽIV, herpesas, genitalijų karpos ir kt., yra lėtinės ir neišgydomos, tačiau jų eigą galima kontroliuoti.

REKLAMA
REKLAMA

Pagrindiniai lytiškai plintančių ligų simptomai

išskyros iš šlapimo – lyties organų (moterims jų pagausėja), jų spalva įvairi – nuo geltonai žalsvos iki permatomos; skausmingas ar deginantis pojūtis šlapinantis; baltos apnašos apyvarpėje, makšties prieangyje ar burnoje; bėrimai lyties organų srityje; padidėję kirkšnių limfmazgiai; skausmingumas kapšelyje, pilvo apačioje; kraujo pasirodymas po lytinių santykių. Kaip tiriama ir gydoma

REKLAMA

Lytiškai plintančių ligų tyrimui atlikti imamas mėginys iš šlaplės, makšties ar gimdos kaklelio, kartais iš burnos, išeinamosios angos. Kai kurioms infekcijoms (pvz., sifilio, ŽIV ir kt.) nustatyti imamas kraujas, – skelbia ULAC.

Pradėtą gydymo kursą specialistai pataria visada pabaigti, nors susirgimo simptomai gali išnykti anksčiau. Susirgus ar gydymo metu patariama vengti lytinių santykių. Po gydymo visada rekomenduojama pakartotinai atvykti pasitikrinti pas gydytoją.

Asmuo, užsikrėtęs lytiškai plintančia infekcija, kitus asmenis gali užkrėsti nuo užsikrėtimo momento, netgi neturėdamas jokių susirgimo požymių.

REKLAMA
REKLAMA

Geriausia apsauga – prezervatyvai

Riziką užsikrėsti lytiškai plintančiomis infekcijomis sumažina tinkamas prezervatyvų naudojimas lytinių santykių – tie vaginalinių, tiek oralinių ir analinių, – metu.

„Prezervatyvai tam ir sukurti, kad saugotų ir nuo ligų, ir nuo nepageidaujamo nėštumo. Tačiau kai pasaulyje atsirado kontraceptinės tabletės, buvo ženklus lytiškai plintančių infekcijų pakilimas, nes visi atsisakė prezervatyvų, merginos gėrė tabletes ir nesisaugojo“, – apgailestauja Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojas dermatovenerologas A. Šumila.

Dermatovenerologas teigia pastebėjęs, jog kai kurie lytiškai plintančiomis ligomis sergantys asmenys nenaudodami prezervatyvo ne tik platina ligas, bet ir patys užsikrečia naujomis infekcijomis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Pavyzdžiui, jei užsikrėtusieji ŽIV kasdien geria vaistus, jie mano, kad infekcija sukontroliuota, virusų organizme nedaug, todėl kito užkrėsti jie negali, ir nustoja naudoti prezervatyvus. Tai klaida. Kas norėtų turėti lytinius santykius su žmogumi, kuris sako, kad virusų jo organizme yra, bet nedaug? Juk tikimybė užsikrėsti vis tiek yra“, – stebisi gydytojas.

Kita vertus, santykiaudamas be apsaugos, infekuotasis ŽIV pats gali užsikrėsti kitokiomis bakterijomis ar virusais. „Kaip tada padėti žmogui, jei jis gyvena nesaugų lytinį gyvenimą?“, – klausia A. Šumila, kuriam, kaip gydytojui, ne kartą teko aiškinti pacientams, kad saugotų save ir kitus.

REKLAMA

Raginimas naudoti prezervatyvus ar jų dalijimas, anot dermatovenerologo, nereiškia, kad yra skatinamas palaidumas, kaip kartais bandoma įteigti. Atvirkščiai – tai saugios lytinės elgsenos skatinimas.

Kas yra nuolatinis lytinis partneris?

Patikimiausias būdas išvengti lytiškai plintančių infekcijų – tai susilaikyti nuo atsitiktinių lytinių santykių ir turėti ilgalaikius monogaminius lytinius santykius su asmeniu, kuris žino, kad nėra infekuotas.

Tačiau kokius santykius būtų galima pavadinti ilgalaikiais ar nuolatiniais? Šį klausimą gydytojas A. Šumila kartais užduoda ir savo pacientams.

„Vieni nuolatiniu partneriu savo draugą pavadina jau po savaitės santykių, kiti – po mėnesio, kai kas – po pusės metų. O būna taip: žmonės susitiko, padraugavo mėnesį laiko, apsikeitė bakterijomis bei virusais ir išsiskyrė, platina juos toliau. Dalis žmonių, turėdami tas bakterijas, nieko nejaučia. Moterys yra labai kantrios, į gydytojus dažniausiai kreipiasi tada, kai jaučiasi labai blogai. Vyrams dėl jų anatominių ypatumu uždegimas lyties organuose gali pasireikšti akivaizdžiau, todėl jie į gydytoją kreipiasi anksčiau“, – sako gydytojas.

REKLAMA

Tačiau teigti, kad jog tie, kurie suserga lytiškai plintančiomis ligomis, yra lengvabūdžiai, anot A. Šumilos, negalima ir pateikia pavyzdį: „Vyras namo grįžo užsikrėtęs, užkrėtė ir žmoną. Ar žmona bus atsakinga už tai, ar ji bus lengvabūdė?..“

Pasireiškia ne iš karto

Užsikrėtus lytiškai plintančia liga, simptomai ne visada atsiranda iš karto. Kartais jie pasireiškia po savaitės, mėnesio ar ilgesnio laiko, o kartais požymių visai nebūna.

„Pvz., sifilio inkubacinis periodas svyruoja nuo trijų savaičių iki trijų mėnesių, chlamidinės genitalijų infekcijos inkubacinis laikotarpis skaičiuojamas savaitėmis, gonorėjos – iki 2-14 dienų. Bet užsikrėtęs žmogus gali jaustis gerai ir dėl to nesitikrina. Identifikuoti infekciją padeda tik specialūs tyrimai“, – sako A. Šumila.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Gydytojas pasakoja, kad vyrams dažniausi lytiškai plintančių infekcijų simptomai – nemalonūs jutimai šlaplėje, sėklidėse, pilvo apačioje, apyvarpėje atsiradusios žaizdelės. Moterims apie užkratą gali pranešti išskyros iš makšties, jų pagausėjimas ar kvapas, skausmas pilvo apačioje.

„Vieni į pirmuosius simptomus numoja ranka, tuolab kad, pvz., kai kurių ligų, kaip herpeso viruso, simptomai gali atsirasti, o paskui pranykti, vėliau vėl jie atsiranda. Jei požymiai pranyko, žmogus mano, kad viskas gerai ir tirtis nereikia. O jis jau gali būti užsikrėtęs keliomis infekcijomis. Atlikę tyrimus, kartais randame ne vieną infekciją, o daugiau“, – kalba gydytojas.

REKLAMA

Būna, kad pacientas kreipiasi į gydytoją, įtaręs, jog vakarykščiai santykiai nebuvo saugūs. O atlikus tyrimus paaiškėja, kad nesaugūs buvo santykiai, įvykę prieš kelis mėnesius.

Komplikacija – nevaisingumas

Viena iš negydomų lytiškai plintančių infekcijų komplikacijų – nevaisingumas.

„Jei infekcija nustatoma per vėlai ir laiku negydoma, moterims ji gali sukelti pasikartojantį mažojo dubens uždegimą, sąlygoti kiaušintakių uždegimą, randėjimą bei susiaurėjimą, vyrams – pabloginti spermos kokybę. O visa tai automatiškai blogina sąlygas pastoti. Nevaisingumo gydymas yra brangesnis, ilgesnis nei lytiškai plintančios infekcijos gydymas. Tad jei pavyktų diagnozuoti visus šių ligų atvejus, būtų įmanoma sumažinti ir nevaisingumo problemą“, – pasakoja dermatovenerologas A. Šumila.

REKLAMA

Siekis – kad neliktų įgimto sifilio

Statistikos duomenimis, 2000 metais sifilio atvejų Lietuvoje užregistruota 1171 (100-ui tūkst.. gyventojų 33,46), o 2017 metais – tik 157 (100-ui tūkst. gyventojų – 5,55).

Įgimto sifilio 2000 m. užregistruota 13 atvejų, 2017 m. – vienas.

Gonokokinės infekcijos atvejų 2000 m. – 1004 (100-ui tūkst. gyventojų – 28,69), 2017 m. – 70 (100-ui tūkst. gyventojų – 2,47).

2018 m. chlamidioze sirgo 257 žmonės – 129 vyrai bei 128 moterys. Prieš 10 metų, t.y. 2008-aisiais – 403, iš jų 177 vyrai, 226 moterys.

Sergamumas ŽIV infekcija per 2015–2017 metus padidėjo atitinkamai nuo 5,4 iki 9,3 atvejo 100-ui tūkst. gyventojų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nors žvelgiant į statistikos duomenis, atrodo, kad kai kurių lytiškai plintančių infekcijų mažėja, gydytojas A. Šumila atkreipia dėmesį, jog sergamumas šiomis ligomis plinta bangomis – tai sumažėja, tai padidėja. „Banga kažkada vėl gali sugrįžti. Todėl reikia siekti, kad šių ligų išvis nebebūtų. Pasaulinės sveikatos organizacijos tikslas – pasiekti, kad visai neliktų įgimto sifilio atvejų.“

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų