Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio
2019.07.14 11:00

Priimti tikrovę ir gyventi toliau – pats sudėtingiausias iššūkis sunkiai susirgusiam žmogui. Nepagydomos ligos sukelta negalia gąsdina, stumia į neviltį, žmogų apima depresija, panika.

Diana Gečė – muzikos terapeutė, praktikuojanti ir geštalto terapiją. Nijolės Zenkevičiūtės nuotr.

Diana Gečė – muzikos terapeutė, praktikuojanti ir geštalto terapiją. Nijolės Zenkevičiūtės nuotr.

Kai tokiu metu šeimos gydytojas pataria pasikonsultuoti su psichiatru, o šis – lankyti muzikos terapiją, panikos apimtam žmogui pasidaro dar sunkiau: neturiu klausos, neturiu balso, galų gale juk tai ne kokie nors naujausi vaistai, padedantys kontroliuoti ligą, tai kam man ta muzikos terapija?

Diana Gečė, muzikos terapeutė, praktikuojanti ir geštalto terapiją, įsitikinusi, kad sunkioje situacijoje mums gali padėti įvairios terapijos: dailės, muzikos, rašymo, biblioterapija ir pan. Patys turime atrasti tai, kas mums geriausiai tinka. Muzikos terapeutė sako, kad muzika išlaisvina jausmus ir kad ligos sukeltą neviltį įmanoma išgroti.

REKLAMA

Diana Gečė – muzikos terapeutė, praktikuojanti ir geštalto terapiją. Nijolės Zenkevičiūtės nuotr.

Diana Gečė – muzikos terapeutė, praktikuojanti ir geštalto terapiją. Nijolės Zenkevičiūtės nuotr.

Priimti save ir savo balsą

Diana per pirmąsias muzikos terapijos pamokėles dažnai išgirsta lankytojų nuogąstavimų: „Ką aš čia veiksiu? Niekada negrojau. O dainuoti išvis ne man. Aš balso neturiu!“ Žmogui atrodo, kad jis dabar kankinsis dar labiau ir kankins muzikos terapeutę, bet ši jam sako, kad jis atėjo kaip tik ten, kur reikia. Juk girdi, kalba, o balsas gali būti visoks – ramus, tylus, gargždus, spiglus ir t. t., bet tai mūsų balsas, ir nėra ko jo gėdytis.

„Lankydami muzikos terapiją mokomės išreikšti savo jausmus, įgarsinti juos. O balsą reikia priimti tokį, kokį turime. Taip pat ir mes patys – gražūs ar ne, vienokie ar kitokie, bet tai mes, ir jei priimame save, išsilaisviname. Priėmę save susigrąžiname pasitikėjimą savimi, – sako muzikos terapeutė. – Liga mums duoda ženklą, kad kažką turime keisti. Tai nėra paprasta ir neįvyksta staiga, bet dirbdami drauge, žingsnis po žingsnio išlaisviname savo jausmus ir suvokiame, kad esama būsena nėra nuolatinė. Kartais užtenka tik patrepsėti, ir būsena pasikeičia, o kartais reikia padirbėti.“

Kada buvo sukurtas golbolas (aklųjų riedulys)?
Prašome pasirinkti atsakymą!
1905 m.
1946 m.
1978 m.
BALSUOTI
REZULTATAI
Kada buvo sukurtas golbolas (aklųjų riedulys)?
1905 m.
15,2%
1946 m.
38,6%
1978 m.
46,2%

REKLAMA

Savo muziką turi kiekvienas

Muzikos terapeutė sako, kad per pirmąjį pokalbį su būsimu klientu klausia, kaip jis reaguoja į garsą, nes grupėje groja aštuoni žmonės ir visi – skirtingais instrumentais, taigi garsas būna stiprus ir gali dirginti. Todėl kiekvienas renkasi pats: dirbti individualiai ar grupėje, ar tiesiog palaukti, kol pasijus stipriau ir pats nuspręs, kad jau gali dirbti grupėje.

„Kai dirbu individualiai, – pasakoja muzikos ir geštalto terapeutė, – klientų klausiu, kas maitina jų emocijas, sielą. Gal norisi išgirsti tuos muzikos kūrinius, kurie girdėti vaikystėje? O gal tuos, kurie skambėjo jaunystėje, per šokių vakarėlius? Kokių muzikos kūrinių žmogus klausosi namuose?“

Diana aiškina, kad nėra muzikinės piliulės visiems, svarbu, kad muzika atitiktų sergančio žmogaus vidinę jauseną. „Išbandome įvairius muzikos instrumentus. Jie padeda išgirsti save, pasitikrinti, o tada neretai ir išgroti savo nerimą, liūdesį. Išmokę paleisti savo nerimą, skausmą, neviltį šią akimirką, žmonės mokosi, kaip tvarkytis su savo jausmais ateityje. Kartais mano klientai, pradėję lankyti muzikos terapiją, taip pasikeičia, kad nustebina net patys save“, – sako D. Gečė ir pasakoja vienos savo klientės istoriją.

Diana Gečė – muzikos terapeutė, praktikuojanti ir geštalto terapiją. Nijolės Zenkevičiūtės nuotr.

Diana Gečė – muzikos terapeutė, praktikuojanti ir geštalto terapiją. Nijolės Zenkevičiūtės nuotr.

Gitara anūkei ir ne tik...

Judita (vardas pakeistas) muzikos terapiją pradėjo lankyti būdama 63 metų. Prieš metus moters sveikata ėmė prastėti: pradėjo tirpti rankos, svaigo galva, vis greičiau apimdavo nuovargis. Moteris jautėsi vis blogiau ir buvo priversta kreiptis į medikus. Padarę tyrimus medikai Juditos nenuramino – išsėtinė sklerozė. Sužinojusi, kad liga nepagydoma, moteris puolė į neviltį. Gyvenusi aktyvų gyvenimą, mėgusi keliauti, net kopti į kalnus, ji staiga suprato, kad jos gyvenime viskas keisis: ji nebegalės taip greitai vaikščioti, kaip buvo pratusi, o apie žygius į kalnus iš viso teks pamiršti. Liga progresavo, depresija, apėmusi moterį, stiprėjo.

REKLAMA

Kai psichiatras, pas kurį ją nusiuntė šeimos daktaras, Juditai patarė lankyti muzikos terapiją, ji nustebo: „Kokia čia dar muzika?“ Muzikos terapeutė pasakoja, kad per pirmąjį jų susitikimą jai pavyko Juditos išklausti apie muziką, kurią mėgo jaunystėje, o tada moteris papasakojo ir apie savo svajonę. Dar būdama mergaitė ji labai norėjo išmokti skambinti gitara, tačiau neturėjo tokios galimybės, o ir tėvai nepritarė, patarė verčiau daugiau dėmesio skirti mokslams.

„Mokomės skambinti!“ – pasakė terapeutė ir įdavė Juditai muzikos terapijos kabinete esančią gitarą. „Mačiau, kaip suspindo moters akys, bet jai vis dar buvo nedrąsu“, – prisimena specialistė. Ji pasakė Juditai, kad mokys tik sugroti keletą akordų, ir ši nusiramino. Vėliau Judita prisipažino, kad jos sūnus bosistas, groja grupėje. Ji norėjo, kad sūnus išmoktų groti gitara, bet pati nedrįso net prisiliesti prie instrumento. „Vyresnės kartos žmonės dažnai būna įsitikinę, kad jie nieko naujo nebegali išmokti, ir tokia nuostata tampa stabdžiu, ypač ištikus negaliai“, – įsitikinusi specialistė.

Judita neketino koncertuoti, net nemanė nustebinti namiškių, tiesiog besimokydama skambinti gitara ji po truputį pradėjo atsipalaiduoti, sunkūs išgyvenimai slinko kažkur į šalį. O po poros mėnesių į pamokėlę Judita atsinešė naujutėlaitę gitarą ir pasakė, kad įsigijo išsimokėtinai. Eiti į muzikos instrumentų parduotuvę jai buvę labai nejauku, tad pardavėjai pasakė, kad perka gitarą dovanų anūkei. „Nedrįsau pasakyti, kad pati mokausi groti“, – vis dar varžėsi savo naujo užsiėmimo moteris, tačiau jos būklė pradėjo keistis.

REKLAMA

Liga niekur nedingo, bet nauja veikla Juditai suteikė jėgų, išlaisvino tas organizmo galias, apie kurias ji nė nenutuokė. Moteris išmoko gitara paskambinti keletą melodijų, susidomėjo ir kitais instrumentais, o svarbiausia – atrado būdą išreikšti savo jausmus, improvizuoti. Susipažinusi su kitais grupės nariais, pamačiusi, kad ne ji viena serga išsėtine skleroze, kad žmonės, sergantys šia liga, groja, drauge juokauja, švenčia gimtadienius, ji iš naujo atrado bendravimo džiaugsmą.

Paklausta, kaip su muzikos terapija siejasi geštalto terapija, D. Gečė sako, kad šiai terapijai svarbu esamas momentas: kaip dabar jaučiuosi? Apie ką dabar galvoju? Kas sėdi prieš mane? „Juditos mintys dabar nukreiptos į naują užsiėmimą, naują pomėgį, kuris jai tapo atrama, galimybe išreikšti save, – kalbėdama apie šią savo klientę D. Gečė pridūrė, kad Juditos savijauta pagerėjo dar ir dėl to, jog ši pripažino savo negalią, įvardijo tai ir ieškojo būdų, kaip sau padėti. – Judita, kad ir ne iškarto, bet leido sau išgirsti save, o išgirdusi, kad ir padedama gitaros, vėl pradėjo pasitikėti savimi. Susirgus sunkia liga tai jau yra daug“, – įsitikinusi muzikos terapeutė.

Straipsnio autorė: Eglė Kulvietienė.

 

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

Gyvybės langelyje paliktas vaikas
DABAR RODOMA
Gyvybės langelyje paliktas vaikas
DABAR RODOMA
Lietuviai neišgali atostogauti
DABAR RODOMA
Skundžiasi dėl naujų troleibusų
DABAR RODOMA
Sausra pakenkė žuvėdrų jaunikliams
DABAR RODOMA
Lėktuvas leidosi į laukus
DABAR RODOMA
Kyla maisto kainos
DABAR RODOMA
Smarkiai apdegė berniukas
DABAR RODOMA
Kels algas biudžetininkams
DABAR RODOMA
Įspūdinga Sabonio verpstė
DABAR RODOMA
Bute rastas moters lavonas
REKLAMA
Jauni Kauno architektai sumanė projektą „(Ne)matoma architektūra“ – pakvietė akluosius susipažinti su jų miesto architektūros istorija. Linos Puodžiūnienės nuotr.
Liesti įvairių statinių, architektūros paminklų reljefinius atvaizdus ar maketus – akliesiems ne naujiena. Tačiau tai, ką šią vasarą sugalvojo ir įgyvendino kauniečiai ...
Bendrijos „Jonavos viltis“ tarybos pirmininkė Olga Traskauskienė (dešinėje) ir socialinė darbuotoja Julija Kuliavienė dirba ranka rankon. Linos Jakubauskienės nuotr.
Naminukai – taip švelniai savo globotinius vadina bendrijos „Jonavos viltis“ tarybos pirmininkė Olga Traskauskienė. Šis žodis Jonavoje jau tapo bendriniu – taip suaugusius ...
Lenktynininkas Benediktas Vanagas sveikino su neįgaliųjų vežimėliais judančius velomaratono dalyvius. Aldonos Milieškienės nuotr.
Lenktynininko Benedikto Vanago sumanytas velomaratonas dviračių sporto entuziastus šiemet sukvietė jau 10 kartą. Didžiausiame Lietuvoje ir Baltijos šalyse ne vien masinį ...
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Antano Jonyno gimnazijos skyriaus kūno kultūros mokytojas Linas Balsys. Linos Jakubauskienės nuotr.
Linas Balsys – Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro (LASUC) Antano Jonyno gimnazijos skyriaus kūno kultūros mokytojas. Jis ne tik pats aktyviai sportuoja, bet ir ...
Violeta Nikliauzienė su sūnumi Dariumi. Nijolės Zenkevičiūtės nuotr.
Darius Nikliauza juda neįgaliojo vežimėliu – vyras nuo gimimo turi kompleksinę negalią, tačiau jis visada geros nuotaikos, mėgsta bendrauti, ypač kalbėtis telefonu. Darius ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

Data Laikas Rungtynės Spausk ir žiurek transliacijas:
08.02 22:20 Ispanija - Lietuva
 
 
08.04 19:30 Lietuva - Suomija
 
 
08.10 22:00 Serbija - Lietuva
 
 
08.12 19:30 Lietuva - Serbija
 
 
08.16 19:00 Suomija - Lietuva
 
 
08.17 19:00 Rusija - Lietuva
 
 
08.24 09:00 Pietų Korėja - Lietuva
 
 
08.25 11:30 Lietuva - Angola
 
 
08.27 12:00 Lietuva - Čekija
 
 


×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų