Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio
2019.06.26 10:47
Žurnalo „Mūsų žodis“ viršelis.

Žurnalo „Mūsų žodis“ viršelis.

Lietuvoje retas leidinys gali pelnytai didžiuotis šešių dešimtmečių nepertraukiamos veiklos istorija ir jau tikrai nė vienas negali pasigirti skaitytojus pasiekiantis net keturiais pavidalais. O štai Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) mėnraštis „Mūsų žodis“ gali! Pradėtas leisti 1959 metų pradžioje, žurnalas jau septintas dešimtmetis kiekvieną mėnesį lanko savo skaitytojus, yra leidžiamas Brailio ir reginčiųjų raštu, įskaitomas balsu ir pateikiamas internete. Garsinis žurnalo variantas pateikiamas dviem būdais: kompaktiniuose diskuose (VD) ir kartu su elektronine versija internete.

REKLAMA

Žurnalas „Mūsų žodis“ pradėtas leisti tolimais sovietiniais laikais kaip sparčiai augančios ir stiprėjančios tuometės Lietuvos aklųjų draugijos (dabar – LASS) informacijos šaltinis, skirtas akliesiems ir jų gyvenimu besidomintiems regintiesiems.

Pirmieji žurnalo numeriai buvo sovietiškai optimistiški. Vis dėlto ideologija niekada neužgožė tikrosios žurnalo paskirties: pasakoti apie žmones, kurie nuoširdžiai dirbo ir taip pat nuoširdžiai tikėjo, kad savo dabartį ir ateitį gali kurti patys. Gyvenimas parodė, kad tas tikėjimas ne visada turėjo realų pagrindą, o be visuomenės paramos, atvirumo, vieni kitų supratimo ir sutarimo virsdavo vien skambiomis deklaracijomis. Vis dėlto užsidegimo, ryžto patiems kurti savo ateitį aklieji tuo metu turėjo daug. Visa tai gulė į žurnalo puslapius.

Langas į laisvąjį pasaulį

Sovietiniais metais žurnalas tiek jame dirbusiems žmonėms, tiek jį skaitantiems akliesiems buvo nors nedidelis, cenzūros budriai saugomas, bet vis dėlto langas į kitokį – Vakarų pasaulį. Jau pirmajame žurnalo numeryje randame išverstą sutrumpintą italų literatūros klasiko L. Pirandelio apsakymą „Elgetos“.

Buvusi „Mūsų žodžio“ darbuotoja Aldona Armalė 1999 m., minint žurnalo 40-metį, rašė: „Dabar madinga veržtis į Europą. LASS viena pirmųjų prieš 15–10 metų integravosi į Europos Sąjungą. Dirbdami „Mūsų žodyje“ turėjome galimybę susipažinti su JAV, Vokietijos, Danijos, Prancūzijos ir kitų Vakarų kultūros šalių patirtimi socialinėje srityje, su jų savivalda ir rūpyba. Kai kurie terminai, pavyzdžiui, „socialinis darbuotojas“, į bendrinę kalbą pateko per „Mūsų žodį“. Žurnalas nuolat publikuodavo ne tik lietuvių, bet ir Vakarų autorių poezijos, prozos kūrinius ar jų ištraukas apie akluosius, perspausdindavo žymiausių dailės kūrinių reprodukcijas. Skatino visuomenę kurti visiems – tiek sveikiesiems, tiek neįgaliesiems – patogią aplinką.“

REKLAMA

Nors išaugęs ant sovietinės ideologijos mielių, „Mūsų žodis“ niekada nebuvo beatodairiškas tos ideologijos skelbėjas. 1988 m., vos papūtus gaivesniems Sąjūdžio vėjams, drąsiai išplaukė į platesnius vandenis: pradėjo rengti apskrituosius stalus su žymiausiais to meto kultūros, visuomenės, politikos žmonėmis, spausdino istorinius Lietuvos miestų herbus. 1989 m. žurnalo tiražas siekė daugiau nei 8 tūkst. egzempliorių. 1991-aisiais žurnalas pradėtas garsinti į magnetofono juostą, o 1999 m. pasiekė internetą. Adresu www.musuzodis.lt dabar galima rasti lygiai trečdalį žurnalo numerių – visus pastarųjų 20 metų.

Kiek vaikų Lietuvoje turi negalią?
Prašome pasirinkti atsakymą!
Daugiau kaip 7 tūkst.
Beveik 15 tūkst.
23 tūkst.
Nežinau, man tai neaktualu.
BALSUOTI
REZULTATAI
Kiek vaikų Lietuvoje turi negalią?
Daugiau kaip 7 tūkst.
12,8%
Beveik 15 tūkst.
33,7%
23 tūkst.
47,3%
Nežinau, man tai neaktualu.
6,2%

REKLAMA

Vis dar turi ką atrasti

Septintą veiklos dešimtmetį „Mūsų žodis“ pradėjo atsinaujinęs ne tik savo forma, bet ir turiniu: nuo šių metų pradžios, pakeitusi ilgametį redaktorių Vytautą Gendvilą, jam vadovauja dr. Ginta Čingaitė-Kiznienė, su žurnalu pradėjo intensyviau bendradarbiauti įvairių sričių specialistai, meno žmonės. „Džiugu, kad sutikdami savuosius šešiasdešimt vis dar turime ką atrasti, – sako LASS pirmininkas Sigitas Armonas. – Šiandien žurnalas daug dėmesio skiria šriftui, tai bene patogiausias šriftas silpnaregiams skaityti tarp visų Lietuvos leidinių. „Mūsų žodis“ pirmasis Lietuvoje, vadovaudamasis garsinio vaizdavimo metodika, pradėjo aprašinėti nuotraukas neregiams.“

„Kurdami naują žurnalo viršelį norėjome, kad jis pasakotų istoriją – ir pasakotų taip išraiškingai, kad, vos paėmus į rankas, vos užmetus akį, dūšioje kažkas pasiliktų, – pasakoja LASS pirmininko pavaduotoja Ramunė Balčikonienė. – Panašu, kad tikslą pasiekėme. Pirmajame viršelyje – apskritimu įrėminta nuotrauka, kurioje – neregių gyvenimo akimirkos. Kartais stebinančios ir ekstremalios (slidėmis kalnuose šliuožiantis Karolis), bet dažniausiai – tiesiog kasdienės, ir dėl to be galo stebuklingos. Viršeliai pasakoja apie Eglę, auginančią pustuzinį gyvūnų; Gediminą, žiedžiantį nuostabius molio dirbinius; neregius, sukūrusius šeimas, auginančius vaikus, kuriančius savo ir kitų pasaulį.“

REKLAMA

Ketvirtasis žurnalo viršelis skirtas silpnaregiams – jame pavaizduota, kaip pirmojo viršelio vaizdą mato įvairiomis akių ligomis sergantys žmonės. „Neįtikėtina, kaip labai to reikėjo, sako R. Balčikonienė. – Nuvežam žurnalą dovanų į kokią savivaldybę, ir būtinai kažkas iš būrio sušunka: „Taigi aš taip matau!“

R. Balčikonienė pastebi, kad vizualika žiniasklaidoje užima vis daugiau vietos, jos vaidmuo auga, tai kaipgi jos neparodyti neregiams? Šitaip „Mūsų žodis“ pradėjo spausdinti žurnale publikuojamų nuotraukų aprašymus.

Žurnalo nuotraukas aprašinėja Evelina Jonaitytė. „Garsinis vaizdavimas Lietuvoje – kol kas nauja, daugeliui žmonių visiškai negirdėta audiovizualinio vertimo sritis. Pati šios specialybės bakalauro studijas baigiau 2017 m. – buvome tik antroji laida. Žurnale publikuojama nemažai nuotraukų, mano tikslas jas aprašyti taip, kad pamatytų ir aklieji. Praktika rodo, kad tokie aprašymai reikalingi ir silpnaregiams, nes jie ne visada įžiūri nuotraukose užfiksuotas detales“, – pasakoja Evelina.

„Žurnalas buvo ir tebėra kuriamas neregiams ir silpnaregiams, jų problemoms, rūpesčiams, džiaugsmams, įvairiausiai kultūrinei ir socialinei veiklai nušviesti, informuoti, skatinti, – sako vyriausioji redaktorė G. Čingaitė-Kiznienė. – Tačiau neslepiame noro iš šio uždarumo ištrūkti: negalia jungia, bet ji nėra visa, kas apibrėžia neregį – jo santykius, iššūkius, svajones, vidinį pasaulį, talentą. Žmogų kuria, brandina ir ugdo daugybė patirčių. „Mūsų žodyje“ atsiranda erdvės, kurioje galima „pasimatyti“ ne vien su savo aplinkos atstovais, bet ir su žmonėmis iš toliau, iš kitur.“

REKLAMA

Žurnalo komanda reaguoja į šalia vykstančius procesus ir džiaugiasi, kai, anot vyriausiosios redaktorės, suveikia žurnalistinė uoslė. Pavyzdžiui, skaitytojai, žurnalo puslapiuose susitikdami su menininkais broliais Algirdu ir Remigijumi Gataveckais, negalėjo pro ausis praleisti jų paskelbimo 2019 metų Kultūros žmonėmis ar žinios apie brolių nutapytą ir prezidentūrai dovanojamą prezidentės Dalios Grybauskaitės portretą.

Padėjo atsakyti į daugelį klausimų

Panevėžietis skaitytojas Arvydas Markevičius teigia su žurnalu bendraujantis beveik tris dešimtis metų: „Pirmiausia prisimenu labai draugiškas raides, prisitaikiusias prie mano, silpnaregio, akių. Didesnio šrifto ryškios raidės, nevargindamos akių, pasakojo apie pasaulį, į kurį ką tik buvau patekęs. Nuo pat vaikystės turėjau regėjimo bėdų, bet visą laiką kepurnėjausi sveikųjų pasaulyje, su savo rūpesčiu pasilikdamas vienas, bandydamas atsakyti į jaunam žmogui iškylančius klausimus: kodėl man, kodėl taip?“

Pasak Arvydo, atsakymus į šiuos klausimus jis radęs tik gerokai vėliau, o prie jų daug prisidėjo ir „Mūsų žodis“, rašydamas apie tuos, kurie, išgyvenę tokias pačias patirtis, rado savo kelią.

Straipsnio autorius: Daumantas Valenta

 

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI

Top Video

Planuojami nauji apribojimai keliuose
DABAR RODOMA
Planuojami nauji apribojimai keliuose
DABAR RODOMA
Kurėno iškėlimo operacija
DABAR RODOMA
Skurdi grybavimo sezono pradžia
DABAR RODOMA
Palanga skaičiuoja lietaus žalą
DABAR RODOMA
Amžino poilsio vietą verčia sąvartynais
DABAR RODOMA
Policija tikrins paspirtukininkus
DABAR RODOMA
Krakėse rastas lavonas
DABAR RODOMA
Skvernelis keliasi į Turniškes
DABAR RODOMA
Žiaurus poelgis su šinšilomis
DABAR RODOMA
Policijos reidą „nuspalvino“ peštukas
REKLAMA
Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos nariai (iš dešinės): Vytautas Pivoras, Audronė Daukšaitė-Timpė, Dalia Mikalauskaitė, Kristina Dūdonytė (pirmininkė) su Agneta Skardžiuviene ir posėdžio sekretoriumi Vyčiu Muliuoliu. Lygių galimybių kontrolieri
Beveik prieš 10-metį Lietuvai ratifikavus Jungtinių Tautų (JT) Neįgaliųjų teisių konvenciją, pagaliau turime jos įgyvendinimo priežiūrą atliksiančią nepriklausomą komisiją. ...
 Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos vadovas Vaidotas Nikžentaitis. Linos Jakubauskienės nuotr.
Šiuo metu Lietuvos pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigose gydosi apie 164 tūkst. gyventojų, tai sudaro 5,5 proc. visos populiacijos. Lietuvoje psichikos ...
Diana Gečė – muzikos terapeutė, praktikuojanti ir geštalto terapiją. Nijolės Zenkevičiūtės nuotr.
Priimti tikrovę ir gyventi toliau – pats sudėtingiausias iššūkis sunkiai susirgusiam žmogui. Nepagydomos ligos sukelta negalia gąsdina, stumia į neviltį, žmogų apima depresija, ...
Kūrybinio seminaro akimirkos. Aldonos Milieškienės nuotr.  (nuotr. asm. archyvo)
Tautodailininkė, sertifikuota karpinių meistrė, 25 personalinių parodų autorė Virginija Jurevičienė – paprasta, šilta, noriai savo žiniomis su visais besidalijanti moteris. ...
Su pergale Abu Dabyje Laurą Margevičiūtę ir jos trenerį Dalį Lapašinską sveikino Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Radviliškio technologijų ir verslo mokyklos archyvo nuotr.
Daug metų po globos įstaigas blaškyta Laura Margevičiūtė džiaugiasi visaverčiu gyvenimu. Pastarieji metai jai buvo itin sėkmingi – pernai Laura pagaliau paliko Kėdainių ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų