Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio
2019.06.14 13:53
Jubiliejiniame renginyje neapsieita be fejerverkų. Aldonos Milieškienės nuotr.

Jubiliejiniame renginyje neapsieita be fejerverkų. Aldonos Milieškienės nuotr.

Daugiau kaip 500 žmonių vienijanti, bendroms veikloms telkianti Ukmergės rajono neįgaliųjų draugija paminėjo savo veiklos 30-metį. Draugijos pirmininkė Zita Kviklienė į šventę pakviestus žmones apgaubė pagarba ir dėmesiu, kartu prisiminė organizaciją kūrusius, jėgų ir entuziazmo negailėjusius žmones, kiekvienam rado už ką padėkoti, apkabinti, gėlę įteikti. Ir šiandien šioje organizacijoje laukiamas jaunas ir senas, tas, kuriam reikia pagalbos, ir tas, kuris gali vienišą aplankyti, jam padėti, išklausyti, nuraminti.

Siesikų seniūnija. Nedidukė kaimo gryčiutė. Vienas kambarys ir molinė asla. Po virtuvę vaikšto gaidys ir bėgioja du nematantys vaikai. Kambaryje – paklotos lovos, išplautos grindys, išdžiaustyti ką tik išskalbti drabužiai, ant stalo užtiesta dar šlapia staltiesė – laukta svečių.

REKLAMA

Bene prieš penkerius metus į šios kaimo trobelės duris pasibeldė Ukmergės rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė Z. Kviklienė ir tuomet Seimo nariu buvęs Arūnas Dudėnas. Vaizdas, kurį pamatė daugiau kaip kilometrą į šį namelį arimais bridę (kelias į jį buvo užartas) kalėdinių dovanėlių vaikams atvežę žmonės, pritrenkė. „Negalėjome patikėti, kad šiais laikais žmonės taip gyventų, – prisimena A. Dudėnas. – Skaudžiausia buvo matyti, kad tokiame skurde auga du neįgalūs vaikai.“

Stebuklui kartais reikia tiek nedaug

Z. Kviklienė prisimena, kad A. Dudėnas vis klausė, ar tikrai nieko negalima padaryti dėl šių vaikų sveikatos – gal dar ne visos galimybės išnaudotos, gal dar pagelbėtų kokia operacija. Deja, pasak pirmininkės, čia jie buvo bejėgiai. Bet padėti išbristi iš didžiulio nepritekliaus – galėjo. Ši šeima buvo įtraukta į maistu, kitokia labdara draugijos remiamų žmonių sąrašą.

Pagerėjo ir jos gyvenimo sąlygos – dabar ji įsikūrusi kituose namuose, šalia kelio. Z. Kviklienė neabejoja, kad prie to prisidėjo ir A. Dudėnas. Jis šio fakto nesureikšmina ir sako, kad tiesiog palankiai susiklosčius kelioms aplinkybėms atsirado galimybė šią šeimą čia apgyvendinti.

„Įvyko ir dar vienas stebuklas – šiuose namuose sukrykštė trečias vaikelis, – jautriai pasakoja Z. Kviklienė. – Nors buvo daug abejonių, ar jis matys, bet nerimavome veltui. Jis mato! Ir auga, gyvena jau visai kitaip.“

REKLAMA

„Kartais reikia visai nedaug – pamatyti vargo prislėgtą žmogų, jį išklausyti ir pagalvoti, kaip galėtum jam padėti, – toliau pasakoja Z. Kviklienė. – A. Dudėnas buvo pirmasis, kurį pakviečiau aplankyti kaime gyvenančius neįgalius vaikus. Į tokias pažintines keliones po neįgaliųjų gyvenimus reikėtų kviesti kuo daugiau valdžios atstovų. Tada jie geriau suprastų mūsų poreikius, labiau į juos atsižvelgtų.“

Draugija – vienišų neįgaliųjų užuovėja

92 metų Anelę Bundonytę į šventinį renginį atlydėjo ją globojanti draugijos narė Danutė Ginaitienė. Įteikdama jai gėlių puokštę Z. Kviklienė pasidžiaugė, kad nepaisant garbaus amžiaus Anelytė lankosi kone visuose draugijos renginiuose. Nedideliame butelyje vienai gyvenančiai močiutei draugija – tarsi langas į pasaulį, nuoširdus ryšys su žmonėmis. Bene prieš dešimt metų ji ir Danutę jai atsiuntė. Ši ir maisto atneša, ir namus sutvarko, ir pas gydytoją palydi.

Ne tik Anelytė be Danutės būtų kaip be rankų – D. Ginaitienė lanko dar devynis vienišus draugijos narius. Gruodį bus 13 metų, kaip Danutė pravėrė draugijos duris. Penkerius metus po širdies operacijos savimi rūpinosi, giminių vaikus augino. Nors medikai į buvusį darbą baldų gamykloje grįžti nepatarė, sunkiai kilnoti uždraudė, moteris norėjo būti naudinga. Tada ir surado neįgaliųjų draugiją. Ir, pirmininkei Z. Kviklienei pasiūlius, iš karto ėmė lankyti už save dar silpnesnius, vienišus žmones. Pradėjo nuo keturių močiučių, paskui jų vis daugėjo. Dabar kartą per savaitę aplanko 10, tiesa, pas vieną taip pat 92 metų sulaukusią vienišą senolę, prieš porą metų palaidojusią vyrą ir sūnų į Norvegiją išleidusią, užsuka dukart. Pasak Danutės, būtų geriau turėti perpus mažiau žmonių ir visus juos lankyti po porą kartų per savaitę, bet žmonės taupo pinigėlius ir, kol gali, stengiasi pasitenkinti vienu apsilankymu.

REKLAMA

Z. Kviklienė sako, kad pagalba į namus – labai reikalinga paslauga. Vienišų žmonių vis daugėja, jie nenori palikti savo namų, o kitur gyvenantys vaikai negali jais pasirūpinti. Pasak pirmininkės, vis daugėja į draugiją besikreipiančių tokių žmonių artimųjų, prašančių jais pasirūpinti. Ir draugija imasi šios misijos. Už tai jai nuoširdžiai dėkojo ir šventiniame renginyje dalyvavęs rajono meras Rolandas Janickas, patikinęs, kad gerai vertinamai ir pasitikėjimą pelniusiai organizacijai tokių darbų tik daugės.

Kiek vaikų Lietuvoje turi negalią?
Prašome pasirinkti atsakymą!
Daugiau kaip 7 tūkst.
Beveik 15 tūkst.
23 tūkst.
Nežinau, man tai neaktualu.
BALSUOTI
REZULTATAI
Kiek vaikų Lietuvoje turi negalią?
Daugiau kaip 7 tūkst.
12,6%
Beveik 15 tūkst.
33,9%
23 tūkst.
47,2%
Nežinau, man tai neaktualu.
6,3%

REKLAMA

Žvilgsnis į praeitį

Šie pavyzdžiai atspindi tik mažą dalelytę 30 metų kelią nuėjusios Ukmergės rajono neįgaliųjų draugijos veiklos. Šventiniame renginyje buvo pagarbiai atsigręžta ir į visa ko pradžią. Iš Z. Kviklienės iniciatyva sukurto dokumentinio filmuko į susirinkusiuosius kreipėsi pirmasis organizacijos pirmininkas Vilimas Indrikonis, 1989 m. kovo 22 d. sukvietęs neįgaliuosius į pirmąjį susirinkimą. Pasak jo, tais laikais neįgaliųjų pensijos buvo labai mažos, niekas nenorėjo jų priimti į darbą – žmonėms buvo labai sunku išgyventi. Reikėjo jiems padėti – tuo draugija pirmiausia ir užsiėmė. Tam abejingi neliko ir kiti organizacijos vadovai – buvo įkurtas nedidelis kooperatyvas, neįgalieji gamino sagas.

Per 15 metų pasikeitė penki draugijos pirmininkai. Jie nemažai nuveikė, stengdamiesi palengvinti neįgaliųjų gyvenimą: aprūpindavo juos paklausiomis prekėmis, rūpinosi laisvalaikiu, kvietė į keliones. Ketvirtoji neįgaliųjų draugijos pirmininkė Zita Cesienė praeities prisiminimais dalijosi tiesiogiai. Susirinkusiems ji papasakojo, kad jai vadovaujant buvo gautos ir suremontuotos dabartinės draugijos patalpos, neįgalieji pradėti aprūpinti vežimėliais. Netrukus atsirado būreliai, imtos teikti skalbimo, dušo paslaugos, dalinta labdara.

REKLAMA

Tai tęsė ir 2005 m. šeštąja draugijos pirmininke išrinkta Z. Kviklienė. 15 metų draugijos narių pasitikėjimo neprarandanti ir vis perrenkama pirmininkė sako: „Per šį laiką pasikeitė ne tik organizacijos pavadinimas, bet ir veiklos pobūdis. Rašome projektus, gauname lėšų, rūpinamės žmonėmis. Šiuo metu vykdome Neįgaliųjų reikalų departamento projektus, teikiame paraiškas savivaldybei, organizuojame renginius savo lėšomis. Draugija turi nuolatinių rėmėjų ir draugų iš užsienio, kurie aprūpina techninės pagalbos priemonėmis.“

Jau 15 metų draugijoje gyvuoja moterų vokalinis ansamblis „Goda“. Jų atliekamos dainos stulbina ne tik Ukmergės miesto švenčių, sostinėje vykstančio renginio „Tau, Vilniau!“, Lietuvos neįgaliųjų draugijos (LND) organizuojamo festivalio-konkurso „Vilties paukštė“ dalyvius – europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės pakviestos ukmergiškės nustebino net Briuselį. Pirmininkė pasidžiaugė ir vėl atgijusiu kolektyvu „Kartos“, kuriame dainuoja keturių kartų draugijos nariai.

Draugija ir pati organizuoja įvairias jau tradicinėmis tapusias akcijas: „Ištiesk pagalbos ranką...“, „Sušildyk širdį gerumu“, kasmet vyksta akcija „Darom“ ir pan. 15–20 draugijos narių lanko Ukmergės ligoninės Slaugos skyriuje gulinčius neįgaliuosius. „Pamaitiname, pakalbiname, padovanojame vilnones kojines ar šlepetes, kokį kitą savo rankomis pagamintą daiktą“, – pasakoja Z. Kviklienė. Bet, pasak jos, svarbiausia tai, kad dalijamasi širdies šiluma, nuoširdumu, atjauta. „Žmonėms to reikia labiausiai. Ir tam negailime nei laiko, nei jėgų“, – patikino ji.

REKLAMA

LND pirmininkė Jelena Ivančenko patvirtino: neįgaliesiems atiduoti metai – tai ne darbas, o gyvenimo būdas, kai neskaičiuojamos valandos, nesižvalgoma į laikrodį. Ukmergės rajono neįgaliųjų draugijos veikla tai puikiausiai patvirtina. Ir ši organizacija – ne viena tokia. Rajono vadovams, organizacijos pagalbininkams, aktyviausiems nariams J. Ivančenko įteikė visos Lietuvos neįgaliųjų draugijos 30-mečiui išleistą knygą „Kartu esame stipresni“. Joje – daugybė pavyzdžių, kaip padėdami vieni kitiems galime įveikti pačius didžiausius gyvenimo iššūkius.

Straipsnio autorė: Aldona Milieškienė

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI

Top Video

Automobilio vairuotojas mirė prie vairo
DABAR RODOMA
Automobilio vairuotojas mirė prie vairo
DABAR RODOMA
BMW automobilių avarija Vilniuje
DABAR RODOMA
Lėktuvas leidosi neįtikėtinoje vietoje
DABAR RODOMA
Tragiška avarija Vilniaus rajone
DABAR RODOMA
Šiluma apleidžia Lietuvą: žadamas lietus, vietomis gresia kruša
DABAR RODOMA
Prabilo su ekskavatoriumi susidūrusio BMW vairuotojas: maniau, kad mane mato
DABAR RODOMA
Žmoną ir sūnų subadęs senolis teisme šaukėsi Dievo
DABAR RODOMA
Kelmėje vyras išžudė šeimą
DABAR RODOMA
„FaceApp“ kratosi kaltinimų
DABAR RODOMA
Greičio pažeidėjai nesnaudžia
REKLAMA
Filmo „Nenurašyk, o palaikyk“ aktoriai. Žmonių su Dauno sindromu ir jų globėjų asociacijos archyvo nuotr.
Vilniaus prekybos centre „Ozas“ esančiame kino teatre „Multikino“ įvyko edukacinio filmo „Nenurašyk, o palaikyk“ premjera. Šį filmą, pasakojantį apie Dauno sindromą turinčius ...
Rūta Grigienė tikisi būti naudinga ir Lietuvoje. Sigitos Inčiūrienės nuotr.
Su iš Čikagos, JAV, atvykusia kalbos patologijos specialiste Rūta Grigiene susipažinome birželio pabaigoje Molėtų rajone, Alantoje, vykusiame „Santaros-Šviesos“ suvažiavime. ...
Daiva Dovydaitienė su savo vaikais: Paulium, Augustu ir Kotryna.  (nuotr. asm. archyvo)
„Kai mano Pauliuką paima ant rankų kitas žmogus, nesulaikau ašarų, nes pasijuntu be galo dėkinga“, – sako Daiva Dovydaitienė, trijų vaikų mama. Vyriausias jos sūnus Paulius nuo ...
Vaida Petrauskaitė negalią turi nuo gimimo. Asmeninio archyvo nuotr.
Viešojo transporto kontrolierių darbas – stebėti, ar visi keleiviai susimoka už kelionę, o neturinčius bilieto – bausti. Be abejo, pažeidėjus kontroliuoti būtina. Vis dėlto ne ...
Dainių Kazlauską ir kitus stovyklautojus trenerė Birutė Statkevičienė pirmiausia mokė sausumoje. (nuotr. asm. archyvo)
Mokytis plaukti suaugusiajam – nemenkas iššūkis, juo labiau turinčiam regėjimo negalią. Liepos mėnesį regėjimo negalią turinčių suaugusių žmonių būrelį plaukti mokė Birutė ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų