Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio
2019.06.13 14:39
Violeta Janulevičiūtė – specialioji pedagogė, logopedė, saviraiškos specialistė. Nijolės Zenkevičiūtės nuotr.

Violeta Janulevičiūtė – specialioji pedagogė, logopedė, saviraiškos specialistė. Nijolės Zenkevičiūtės nuotr.

Violeta Janulevičiūtė – specialioji pedagogė, logopedė, saviraiškos specialistė, viena iš studijos „Pažinimo spalvos“ steigėjų, su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais dirba jau 21 metus. Specialistė, remdamasi savo patirtimi, pasakoja, kaip randa raktą bendrauti ir dirbti su autizmo spektro ar įvairiapusių raidos sutrikimų turinčiais vaikais.

„Vienas pirmųjų mano ugdytinių buvo Tomas, turintis Aspergerio sindromą“, – sako Violeta ir visai nenustemba, kad pažįstu Tomą. Dabar jis 26 metų, sėkmingai dirba atsakingą darbą, vedęs. Jaunas vyras neslepia, kokių didelių pastangų jam reikėjo, kad galėtų gyventi visavertį gyvenimą.

REKLAMA

Anuomet, veik prieš devyniolika metų, Tomas pirmoje klasėje ištvėrė tik mėnesį: per pamokas slėpdavosi, nebendravo, keldavo isterijas, ir mama Tomą iš mokyklos atsiėmė. Tada Violeta ir tapo jo namų mokytoja. Specialioji pedagogė ieškojo kelio į šį gabų, bet sunkiai prie aplinkos prisitaikantį berniuką, ir rado.

Su pirmuoju ugdytiniu mokėsi drauge

Dirbti su berniuku pasidarė įmanoma, kai jis ėmė ja pasitikėti, o įgyti tą pasitikėjimą buvo labai nelengva. „Mokėmės abu, pykomės, taikėmės, džiaugėmės, – pasakoja Violeta. Kai Tomui atėjo laikas eiti į trečią klasę, Violeta berniuką pradėjo pratinti prie mokyklos. – Iš pradžių eidavome tik retkarčiais. Kai pajutau, kad Tomui mokykloje darosi įdomu, pradėjau jį palikti pamokose.“ Ne visada Tomui sekdavosi prisitaikyti prie mokyklos tvarkos, bet Violeta visada buvo šalia. Kai tik jam nutikdavo kas nors netikėto, jis ieškodavo Violetos pagalbos. Tačiau Tomui perėjus į septintą klasę, Violeta išėjo dirbti į kitą mokyklą ir jų keliai išsiskyrė.

„Labai daug išmokau per tą drauge su Tomu praleistą laiką. Tapau dešimtkart kantresnė, supratingesnė, pasiruošusi daryti viską, kad vaikai, turintys didesnį ar mažesnį raidos sutrikimą, galėtų atsiskleisti.“ Violetai labai svarbu, kad tėvai patikėtų, jog už jų vaiko sutrikimo slypi toks pats gilus pasaulio suvokimas, kaip ir jų. „Tik reikia pastangų, kad jį išgirstum“, – sako specialioji pedagogė.

REKLAMA

Violeta pasakoja ir apie kitus savo ugdytinius. Jos prašymu visų toliau minimų vaikų vardai pakeisti.

Raktu į vaiką tampa rutuliukai

Vienas iš Violetos ugdomų vaikų – penkiametis Justas, turintis autizmo spektro sutrikimą. „Justą sutikau vaikų darželyje-lopšelyje, kuriame taip pat dirbu su vaikais, turinčiais specialiųjų poreikių. Berniukas buvo be galo uždaras ir viskam abejingas. Jis nesidomėjo žaislais, knygutėmis. Nekalbėjo. Nežinojau, kaip su juo dirbti“, – pasakoja specialioji pedagogė.

Ji gal 5 kartus atsivesdavo berniuką į savo kabinetą ir vėl išvesdavo, nes nepasisekdavo jo sudominti net pačiu spalvingiausiu, įdomiausiu žaislu. „Tačiau vieną dieną, kai jau ėjome iš kabineto, netikėtai pamačiau, kad berniukas akies kampu užkliudė mažus spalvotus rutuliukus. Pajutau, kad yra už ko užsikabinti, ir supratau, kad dirbsime toliau“, – prisimena Violeta.

Vėliau ji Justui padėjo atrasti ir kitus kabinete esančius žaislus ir per juos pradėjo bendrauti ir dirbti su vaiku: „Rodydavau jam paveikslėlius: žaislą, knygutę, saldainį ir klausdavau, ką jis pasirinks.“ Berniukas pradėjo suprasti paveikslėlių kalbą, piešti. Violeta iš pradžių supažindino jį su pieštukais, teptuku, o paskui leido dirbti savarankiškai. „Supratau – jeigu jam duosiu konkrečią užduotį, jis nepieš, todėl leisdavau piešti tai, ką jis nori.“ Berniukas iš darželio specialiosios grupės išėjo taip ir nepradėjęs kalbėti, tačiau jau mokėjo bendrauti, išgirsti, o šie įgūdžiai padėjo jam geriau jaustis mokykloje.

REKLAMA

Kas labiausiai didina visuomenės informuotumą ir supratimą apie negalią?
Prašome pasirinkti atsakymą!
Politikų ir įžymybių dėmesys negalios temai.
Informacija apie negalias ir neįgaliuosius žiniasklaidoje.
Socialinės kampanijos.
Nežinau, man tai neaktualu.
BALSUOTI
REZULTATAI
Kas labiausiai didina visuomenės informuotumą ir supratimą apie negalią?
Politikų ir įžymybių dėmesys negalios temai.
20,9%
Informacija apie negalias ir neįgaliuosius žiniasklaidoje.
42,8%
Socialinės kampanijos.
31%
Nežinau, man tai neaktualu.
5,3%

REKLAMA

Norėjo muštis, bet pradėjo piešti

„Dirbdama su raidos sutrikimų turinčias vaikais pajausdavau, kad jie geriausiai atsiskleidžia ir nusiramina piešdami“, – sako Violeta ir pasakoja apie dar vieną savo ugdytinį Pijų. Berniukas į „Pažinimo spalvų“ studiją atėjo įsitempęs, piktas, o pirmą dieną ir vos neapkūlė specialistės. Tuo metu jam buvo penkeri. Pijaus elgesys Violetos visai nestebino. „Kiekvienas raidos sutrikimą turintis vaikas yra kitoks, o mano užduotis – įgyti vaiko pasitikėjimą, tad nepuoliau jo auklėti, priėmiau tokį, koks yra“, – sako specialioji pedagogė.

Violeta prisimena, kad, jiedviem atsisėdus prie stalo, ji pabandė Pijui skirti užduotį, bet išgirdo „Ne“. Ji berniukui atsakė taip pat: „Ne“. Ji jautė, kad berniuko viduje tūno nerimas, virstantis agresija, pasipriešinimu viskam, kas jam siūloma. Specialistė jau žinojo, kad tokiu atveju ji turi mokėti išlaukti. Laukti Pijaus reikėjo ilgai, kantriai. Violeta leido jam pykti, mėtyti žaislus, o pati visą laiką išlikdavo rami, rodydavo vaikui, kad žaislai jai įdomūs. Tik po mėnesio berniukas atsisėdo prie stalo šalia Violetos ir tiesiog sėdėjo.

Berniuko mama nebuvo patenkinta tokiu specialistės elgesiu: vaikas neatlieka jokių užduočių, tik ramiai sėdi šalia specialistės, tačiau Violeta laikėsi savo požiūrio – tai, kad jis išmoko ramiai sėdėti, jau buvo laimėjimas. Dar po kurio laiko jiedu pradėjo piešti, o paskui Violeta įdavė jam teptuką ir berniukas ėmė tapyti be jokių nurodymų. „Net nustebau pamačiusi, kaip piešdamas jis nurimsta, kaip džiaugiasi“, – sako Violeta.

REKLAMA

„Pažinimo spalvų“ studijoje nėra kompiuterio, neskamba telefonai ir Violeta jaučia – čia nurimsta ir vaikai, ir jų mamos. „Dažnai paklausiu mamų, atvedančių savo vaikus į studiją, ar jos taip pat nenorėtų piešti.“ Mamos pradeda piešti ir pačios netikėtai atranda atsakymus į jas kamuojančius klausimus, o ir vaikas noriau piešia, kai šalia piešia mama – jam tiesiog įdomu, ką ji nupieš.

Mūsų vaikai verti geriausio

Violeta mano, kad specialiųjų poreikių turinčiam vaikui būtina suteikti galimybę mokytis bendrojo ugdymo mokykloje. Galbūt vėliau jį teks perkelti į specialiąją grupę ar mokyklą, kurioje mokosi specialiųjų poreikių turintys vaikai, tačiau bent 3–4 metus būdamas bendrojo ugdymo mokykloje vaikas mokysis bendrauti, jam bus lengviau pritapti visuomenėje. Deja, tėvai dažnai per greitai pasiduoda ir veda vaiką į tą mokyklą, į kurią jį siunčia specialistai. O pakovoti tikrai verta! „Kai susitinku logopedes, dirbančias specialiosiose klasėse ar mokyklose, ir klausiu apie buvusius savo ugdytinius, išgirstu, kad jie daug laiko praleidžia logopedės kabinete, nes klasėje jiems nėra kas veikti, o logopedė duoda įdomių užduotėlių.“

Violeta tęsia pasakojimą apie savo ugdytinius. Mikutis nekalba, tačiau nepaprastai gerai komunikuoja, net ir stulpą prakalbins, atkakliai rodydamas pirštuku tai, ką nori parodyti. „Paukščiukai“ – sakau, kai jis man atkakliai rodo medį. Berniukas purto galvą, aš vėl žiūriu ir pagaliau pamatau balioną. Abu džiaugiamės.“ Mikas gerai skaičiuoja, sudeda skiemenis. Violetos nuomone, berniukui gerai sektųsi kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokymo centre, jis greitai išmoktų gestų kalbos ir puikiai komunikuotų, bet yra siunčiamas į specialiąją mokyklą. „Ar jis ten gaus tai, ko tikrai yra vertas?“ – išgyvena Violeta.

REKLAMA

Talentingi vaikai taip pat gali turėti specialiųjų poreikių

Violeta negali pamiršti vienos mergaitės, kuri dėl elgesio sutrikimų buvo perkelta į specialiąją grupę. Ketverių metukų mažylė ikimokyklinėje grupėje būdavo labai irzli, net mušdavosi, auklėtojos nepajėgė jos suvaldyti. Specialioji grupė buvo mažesnė. Mergaitė, gavusi daugiau dėmesio, ne tik nurimo, bet ir atsivėrė jos gabumai. Paaiškėjo, kad ji turi puikią muzikinę klausą. Mergaitė pradėjo dainuoti, dalyvauti konkursuose, anksti išmoko skaityti ir, atėjus laikui, pradėjo lankyti bendrojo ugdymo mokyklą.

Baigdama pokalbį Violeta sako, kad jos misija – nepražiūrėti nė vieno vaiko, kurį jai tenka ugdyti, bet kantriai stengtis padėti kiekvienam atsiskleisti.

Straipsnio autorė: Eglė Kulvietienė

 

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI

Top Video

Per susitikimą su Zelenskiu blogai pasijuto Merkel
DABAR RODOMA
Per susitikimą su Zelenskiu blogai pasijuto Merkel
DABAR RODOMA
Šilauogių kaina pasiekė kosmines aukštumas
DABAR RODOMA
Kodėl lietuviai bene daugiausiai skęsta Europoje
DABAR RODOMA
Medikai skelbia pavojų – trūksta kraujo
DABAR RODOMA
Didžiūnaitytės žūties tyrimas
DABAR RODOMA
Kova su Sosnovskio barščiais
DABAR RODOMA
Kaip išsirinkti kokybišką medų
DABAR RODOMA
Glostyk Bobiką
DABAR RODOMA
Medikai skaičiuoja aukas
DABAR RODOMA
Tarybiniai karščiai Lietuvoje
REKLAMA
Mobilioje kavinėje „Solidarumo kava“ lankytojus aptarnauja sutrikusio intelekto jaunuoliai: Paulius, Kotryna, Roberta, Martynas ir Sandra. Panevėžio jaunuolių dienos centro nuotr.
Beveik prieš pusę tūkstančio metų buvo atidaryta pirmoji pasaulyje kavinė. Ji veikė Turkijoje, ant Auksinio Rago įlankos kranto, ir buvo pavadinta „Išsilavinusių žmonių klubu“. ...
Sostinėje vykusioje „Kultūros naktyje“ dėmesį traukė neįgaliųjų skraidantis veiksmas „Šviečiantys žmonės“. Kęstučio Urbono nuotr.
Į 13 kartą Vilniuje surengtą festivalį „Kultūros naktis“ darniai įsiliejo ir Lietuvos žmonių su negalia sąjungos (LŽNS) neįgaliųjų muzikinio teatro trupė. Aušros ...
Kūdikių gestų užsiėmimą veda ankstyvojo ugdymo pedagogė, kūdikių gestų kalbos specialistė Gintautė Sinkevičienė (dešinėje). Danutės Jurevičienės nuotr.
Ar yra nors viena mama ar tėtis, kurie, sūpuodami savo verkiantį vaikelį ir negalėdami jo nuraminti, nėra klausę savęs: „Kaip sužinoti, kas jam yra?“ Dar 1880 m. JAV ...
Aistė žinojo, kad kūdikis gali gimti turėdamas Dauno sindromą, bet džiaugėsi nuostabiu laukimu. (nuotr. asm. archyvo)
Kalbėdama trimečio Ariano mama Aistė nepaliauja šypsotis. Moteris pasakoja, kad pozityvumu ir gyvenimo džiaugsmu ji vis dėlto tryško ne visuomet. Sužinojusi, jog kūdikis gali ...
Elektrėnų krašto neįgaliųjų sąjungos vadovė Audra Česonienė. Asmeninio archyvo nuotr.
Elektrėnų krašto neįgaliųjų sąjungos vadovė Audra Česonienė sako, kad tėvai ne veltui jai davė tokį vardą – gyventi ramiai Audrai nėra lemta. Likimas jai negaili iššūkių, o ji ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų