Jeigu dar tik pradedate planuoti savo vestuves, jums pravers keli vestuvių planuotojos Teresos Ulozienės patarimai.
Vasara – tikras vestuvių bumas, o vestuvių planuotojams, tai ypatingai intensyvus metas. Pasak T. Ulozienės, drąsesni jaunavedžiai savo šventę organizuoja ir sekmadieniais ar net darbo dienomis. Tokį sprendimą lemia kelios priežastys.
„Pirma priežastis – dalis svečių atvažiuoja iš užsienio, na, ir jie vis tiek atvažiuoja, jie atostogauja ir jie neprisiriša prie penktadienio ar šeštadienio. Kai kurie eina pas astrologus ir nori sužinoti, kokia jiems tinkama data.
Pavyzdžiui, svarstyklės su liūtu, kokia data jiems rekomenduojama ir jeigu jiems būna nurodomas pirmadienis, jie ir renkasi pirmadienį dėl to, kad tiki tomis prognozėmis, kad tai yra jų laiminga diena.
Kiti pasirenka ne savaitgalius, kai yra šiek tiek mažiau laiko organizuojant vestuves. Kai kurie tiekėjai dar būna laisvesnis, fotografai, vedėjai ir tada daug lengviau per trumpą laiką organizuoti vestuves“, – apie neįprastos dienos pasirinkimą pasakoja vestuvių planuotoja.
Vestuvių planuotojai – ne visiems
Vestuvių planavimas ir siūlomų paslaugų ir jų tiekėjų gausa gali lengvai susukti galvas savo šventę suorganizuoti bandantiems jauniesiems, todėl dažnai įsimylėjusi pora visus su švente susijusius reikalus patiki profesionaliems vestuvių planuotojams.
„Mes gyvename tuo, mes dirbame tuo, mes turime patirčių ir mes galime pasakyti, kas verta dėmesio, kas nelabai. Kokios patirties mes pačios turėjome prieš tai ir kas pavyko, o kas ne. Be to kartais, tai būna laiko sutaupymas, konkretus grafikas ką mes darom ir per kokį laiką“, – teigia vestuvių planavimu užsiimti T. Ulozienė.
Tiesa, norintiems, kad jų vestuves organizuotų profesionalai, teks šiek tiek plačiau atverti pinigines. Vestuvės, kuriose dalyvauja apie 60 svečių, vidutiniškai gali atsieiti 30 tūkst. eurų. Planuojamos šventės kaina svyruoja priklausomai nuo žmonių skaičiaus, vietos pasirinkimo bei daugybės kitų norų.
„Jeigu žmogus pasirenka fotografą, kurio kainos maždaug yra 2 500 eurų, tai natūralu, kad biudžetas vis didės. Dar suknelė brangesnė. Kartais galima ir fotografą susirasti už 1500 eurų ar dar kažkokius tiekėjus. Biudžetas labai priklauso nuo to, kaip jie įsivaizduoja, kokių dalykų jie nori“, – teigia T. Ulozienė.
Tačiau moteris teigia, kad su planuotoja nesklandumų šventėje tikriausiai pavyks išvengti, nes viskas suplanuota iki mažiausių smulkmenų. Kartais šventės organizatoriams tenka priminti, kad pasiimtų vaistus, atsarginius batus ar marškinius.
„Tokius dalykus mes žinom, primenam ir pasakom. Saugiklius aišku, kad užsidedam. Jeigu vestuvės suplanuotos miške, mes turim turėti ir planą B, o jeigu lietus, jeigu dar kažkas. Tai tuos „saugiklius“ mes įdedam ir pasirūpinam, kad būtų viskas patogu: ceremonija, bažnyčia, sąlygos oro.
Vasaros metu galėčiau būti orų mergaite, nes tikrai visą laiką visą savaitę tikrini ir tikrini. Kartais išėjus iš bažnyčios reikia kažkokios palapinės, nes bus lietus. Kartais reaguoti reikia tą pačią dieną. Esam tokios, kurios visą laiką viską stebim ir žiūrim, kad viskas praeitų gerai“, – apie darbo ypatybes pasakoja vestuvių planuotoja.
Nori sukelti nuostabą
Jaunavedžiai nori, kad jų šventė būti įsimintina ne tik jiems patiems, bet ir šventėje dalyvaujantiems draugams ir artimiesiems. Dažnai šventės akcentu pasirenkami populiarūs atlikėjai, įspūdinga vakaro programa, išskirtinis šventės dekoras ar neįprastos vietos.
T. Ulozienė pasakoja, kad yra tekę organizuoti vestuves elektronikos muziejuje, miške bei ant pastato stogo. Tokios nestandartinės šventės vietos dažniausiai reikalauja ir daugiau investicijų, tačiau sukelia įspūdį svečiams. Bet pačios įsimintiniausios vestuvės, kurias teko organizuoti, buvo nuslėptos ir nuo pačių svečių.
„Vestuvės buvo paslėptos po žodžiu gimtadienis. Dalis svečių buvo iš užsienio, dalis iš Lietuvos ir jaunavedžiai norėjo labai stipriai sujaudinti visus ir pasakė, kad bus jaunikio gimtadienis.
Su vedėju, kuris tuo metu buvo gidas, visus svečius sukvietėm prie rotušės, na, ir lyg keliavome į šventės vietą. Bažnytinė ceremonija vyko Liuteronų bažnyčioje, nes jaunikis buvo norvegas, todėl lyg keliaudami į šventės vietą mes užėjome į bažnyčią pasižiūrėti, nes tai vienintelė tokia bažnyčia, o ten išeina mūsų jaunavedžių pora.
Tiek emocijų gražių ir tiek tokio jaudulio tikriausiai dar nesu mačiusi. Viskas pavyko gerai, po to jau atvyko autobusas, visus surinko ir nuvažiavome į tikrą šventės vietą. Ten irgi liejosi tos emocijos ir kaip iki galo sugebėjo išlaikyti paslaptyje“, – apie jaudinančią šventę pasakoja moteris.
Šiuolaikinės jaunavedžių poros yra linkusios išsižadėti ir senųjų vestuvių tradicijų: gausaus pamergių ir pabrolių pulko bei piršlių. Taip yra todėl, kad šiuolaikinėse vestuvėse piršlių rolę atlieka vedėjai, nebelieka „buitinio“ renginio vedimo.
Be to, jau dabar yra vestuvių, kur jaunavedžiai nusprendžia atsisakyti ir vedėjų bei šou programos. Vietoje to, jie renkasi elegantišką penkių patiekalų vakarienę bei klasikinę muziką.
Ką dovanoti?
Daugeliui einančių į vestuves labai svarbu, ką dovanoti. Kartais jaunavedžiai netgi pačiame kvietime nurodo, kad jie norėtų, jog dovana tilptų į vokelį, o kartais jaunavedžiai nusprendžia palengvinti svečių dalią ir sudaro internetinius sąrašus, ką jie norėtų gauti šios šventės proga.
Tačiau tendencijos rodo, kad vis daugiau jaunavedžių mieliau gautų dovanas vokeliuose. Vestuvių planuotoja nurodo, derėtų dėti 100 eurų nuo vieno žmogaus. Ši suma priklauso ir nuo to, kokį ryšį palaikote su žmogumi.
„Na, aš ir pati einu į vestuves, kaip svečias. Tik žinau, kokios yra kainos. Šiaip vienam vakarui pora žmonių jaunavedžiams apsieina apie 200 eurų, tai yra maistas, alkoholis ir saldumynai.
Jau aš neskaičiuoju vedėjo, kuris buvo vakaro metu, bet vienam žmogui su alkoholiu maždaug būna 100 eurų ir virš tai tikrai. Jeigu su pora įdedat 200 eurų, tai realiai susimokate už vakarienę“, – sako T. Ulozienė.
