Oficialiais duomenimis Palenkės regione bakterija užsikrėtė arti septynių šimtų žmonių, o Mazovijos vaivadijoje su sostine Varšuva fiksuota apie 2,3 tūkst. susirgimų.
Mirusiųjų nuo šio susirgimo yra keletas, tačiau ekspertai teigia, kad aukų yra gerokai daugiau. Tai atskleidė ką tik paviešintas grupinis teismo ieškinys prieš Varšuvos Vidaus reikalų ir ministerijos ligoninę.
Jį pateikusi pavojinga bakterija užsikrėtusių pacientų grupė tvirtina, kad infekcija išplito būtent šios įstaigos filialuose, praneša Onet.pl. Teigiama, kad kaltinamųjų prašoma suma sieks kelis šimtus tūkstančių zlotų. Šiuo metu Varšuvos apygardos prokuratūra tiria atvejus, kai dar prieš trejus metus dėl „Naujojo Delio“ mirė trys žmonės, o keturiolika buvo užkrėsti. Portalo teigimu, užsikrėtusiųjų gali būti ir daugiau.
Mutavusi bakterija
„Naujasis Delis“ – viena iš itin pavojingų antibiotikams atsparių infekcijų. Patekusi į žmogaus virškinimo sistemą joje gali tūnoti net iki kelerių metų. Ypač grėsminga bakterija tampa jai prasiskverbus į šlapimo ar kvėpavimo sistemą. Didžiausia rizika sveikatai iškyla vyresnio amžiaus žmonėms, ypač pacientams po operacijos.
„Tai – mutavusi, iš Indijos atvežta bakterija. Kadangi žmonių migracija didžiulė, atsivežti įvairius mikroorganizmus į kitą šalį nesudėtinga. Tik bėda ta, kad šių bakterijų netipuojame ir negalime išaiškinti tikrosios etiologijos. O gydyti visada yra geriau, kai žinoma tikra susirgimo priežastis“, – aiškino gydytojas infektologas profesorius Alvydas Laiškonis.
Trūksta infektologų
Anot infektologo, didžiausia problema, kad į infekcines ligas buvo žiūrima kaip visiškai panaikintas, o šiandienė situacija reikalauja visai kitokio požiūrio.
„Daugelyje rajonų net nebėra specialistų infektologų arba dirbti jie paliekami gal tik ketvirčiu etatu. Žmonėms iš Marijampolės, Vilkaviškio pas specialistą tenka važiuoti į Kauną. Taigi infekcinės ligos lieka apleista medicinos sritimi.
O tymai parodė, kad apie tai kalbėti kaip niekada aktualu. Mikroorganizmai niekur nedingo, jie keičiasi ir mūsų svarbiausias tikslas – išmokti juos atpažinti. O mūsų politikų požiūris į infekcines ligas – daugiau negu keistas, niekas nekreipia rimto dėmesio“, – dėstė A. Laiškonis.
Nesilaiko sanitarinio režimo
Medikas priminė prieš kelis metus kilusią virusinių žarnyno susirgimų bangą, kuri buvo atsivežta iš Turkijos.
„Kai prieš kelerius metus Kaune įvyko tymų protrūkis, jis buvo atsivežtas iš Lenkijos. Tad keliaujant ar, kaip dabar madinga, važiuojant apsipirkti į šią kaimyninę šalį, rizika parsivežti ir sveikatai pavojingų infekciją – didžiulė“, – sakė gydytojas.
Kalbėdamas apie hospitalines infekcijas A. Laiškonis pabrėžė, jog tai – sanitarinio režimo pažeidimo pasekmė: „Anksčiau buvo įkalta į galvą – rankų plovimas, pirštinių naudojimas, dabar to nesilaikoma, viskas paleista vėjais.“
Gydytojas priminė, kad pagrindinis būdas užkirsti kelią žarnyno infekcijoms – pakankama rankų higiena. Esant karštiems orams į tai ypač reikėtų atkreipti dėmesį, itin atidžiai laikytis maisto higienos.
