Turbūt nieko nenustebintų moteris, kuri savo gyvenimą susieja su vestuvių, krikštynų ar kitų pakilių švenčių planavimu. Vis tik yra norinčių ir galinčių organizuoti laidotuves.

Nors ir aišku, kad paprastai atsisveikinimai su artimaisiais yra kupini ašarų ir liūdesio, atsiranda žmonių, kurie savu noru linksta į tokį darbą.

Tiesa, šiam darbui reikalingos tokios savybės kaip tvirtumas, stiprybė ir išskirtinis psichologinis pasiruošimas. Juk būtent laidotuvių planuotojai susiduria su gedinčiais artimaisiais, jų emocijomis, pykčiu ir skausmu.

Ne išimtis – Laidotuvių ceremonijų sistemos „Rekviem“ kokybės konsultantė Rūta Cimarmantaitė, kuri kelerius metus dirbo laidotuvių paslaugų planuotoja.

Išmoko reaguoti ramiai

Ji organizavo laidotuves pagal specialius užsakymus, suderindavo viską, nuo dokumentų tvarkymo iki gedulingų pietų užsakymo.

REKLAMA

Moteris neslepia – nors daugeliui tai atrodo itin sudėtingas darbas, vis dėlto net prie sunkiausių emocijų galima priprasti ir išmokti ramiai reaguoti net į netektis.

Niekas neabejoja, kad organizuojant vestuves, vestuvių planuotoja yra išties reikalinga ir naudinga, tačiau ar daugelis ryžtasi užsisakyti laidotuvių planuotoją?

„Organizatoriaus pagalba sunkiomis minutėmis labai naudinga. Atrodo, kad viską žinai ir viskas būna aišku, tačiau yra dalykų, kuriuos būtina apgalvoti, o laiko pritrūksta arba emociškai būna per sunku.

Ypač sudėtinga, kai pirmą kartą susiduri su tokia situacija. Sunkią akimirką tik organizatorius, mąstantis racionaliai ir logiškai, gali padėti. Tvarkau viską – nuo dokumentų, iki gedulingų pietų suderinimo“, – pasakoja Rūta.

Sugeria emocijas

Smalsu, kokių emocijų ir vilčių vedama, moteris pasirinko šią profesiją? „Kai tu jauti, kad gali padėti žmogui, drąsiai to ėmiesi.

Gyvenime esu labai daug savanoriavusi, padėjusi žmonėms. Mane visada traukė organizaciniai darbai bei galėjimas padėti kitiems.

Emocijų būna visada labai daug, tačiau žmonių pasakyta padėka atperka viską. 

Kartais susirenku visas įmanomas emocijas. Natūralu, į mus, būnančius prie žmonių sunkiausiomis akimirkomis, sukrinta pyktis, liūdesys, emocijos. Esame tarsi sugertukai ir tai, natūralu, paveikia emocijas.

REKLAMA

Tik visada labai svarbu nepriimti to asmeniškai“, – sako pašnekovė.

Pratrūksta verkti

Ji neslepia, būna tokių laidotuvių, kai ir pats pratrūksti ašaromis. Ji iki šiol prisimena atvejus, kai verkė kartu su artimaisiais atsisveikinimo metu. Ypač jautrūs yra tie atvejai, kai laidojami vaikai arba jauni žmonės po traumų, katastrofų arba išvarginti ligų.

„Būna, kad ašaros pačios byra. Laikui bėgant, galima išmokti nuo to atsiriboti, tačiau kai kurie atvejai, kurie būna itin jautrūs, labai stipriai paveikia.

Man ypač jautru, kai miršta vaikai, jauni žmonės. Tai itin skausminga. Juk galėjo gyventi, jiems prieš akis – vandenynai“, – paaiškina moteris.

Ji neigia stereotipą, kad visi laidotuvių versle dirbantys žmonės – cinikai. „Tikrai ne. Mes viską priimame vienodai jautriai, tačiau puikiai suvokiame, kad privalome išlikti šaltu protu ir padėti tiems, kam tą minutę sunkiau.

Visada pareiškiu užuojautą, tačiau kartais būna akimirkų, kai sunku kažką pasakyti. Tokiais atvejais aš tiesiog patariu nieko nesakyti ir per daug nekalbėti. Kartais pakanka prieiti, apkabinti, priglausti gedintį žmogų.

Toks poelgis kartais būna daug svarbesnis nei tam tikri pasakyti žodžiai“, – pataria R.Cimarmantaitė.

Išskirtinės atsisveikinimo vietos

Laidotuves moteris yra organizavusi ne tik įprastai kapinėse, o atsisveikinimą – šarvojimo salėje. Ji prisimena išskirtinius atvejus, kai mirusieji būdavo šarvojami net muziejuje. „Atsisveikinimas gali vykti muziejaus menėje, viešbučiuose esančiuose renginių salėje.

REKLAMA

Tai neturi būti iškilmės ar pakilus renginys. Tik kitokioje, neįprastoje vietoje suorganizuotas atsisveikinimas tampa lengvesnis šeimai. Ypač, kai nusprendžiama velionį kremuoti ir atsisveikinti su palaikais urnoje“, – išskiria organizatorė.

Įvardijo esmines klaidas

R.Cimarnataitė sako, kad emociškai paveikti ir susijaudinę žmonės ne visada sugeba priimti tinkamus sprendimus, viską racionaliai apgalvoti, todėl kartais padaro klaidų.

„Jei miršta artimasis, paprastai jis yra išvežamas į artimiausią laidojimo įmonę. Vis tik artimieji patys gali nuspręsti, kur vežti, patys pasirinkti vietą. Labai svarbu šeimai ir giminėms gerai apgalvoti, ar bus patogi šarvojimo salės vieta, kokia kapinių vieta bus tinkamiausia.

Taip pat ir šarvojimo salių pasirinkimas – visada reikia gerai apgalvoti, ar salė tinkama, ar nesinori jaukesnės, didesnės, labiau apšviestos ar panašiai“, – sako konsultantė.

Atsisveikinti – per parą

Greitėjantis gyvenimo tempas susijęs ir su laidotuvių organizavimu. Pastaruoju metu vis dažniau artimieji pamiršta tradiciją

3 paras budėti prie velionio ir palaidoja jį kone per parą. „Anksčiau būdavo skirtos 3 paros ir, psichologų teigimu, tai yra optimaliausias sprendimas.

Psichologai vieningai tvirtina, kad žmogui, praradus artimąjį, reikia laiko susitaikyti su tuo, išbūti, atsisveikinti, išjausti emocijas.

REKLAMA

Vis tik dažnai pasirenkama palaidoti žmonių vos per parą. Reikia pripažinti, kad susitaikyti su netektimi yra labai sunku, todėl ir skubėti nederėtų“, – pataria pašnekovė.

Kiek „atsidėti“ juodai dienai

Ji neslepia – gana dažnai trumpesnis atsisveikinimas su velioniu pasirenkamas dėl finansų. Pavyzdžiui, šarvojimo salės nuoma priklauso nuo to, kiek laiko užtruks atsisveikinimas.

Tai kiek gi kainuoja suorganizuoti laidotuves ir kiek reikia turėti atsargų vadinamai juodai dienai? „Kaina priklauso ir nuo miesto. Mažesniuose miesteliuose šarvojimo salių nuomos kainos yra mažesnės.

Vidutiniškai, be gedulingų pietų, išleidžiama apie 1000-1200 eurų. Tai priklauso ir nuo papuošimų, ir nuo karsto pasirinkimo, ir nuo laiko, kuris bus skirtas atsisveikinimui“, – pasakoja Rūta.

Laidotuves paverčia renginiu

Kokybės konsultantė sako, kad kiekvienos laidotuvės yra ypatingos ir išskirtinės. Ji pastebi, kad pastaruoju metu į laidotuves pradedama žiūrėti kaip į ilgesingą atsisveikinimą, bet ir kaip į galimybę mirusįjį prisiminti iškilmingai.

„Vis dažniau žmonės atsisveikinimui renkasi ne šarvojimo sales, o kitokias vietas. Pavyzdžiui, tai gali būti muziejaus menė, viešbučiuose esančios renginių salės.

Žinoma, tai neturi būti džiugus renginys, tačiau su urnoje esančiais palaikais atsisveikinti iškilmingoje vietoje, be raudų, daug lengviau ir emociškai paprasčiau“, – paaiškina pašnekovė.

 

2019-06-21 22:11:47
Kiekvienam savo, mano gyvenime artimiausių žmonių laidotuvėse aš tik norėjau, kad viskas greičiau baigtųsi, gerai, kad praėjo laikai kai sėdėt prie karsto 3paras reikėjo, man maloniau aplankyt gyvą žmogų ir artimus visada randu laiku aplankyt, pabendraut, mano laidotuvių išvis nėra plane, tą žino ir artimieji, jokio šarvojimo, jokio kunigo, kas liks nuo donorystės gali studentams atiduot ir nereik tos prievolės vaikams ir anūkams lankyti, prižiūrėti kapus, jei esi vertas tai ir taip atsimins.
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Ona 2019-06-23 16:22:14
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Juk raso planuotoja.jai kuo ilgiau gedesim tuo daugiau pinigu ikris i kisene.manau normalu para.kas gali atvaziuoja.kam tos pompastikos.artimieji iskankinti ir taip.liudesys nepraeis nei per para.nei per tris nei per desimt dienu   ATSAKYTI
Birutė 2019-06-23 02:16:21
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
Suprantu, kad ne vienas lietuvis (juk mes ne save gerbiantys žydai) jau numoja ranka į seną lietuvišką paprotį - pagarbų atsisveikinimą su velioniu. Begalinė skuba, kai siekiama palaidoti vos ne mirimo dieną, tik patvirtina senolių posakį: “Užkasė kaip šunį”...Juk jei išeina mylimas źmogus, kuris turi būrį artimųjų, argi nesinori tomis dienomis pabūti visiems drauge, dalintis skausmu ir prisiminti šviesiausias dienas, kai šalia buvo Jis ar Ji...Kada, jei ne Atsisveikimo dieną(vakarą), dar skambėtų Velionio mėgiama muzika, įrašytas jo balsas, ekrane matytume užfikuotas įdomiausias jo gyvenimo akimirkas, klausytume jį mylėjusių ir gerbusių prisiminimų?
Štai ir dėl šios priežasties reikalingas žmogus, kuris padėtų artimiesiems, kad Atsisveikinimo diena būtų ne juoda ir nervinga kasdienybės darbų rutina, o pagarbus išlydėjimas artimo žmogaus. Ir tikrai ne pinigai čia svarbiausi. Jei nebuvo artimų, šiltų santykių šeimoje, giminėje, jei buvo susvetimėjimas (dar stebimės, iš kur tiek pykčio ir abejingumo Lietuvoje!), tai ką čia bepasakysi, kokias nuotraukas ar įrašus surasi, kam tai giminei ar draugams praneši...Tad ir užtenka tų kelių valandų...   ATSAKYTI
Danutė 2019-06-22 23:07:22
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
Niekur tiek ilgai nelaiko mirusio, kaip Lietuvoj. Latvijoj tik kelias valandas vyksta atsisveikinimas. Kas pasikeis, kad ilgiau laikysi. Ar žino, kad artimieji jau daug parų būna budėję prie sergančiojo ir vos ant kojų pastovi. Reikia gyvą mylėti ir lankyti.    ATSAKYTI
Žemaitė 2019-06-22 23:36:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
-6
Tikrai taip.  
Bėda 2019-06-25 14:52:29
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Jūsų tiesa, bet kaip sunku greitai atsisveikinti, kai miršta staiga...  
Rita 2019-06-22 20:58:18
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
brangu siais laikais palaidot zmogu,uz tuos 309 eur kur skiria valstybe nera su tiek ka daryt.kaip cia raso ,kad tukstantis ar virrs,tai nesamone,cia reikia apie 2tukst,reiktu valdziai atreipt demesi,nes dabar daug kas pajamu ir neturi ,gyvena nuo algos iki algos,arba daug is pasalpu.tai kaip palaidot ta zmogu?   ATSAKYTI
Egis 2019-06-22 09:44:52
Pranešti apie netinkamą komentarą
-6
Nemanau kad sioje vietoje reikalingas planuotojas. Dabar visi rumai teikia visas paslaugas. Tik pabaigoj susimokesit uz viska solidziai   ATSAKYTI
Va 2019-06-22 09:11:57
Pranešti apie netinkamą komentarą
-9
Man atrodo kad Cimerman yra žydas, kurių religija ir papročiai labai skiriasi. Nesuprantu laidotuvių planavimo ir tokio žydiško biznio...   ATSAKYTI
2019-06-21 22:11:47
Pranešti apie netinkamą komentarą
-14
Kiekvienam savo, mano gyvenime artimiausių žmonių laidotuvėse aš tik norėjau, kad viskas greičiau baigtųsi, gerai, kad praėjo laikai kai sėdėt prie karsto 3paras reikėjo, man maloniau aplankyt gyvą žmogų ir artimus visada randu laiku aplankyt, pabendraut, mano laidotuvių išvis nėra plane, tą žino ir artimieji, jokio šarvojimo, jokio kunigo, kas liks nuo donorystės gali studentams atiduot ir nereik tos prievolės vaikams ir anūkams lankyti, prižiūrėti kapus, jei esi vertas tai ir taip atsimins.    ATSAKYTI
Lina 2019-06-21 23:02:45
Pranešti apie netinkamą komentarą
-18
As jums visiskai pritariu ,juk cia tik musu kunas  
One 2019-06-22 09:50:05
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Studentams taip lengvai neatiduosite .Reikia notariškai patvirtinti ir sutartį pasirašyti..  
Skirma 2019-06-23 21:38:04
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
Visiškai pritariu  
GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI

Top Video

Planuojami nauji apribojimai keliuose
DABAR RODOMA
Planuojami nauji apribojimai keliuose
DABAR RODOMA
Kurėno iškėlimo operacija
DABAR RODOMA
Skurdi grybavimo sezono pradžia
DABAR RODOMA
Palanga skaičiuoja lietaus žalą
DABAR RODOMA
Amžino poilsio vietą verčia sąvartynais
DABAR RODOMA
Policija tikrins paspirtukininkus
DABAR RODOMA
Krakėse rastas lavonas
DABAR RODOMA
Skvernelis keliasi į Turniškes
DABAR RODOMA
Žiaurus poelgis su šinšilomis
DABAR RODOMA
Policijos reidą „nuspalvino“ peštukas
REKLAMA
Vaizdas zoologijos sode (nuotr. skaitytojo)
Šeimos apsilankymas Klaipėdos zoologijos sode, kuris turėjo būti pramoga, apkarto iškart po to, kai jie pamatė paliegusius ir dvokiančius gyvūnus narvuose. Užuot tvarkingų ir ...
Jūratės namuose jau auga daugiau nei penkiasdešimt vaismedžių
Citrinos, mandarinai, apelsinai, o kur dar laimai, greipfrutai ar net bananai ir figos. Ne, tai nėra tik paprastas egzotinių vaisių sąrašas. Nors dažnam lietuviui visai ...
Vaikų chirurgas rezidentas B. Jonuška po darbo ligoninėje skuba prie didžėjaus pulto
Be vaikų chirurgo rezidento Benedikto Jonuškos turbūt nepraeitų nei vienas linksmesnis vakarėlis. Nors dienomis jį galima sutikti klaidžiuose ligoninės koridoriuose, naktimis ...
Vytautas Kirkliauskas ir Neringa Kirkliauskienė (nuotr. asmeninio albumo ir SCANPIX)
Jeigu manote, kad žmonas reikia nešioti ant rankų, klystate. Vytautas Kirkliauskas (39) ir jo žmona Neringa Kirkliauskienė (32) įrodė, kad greičiausias, nors ir ne pats ...
Renata Šakalytė-Jakovleva (nuotr. fotodiena/Justino Auškelio)
Elena: „Jeigu patys nedirbate ir esate valstybės išlaikomi, o tiksliau mūsų visų dirbančiųjų išlaikomi, tai ar negana vieno vaiko… Nereikia būti egoistais ir sėdėti ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų