Ir nors viena atsitraukė prieš ketverius su puse metų, vis tik dabar moteris kovoja su kraujo vėžiu, kuris smogė Jūratės tada, kai ji mažiausiai to tikėjosi – per dukters vestuves.
Naujienų portalui tv3.lt Jūratė neslėpdama sako – onkologinės ligos išmoko pažvelgti į gyvenimą visai kitu žvilgsniu, o požiūris pasikeičia ne tik į mediciną, medikus, bet ir į žmones, esančius greta.
Slėpė nuo dukters
Pirmąjį kartą vėžys Jūratei smogė prieš ketverius metus. „Pirmoji liga buvo ginekologinė. Gavau 6 chemoterapijas, man atliko 25 vietinius radiologinius švitinimus, vėliau – 4 vidinius. Tokiu būdu medikams pavyko nugalėti augliuką, kuris iki šiol neduoda jokių reiškinių ir apie save nebeprimena. Įveikusi pirmąjį vėžį, gyvenau ramiai ketverius metus.
Sunku buvo pirmosiomis dienomis, kai ateina suvokimas, kaip stipriai liga pakeis gyvenimą. Iki šiol naudoju posakį, kuris man padeda – su liga reikia susigyventi, kad ji netrukdytų gyventi. Kas iš to, jeigu verksi? Juk tai nieko nekeičia“, – kalba kaunietė.
Ji atvira – pirmuosius mėnesius savo ligą slėpė nuo dukters, kuri tada buvo studentė ir mokėsi Barselonoje: „Tuo metu, kai man ją diagnozavo, ji buvo pagal „Erasmus“ programą išvykusi į Barselonos universitetą, todėl bendraudama internetu, nuotoliniu būdu, jai to sakyti nenorėjau.
Ji klausdavo, kodėl aš vis būnu namuose, tačiau paaiškindavau jai, kad man sloga, esu peršalusi, todėl negaliu eiti į darbą“, – prisimena Jūratė.
Antras vėžys – per dukros vestuves
Iki šiol ji džiaugiasi Kauno klinikų medikų darbu ir sako, kad tik dėka geriausių medikų – Rūtos Nadišauskienės, Editos Juodžbalienės ir Adrijaus Gaurilčiko – buvo pasiektas greitas ir efektyvus rezultatas.
„Jie sudėliojo gydymo planą taip, kad šis būtų efektyvus, tačiau, tuo pačiu, aš galėčiau dirbti, bendrauti su žmonėmis ir gyventi, kiek įmanoma, įprastą gyvenimą“, – kovą su pirmąją liga prisimena pašnekovė.
Nors moteris įveikė pirmąją onkologinę ligą, vis tik liga dar kartelį nusitaikė į Jūratė. Tik šį kartą – kitoks vėžys. Jis, kaip sako pašnekovė, smogė pačiu netinkamiausiu metu – per dukros vestuves.
„Nuo pirmosios ligos tada buvo praėję ketveri su puse metų. Ėmiau justi, kad pablogėjo mano sveikata, pradėjo varginti krūtinės ląstos skausmai, nebegalėjau paeiti.
Tais metais, rugpjūčio 26-ąją, buvo mano dukros vestuvės, todėl nenorėjau kreiptis į medikus – vilkinau laiką, nėjau į polikliniką, nes norėjau atšvęsti dukros šventę.
Rugpjūčio 30-ąją mane su didžiuliais skausmais išvežė su greitąja į klinikas. Tai štai, nuo tada, iki pat dabar, aš bendrauju su medikais.
Nors šiuo metu man remisija, vis dėlto medikai mane prižiūri, rūpinasi sveikata. Jie man padeda kovoti ne tik su onkologine liga, tačiau ir su kitomis paūmėjusiomis lėtinėmis ligomis – plaučių embolija, bronchine astma, širdies ritmo sutrikimu“, – kalba J.Gervytė.
Liga suvaldyta
Tyrimai buvo negailestingi Jūratei – jai antrą kartą smogė naujas vėžys, šį kartą – kraujo, dar vadinamas mielomine liga.
„Dabar liga jau suvaldyta, aš galiu vairuoti, mano regėjimas atstatytas. Tiesa, ypač skaudžiai priėmiau faktą, kad negalėsiu dirbti. Neturiu fizinių ir psichologinių jėgų.
Vis tik mane guodžia ir ramina tai, kad aš galiu bendrauti su dukra, draugais ir giminėmis, galiu lankytis spektakliuose, savarankiškai nuvažiuoju į Vilnių“, – džiaugiasi moteris.
Važiavo pro Černobylį
Susitvarkyti su antrą kartą lyg iš giedro dangaus smogusiu vėžiu buvo sunku – moteris prisipažįsta miegojusi po pagalve, kad niekas negirdėtų, kaip ši verkia.
„Tik likimo aš niekada nekaltinau. Negalvojau, kodėl liga pakirto mane. Tiesiog išmokau su ja gyventi, prisitaikyti.
Dažnai pasvarstau, kokios galėtų būti ligos priežastys – pažiūrėkime, kuo mes kvėpuojame, ką valgome. Mūsų maisto pramonė nesirūpina žmonėmis ir jų sveikata.
O 1986 metais, kai sprogo Černobylio atominė elektrinė, aš su turistais važiavau netoli tragedijos vietos traukiniu. Buvo karšta, stojome stotelėse valgyti ledų, išlipdavome įkvėpti oro, tačiau nežinojome, kad kvėpuojame užterštu oru.
Galbūt tai galėjo paveikti ir ilgainiui atsirasti vienokios ar kitokios ligos“, – dabar svarsto Jūratė, tačiau pripažįsta tiksliai nežinanti, kodėl ligos smogia sveikiems, darbingiems ir jauniems žmonėms.
Žmonės nemoka bendrauti su ligoniais
Moteris, kuri kone kasdien važiuoja į klinikas ir yra stebima medikų, sako pastebinti žmonių nemokėjimą bendrauti su onkologiniais ligoniais.
„Žmonės nemoka bendrauti su onkologiniais ligoniais. Jie ateina ir kalba apie užuojautą, liūdesį. Mane iki šiurpuliukų piktina jų kalbos. Kai būdavau ligoninėse, man trūko normalaus pokalbio. Iš mano didelio draugų rato liko vos keli žmonės, kurie sugebėjo normaliai bendrauti.
Daug įdomiau kalbėti apie tai, kur važiavai, ką pamatei, ką nusipirkai, negu apie tai, kokia aš esu vargšė ir kaip man sunku. Taip, sergu, tačiau gyvenimas eina toliau. Kaip išeina, taip gyvensiu“, – sako pašnekovė.
Atlikta 100 transplantacijų
Kauno klinikose nuo 2015 metų atlikta 100 sėkmingų autologinių kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijų.
Šiandien vykusioje onkologų-hematologų konferencijoje apie ląstelinę terapiją Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius teigė, kad Kauno klinikos jau yra pasirengusios atlikti alogenines kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijas. Pasak hematologo dr. Domo Vaitiekaus, ligoninė taip pat aktyviai ruošiasi atlikti kūno apšvitinimus, kurie atstos aukštų dozių chemoterapiją.
Autologinė kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos programa Kauno klinikose buvo pradėta ir vystoma vadovaujant žymiam hematologui ir kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos specialistui, Leipcigo universiteto Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovui profesoriui Dietger Niederwieser.
