REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
5
Laurynas tikisi kada nors vėl vaikščioti. Dabar tai įmanoma tik su treniruokliu „Eik“
Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio

Visais laikais žmonės ieško stebuklingų receptų, kaip ilgai nesenti, kaip išvengti vėžio, Alzheimerio ir kitų ligų. Pasak LSU profesoriaus Alberto Skurvydo, receptai jau seniai išrasti, svarbu jų laikytis. Šie patarimai galioja ir tiems žmonėms, kurie jau susirgo sunkia liga ar gyvena turėdami negalią.

5
Skaityk lengvai

Visais laikais žmonės ieško stebuklingų receptų, kaip ilgai nesenti, kaip išvengti vėžio, Alzheimerio ir kitų ligų. Pasak LSU profesoriaus Alberto Skurvydo, receptai jau seniai išrasti, svarbu jų laikytis. Šie patarimai galioja ir tiems žmonėms, kurie jau susirgo sunkia liga ar gyvena turėdami negalią.

REKLAMA
Skaityk lengvai
REKLAMA
REKLAMA

Ištikus spinaliniam insultui, kuris pažeidžia nugaros smegenis, paskui dar vienam, Bela 10 metų praleido lovoje. Moteris pasakoja, kad tuo metu išgyveno didžiulę depresiją, buvo labai sunku vėl pajusti gyvenimo džiaugsmą ir prasmę. Vieną dieną įsijungusi kompiuterį ji pamatė kvietimą prisijungti prie aktyvaus gyvenimo centro „Eik“ ir išbandyti negalią turintiems žmonėms skirtas treniruotes su triračiais. Iš karto suprato norinti pabandyti – galbūt tai jos šansas vėl grįžti į gyvenimą.

REKLAMA

Lengva nebuvo. Iš pradžių moters kūnas nenorėjo klausyti, ji negalėjo išlaikyti pusiausvyros, nevaldė vienos rankos – atrodė, kad Belai nepavyks išsilaikyti triratyje. Kineziterapeutas Valerijus Denisovas po pirmos treniruotės pasakė, kad dar nėra pasirengęs dirbti su tokiais silpnais žmonėmis. Vis dėlto Bela nepasidavė, užsispyrė žūtbūt stengtis įveikti savo neklusnų kūną, tad ir treneriui teko ieškoti, kaip jai padėti. Užsispyrimas ir tvirta valia davė savo – po 2 metų treniruočių 2 kartus per savaitę Bela džiaugiasi didžiuliais pokyčiais: ji sustiprėjo, tapo daug savarankiškesnė, jau nekalbant apie pagerėjusią nuotaiką, padidėjusį pasitikėjimą savimi, sugrįžusį gyvenimo džiaugsmą. Moteris sako, kad šie pokyčiai įvyko tik dėl to, kad ji sistemingai sportavo. Bela iš pradžių nevaldė ir vienos rankos, o dabar jau puikiausiai mezga. „Jei ne pirmasis treneris Valerijus, nežinau, kaip man būtų dabar“, – sako Bela.

REKLAMA
REKLAMA

Fizinis aktyvumas – vaistai nuo daugelio ligų

Profesorius A. Skurvydas, išnagrinėjęs naujausius pasaulio mokslininkų tyrimus, drąsiai teigia, kad fizinis aktyvumas – vienas svarbiausių sveiko ir ilgo gyvenimo komponentų. Pasak A. Skurvydo, fizinis pasyvumas 30–50 procentų padidina tikimybę susirgti apie 40 įvairių ligų, tarp kurių – nutukimas, depresija, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, diabetas, netgi vėžys ar Alzheimeris. Na, o judėdamas žmogus gali jas atitolinti ar netgi pasveikti. Be to, fizinis aktyvumas stebuklingai pagerina nuotaiką ir smegenų darbą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Naujausi tyrimai rodo, kad fiziniai pratimai – vieni geriausių vaistų. Deja, kol kas tai pripažįsta tik 10 proc. pasaulio medicinos fakultetų“, – dalijasi įžvalgomis LSU profesorius. Kokį sportas gali turėti poveikį mūsų organizmui? A. Skurvydas įsitikinęs, kad milžinišką – kompleksiniai tyrimai rodo, jog mūsų smegenys yra tokios plastiškos, jog įmanoma atkurti netgi pažeistas nugaros smegenis.

Profesorius pateikia britų sveikos gyvensenos strategiją: „Būk fiziškai aktyvus, smalsus, nuolat mokykis, būk empatiškas, bendrauk.“ Be to, reikia neužmiršti ir subalansuoto maisto bei kokybiško miego.

REKLAMA

A. Skurvydas įsitikinęs, kad šie patarimai yra labai svarbūs, tik reikia į juos įsiklausyti. Paskaičiuota, kad išsivysčiusiose šalyse vieno žmogaus gydymas kainuoja 3000–4000 eurų. Tos šalys tai jau suprato ir skiria daug dėmesio sporto strategijoms kurti, investuoja į žmonių sveikatinimą. Profesoriaus teigimu, ar žmogus pradės sportuoti, labai priklauso nuo aplinkos – pradedant dviračių takais, gražiais parkais, pigesnėmis sporto salėmis ir baseinais. Svarbu, kad ir Lietuvoje valstybė bei savivaldybės tai suprastų.

Pasak LSU profesoriaus, yra daugybė galimybių gyventi aktyviai – ėjimas, bėgimas gamtoje, važiavimas dviračiu, įvairūs jėgos, tempimo pratimai ir pan. Naujausi tyrimai rodo, kad didžiausias poveikis bus tada, jei dalį fizinio aktyvumo sudarys intensyvus sportas. Jei žmogus nevaikšto, gali dirbti rankomis – vien pajudinus pirštą perduodama daugybė signalų smegenims.

REKLAMA

Sportas turi tapti įpročiu

Savo pavyzdžiu profesoriaus mintis gali patvirtinti ir Laurynas. Prieš 3 metus vaikinas patyrė traumą, kurios metu buvo pažeistos jo nugaros smegenys. Teko atsisėsti į neįgaliojo vežimėlį. Laurynas sako esąs užsispyręs ir lengvai pasiduoti nežada, tad ėmė intensyviai sportuoti. Jau beveik 1,5 metų padedamas kineziterapeuto kiekvieną dieną jis mankštinasi su eisenos treniruokliu „Eik“, po kelias valandas per dieną sportuoja ir grįžęs namo. Laurynas džiaugiasi akivaizdžiais pokyčiais – sustiprėjo rankos, jis pats tapo daug savarankiškesnis, o svarbiausia – pradėjo jausti raumenis. „Yra didelis skirtumas – pradžioje pats negalėjau iš lovos persėsti į vežimą. Lengvai pasiduoti nežadu ir neprarandu vilties, kad atsikurs pažeistos nugaros smegenys“, – sako Laurynas. Vaikinas ir kitus negalią patyrusius žmones ragina nepasiduoti – sportuoti, mankštintis ir neklausyti, ką kartais kalba kiti. Jo teigimu, nesvarbu, kokia būtų situacija, vis tiek reikia stengtis judėti – gulint lovoje raumenys nustos dirbę.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jam pritaria ir kineziterapeutas Valerijus – norint kompensuoti vieną lovoje praleistą dieną, teks užtrukti 4 dienas. „Lietuvoje 90 proc. atvejų žmonės po traumų, insultų pripranta prie savo būklės ir jiems sunku grįžti prie tos minties, kad jie sugrįš į ankstesnę būklę vėl atsistos, todėl nieko nedaro, – sako kineziterapeutas. – Mes nekalbame apie tai, kad žmogus vaikščios. Ne visais atvejais pavyksta visiškai atkurti kūno funkcijas, tačiau pirmiausia kalbame apie sportą kaip apie sveikatinimą. Tai turi tapti įpročiu kaip valgymas. Nejudėdamas net ir sveikas žmogus susirgs.“ V. Denisovo teigimu, sportuojant garantuota geresnė savijauta – tiek fizinė, tiek psichinė. Na, o daugeliu atvejų galima padėti atkurti ir pažeistas kūno funkcijas.

REKLAMA

Sportuoti gali visi

Vis dėlto negalią turintiems žmonėms sudėtinga rasti vietų, kur jie galėtų sportuoti. Viena tokių galimybių – aktyvaus užimtumo centras „Eik“, kuris siūlo ne tik vaikščiojimą eisenos treniruokliu „Eik“, bet ir nemokamas treniruotes su triračiais. Pasak Lietuvos triračių sporto asociacijos prezidentės trenerės Aušros Kriškoviecienės, triračių sportas jau įtrauktas į paralimpinių sporto šakų sąrašą, o pernai mūsų šalies atstovai dalyvavo Pasaulio vasaros žaidynėse, todėl tai gana perspektyvi sporto šaka. Deja, dideliu norinčių sportuoti antplūdžiu asociacija negali pasidžiaugti. Priežasčių yra ne viena – žmonės nėra įpratę aktyviai gyventi, sunku atvažiuoti iki treniruočių vietos, valstybė per mažai palaiko aktyvumą skatinančias iniciatyvas ir pan. Tačiau būdama Švedijoje A. Kriškoviecienė įsitikino – rasti būdą sportuoti gali visi, nesvarbu, kokia sunki būtų negalia.

Straipsnio autorė – Aurelija Babinskienė.  

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų