Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio
2019.05.21 11:48
Panevėžio neįgaliųjų sporto parodos „Pergalingi žingsniai“ atidarymo akimirkos. Gedimino Kartano nuotr.

Panevėžio neįgaliųjų sporto parodos „Pergalingi žingsniai“ atidarymo akimirkos. Gedimino Kartano nuotr.

Panevėžys nuo seno garsėja sporto tradicijomis, aukštais sportininkų pasiekimais. Panevėžio „Cido“ arenoje rengiamos parodos, kuriose dėmesys skiriamas ir neįgaliesiems sportininkams. Antrus metus iš eilės čia miestiečiai gali susipažinti su Panevėžio sporto istorija nuo XX a. pradžios iki šių dienų, garsiais sportininkais ir treneriais, tarp kurių tokios garsenybės kaip Jonas Kazlauskas ar Raimundas Sargūnas. Šiemet balandžio mėnesį ekspoziciją papildė ir Panevėžio neįgaliųjų sporto paroda „Pergalingi žingsniai“.

Ekspozicijos sumanytoja ir ilgametė puoselėtoja Panevėžio kraštotyros muziejaus darbuotoja Janina Sinickienė teigia, kad mintis apie tokią parodą brendo jau labai seniai – miestas sportininkais garsėja ne vieną dešimtmetį, tad norėjosi, kad tai nenueitų užmarštin. Norėjosi, kad visuomenė daugiau susipažintų ir su neįgaliųjų sporto pasiekimais: „Dar 2010 metais, dirbant Panevėžio kūno kultūros ir sporto centre ir nutarus ten įkurti Vilhelmo Variakojo sporto muziejų, mano akiratin pateko daug archyvinės, daiktinės ir fotomedžiagos apie neįgaliųjų pasiekimus. Taip jau sutapo, kad visus sportininkus pažinojau, tad rengėme nedideles parodas, kurias aplankydavo ne tik panevėžiečiai, bet ir sportininkai, treneriai, mokytojai iš visos šalies ar net toliau. Per pertraukėles tarp varžybų kviesdavau nepraleisti progos susipažinti su neįgaliųjų sportu, sužinoti, kokios priemonės ir būdai padeda sportą padaryti prieinamą.“

REKLAMA

Pergalingose aukštumose – neregiai ir silpnaregiai

Minėtos neįgaliųjų sporto parodos ir tapo dingstimi surengti ilgalaikes viso miesto sportinį gyvenimą liudijančias parodas. Joms neatsitiktinai 2018 m. pasirinkta „Cido“ arena, nes ji mieste yra didžiausia tokių įvykių vieta, svarbiausia Aukštaitijos sporto erdvė.

Prisimindama pasirengimą parodai, J. Sinickienė pasakoja: „Kai pradėjome rinkti medžiagą, nekilo abejonių, kad neįgalūs sportininkai turi būti kartu su visais. Nors būrys nėra gausus, tačiau jų pasiekimai tokie svarūs miestui, šaliai, neįgaliųjų bendruomenei, kad nutarėme surengti net atskirą ekspoziciją. Tai tam tikra integracijos priemonė – paroda kiekvienam suteikia galimybę susipažinti su neįgaliojo pasiekimais ar net pranašumais. Džiaugiuosi, kad tai pavyko įgyvendinti.“

Paroda „Pergalingi žingsniai“ supažindina, kaip į sportines aukštumas kopė trys garsiausi Panevėžio miesto neįgalieji sportininkai – Sigita Kriaučiūnienė-Markevičienė, Dangutė Skėrienė ir Renaldas Šateika. Visi jie turi regėjimo negalią, todėl parodoje eksponuojamos ne tik rungtynių nuotraukos, laimėjimus liudijantys medaliai, bet ir neregių bei silpnaregių sporto inventorius, vedęs sportininkus į aukštumas: trenerio-vedlio virvelė, metimo diskas, stūmimo rutulys ir net Brailio spauda išleistas žemėlapis su paralimpinio miestelio planu.

REKLAMA

Informacija apie neįgaliųjų sportą, panevėžiečių neregių bei silpnaregių sportininkus ir jų pasiekimus parodoje pateikiama ne tik reginčiųjų (lietuvių, anglų kalbomis), bet ir Brailio raštu. Neatsitiktinai pasirinktas ir nuotraukų formatas – 23 rungtynių nuotraukos, apdovanojimų ar kitų įsimintinų akimirkų aprašai pateikiami skaitmeniniame rėmelyje. Vizualiai šis įrenginys panašus į planšetinį kompiuterį, kuriame parodos lankytojai ne tik gali stebėti nuotraukas, bet ir tuo pat metu ausinėmis klausytis žurnalisto Vytauto Kvietkausko komentaro, įrašyto S. Kriaučiūnienei-Markevičienei dalyvaujant Atlantos paralimpiadoje 1996 m.

Bėgimo takelis – tiesiai į Olimpą

S. Kriaučiūnienė-Markevičienė – lengvaatletė, bėgikė, kurios laimėjimų kolekcijoje yra 25 medaliai, net 6 iš jų iškovoti paralimpinėse žaidynėse. Sigita nemato nuo 23-ejų, kai pateko į avariją, negailestingai pakeitusią jos gyvenimą. Po kelerių metų ji sulaukė pasiūlymo dalyvauti aklųjų ir silpnaregių kroso varžybose ir pradėjo dalyvauti įvairiose šalies bėgimo rungtynėse, o jose pasiekti rezultatai jai greitai atvėrė kelią į Lietuvos neįgaliųjų sportininkų rinktinę. Netrukus varžybos persikėlė ir į tarptautines erdves. Sportinių aukštumų Sigitai padėjo siekti treneris-vedlys Sergejus Sokolovas, kuris kartu buvo per visą lengvaatletės sportinę karjerą, nepraleidęs nė vienų rungtynių nuo pat 1990 metų.

REKLAMA

Didelė ištvermė, užsispyrimas, trenerio profesionalumas ir, žinoma, šeimos palaikymas Sigitai leido pasiekti puikių rezultatų. Ji tapo ne tik daugkartine Europos aklųjų ir silpnaregių lengvosios atletikos čempione, pasaulio paralimpinių žaidynių prizininke, bet ir planetos rekordininke, pagerinusia du nereginčių moterų pasaulio čempionatų ir paralimpinių žaidynių rekordus (1996, 2000). Paralimpinėse žaidynėse S. Kriaučiūnienė-Markevičienė Lietuvai atstovavo 5 kartus: 1992 m. Barselonoje, kur iškovoti trys sidabro ir vienas bronzos medaliai, 1996 m. Atlantoje, iš kur parsivežė du bronzos medalius, 2000 m. Sidnėjuje užimtos 4 ir 6 vietos, 2004 m. Atėnuose – 6 vieta. 1994 m. savo jėgas Sigita išbandė žiemos Lilehamerio paralimpinėse žaidynėse, ten slidinėjimo rungtyje užėmė 8 vietą.

S. Kriaučiūnienė-Markevičienė neslepia džiaugsmo, kad neįgaliųjų sporto paroda rengiama kartu su viso miesto sporto ekspozicija, o ne kur nors atskirai nuošalioje erdvėje, ir kad visi norintys, ypač jaunoji karta, bet kada gali apsilankyti ir sužinoti daugiau apie neregių ir silpnaregių sportą. „Šių dienų neįgaliųjų sportininkų pasiekimams dėmesio tikrai netrūksta. Prie to prisideda informacinės technologijos, tad žinia apie neįgaliųjų pasiekimus sklinda žaibo greičiu. Kiek kitokia situacija dėl jau istorija tapusių įvykių, kuriuos užgožia kitos naujienos. Tad ši paroda neleis sudulkėti įvykiams, kai sportininkai įdeda daug pastangų ir laiko, ne tik fizinės, bet ir dvasinės ištvermės. Smagu, kad neįgaliųjų sportininkų gretos nuolat auga, kad šis sportas Lietuvoje susilaukia vis daugiau dėmesio. Tai neįgaliuosius vienija, įkvepia, stiprina ir palaiko“, – kalba Sigita.

REKLAMA

Šiuo metu lengvaatletė sportuoja savo malonumui, o apie sporto pasiekimus primena ne tik trofėjai iš rungtynių, bet ir Kūno kultūros ir sporto departamento medalis „Už aukštus sporto pasiekimus“ (1992, 1996), Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino 3-iojo laipsnio medalis (1996), Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Kilnaus sportinio elgesio garbės diplomas (2007), Geriausios Panevėžio sportininkės titulas (2010). Sigitai suteiktas ir Lietuvos paralimpinio komiteto Garbės ženklo laureatės vardas (2012), o 2017 m. lengvaatletė pagerbta Metų panevėžiečio nominacija „Už viso gyvenimo nuopelnus“.

Kai iki medalio lieka vos 5 centimetrai

Tarp garsiausių Panevėžio sportininkų yra ir silpnaregė lengvaatletė, rutulio stūmikė, disko metikė Dangutė Skėrienė. Sportininkė silpnai mato nuo gimimo. Būdama neregių ir silpnaregių bendruomenėje, prieš keletą dešimtmečių ji sutiko lengvaatletę S. Kriaučiūnienę-Markevičienę, kuri savo pavyzdžiu ir įkvėpė Dangutę pasukti link profesionalaus sporto.

Aktyviai sportuoti ji pradėjo padedama trenerio Gintaro Audicko, o į neįgaliųjų sportą pateko lydima trenerio Jono Augos. D. Skėrienė gali didžiuotis pasiekimais Europos čempionatuose rutulio stūmimo rungtyje: 1999 m. Portugalijoje užimta 3 vieta, 2001 m. Šveicarijoje taip pat bronza, o disko metimo rungtyje laimėta 2 vieta. Sidabro medalį už rutulio stūmimą Dangutė parsivežė ir iš 2003 m. Olandijoje vykusių varžybų. Pasaulio neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionate 2006 m. Olandijoje užėmė 7 vietą, o 2011 m. pasaulio aklųjų ir silpnaregių žaidynėse Turkijoje rutulio stūmimo rungtyje iškovotas sidabro medalis. Toje pačioje rungtyje atstovauta ir paralimpinėse žaidynėse – 2000 m. Sidnėjuje iškovota 4 vieta, iki medalio tetrūko vos 5 centimetrų. 2004 m. Atėnuose taip pat 4 vieta, o 2008 m. Pekine – 8 vieta. Šioms rungtynėms sportininkė buvo puikiai pasirengusi ir tikėjosi net medalio. Tačiau Kinijoje, artėjant paralimpiadai, D. Skėrienė susirgo plaučių uždegimu ir pateko į ligoninę. Po šio išbandymo vis tik buvo nutarta dalyvauti paralimpiadoje, ir nors jėgos buvo silpnesnės, sportininkei pavyko patekti į finalą ir iškovoti 8 vietą.

REKLAMA

D. Skėrienė 2011 m. išrinkta į geriausių Lietuvos neįgaliųjų sportininkų dešimtuką. O šiuo metu jai sportas tapęs malonia veikla, prasiblaškymu po darbo Panevėžio ir Utenos regionų aklųjų centre.

Trečiasis sportininkas – neregys lengvaatletis, sprinteris Rimantas Šateika. Regėjimo jis neteko po ligos, būdamas trylikos metų, o bėgioti pradėjo 20-ies. Pradžioje jo treneriu-vedliu buvo G. Audickas, vėliau jam talkino treneriai Gediminas Sabalas ir S. Sokolovas. Reikšmingiausi R. Šateikos pasiekimai: 1988 m. TSRS aklųjų lengvosios atletikos čempionate laimėta bronza, 1989–1992 m. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sporto čempionatuose užimtos prizinės vietos. 1992 m. lengvaatletis sportinę karjerą baigė.

Ekspozicija bus pildoma

Jau per pirmąjį mėnesį paroda „Pergalingi žingsniai“ susilaukė didelio susidomėjimo ir įvertinimo. „Cido“ arenoje ekspozicija nuolat lankoma jaunosios kartos, net ikimokyklinukų, kurie čia dalyvauja ir edukaciniuose užsiėmimuose.

Prie šios parodos atsiradimo prisidėjo ne tik idėjos puoselėtoja J. Sinickienė, kraštotyros muziejaus darbuotojai, bet ir Panevėžio miesto savivaldybė, kuri prisidėjo finansiškai. Ekspozicijos pristatyme dalyvavęs miesto meras Rytis Račkauskas kalbėjo, kad ši paroda yra išskirtinė – kaip ir patys atletai, stiprūs savo kūnu ir dvasia, todėl neabejojama, kad ekspozicija pasipildys naujomis pergalėmis ir pasiekimais.

REKLAMA

Straipsnio autorė: Dovilė Zuozaitė

 

Kokioje šalyje Žanas Vanjė (1928–2019) įkūrė pirmąją „Arkos“ bendruomenę, kurioje intelekto negalią turintys žmonės ir sveikieji gyvena kartu?
Prašome pasirinkti atsakymą!
Kanadoje
Belgijoje
Prancūzijoje
BALSUOTI
REZULTATAI
Kokioje šalyje Žanas Vanjė (1928–2019) įkūrė pirmąją „Arkos“ bendruomenę, kurioje intelekto negalią turintys žmonės ir sveikieji gyvena kartu?
Kanadoje
11,6%
Belgijoje
11,7%
Prancūzijoje
76,7%

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI

Top Video

Glostyk Bobiką
DABAR RODOMA
Glostyk Bobiką
DABAR RODOMA
Tragedija Balsio ežere: nuskendo du vaikai
DABAR RODOMA
Braškių katastrofa: nespėja skinti
DABAR RODOMA
Nufilmavo krušą: gabalai kėlė pavojų
DABAR RODOMA
Šalčiūtė apžvelgė kauniečių pamėgtą vietą: čia vykdavo erotikos vakarėliai
DABAR RODOMA
Kraupus radinys Pučkorių parke
DABAR RODOMA
Jurbarkietė prisimena išpuolį
DABAR RODOMA
Prie Vilniaus užfiksavo viesulą
DABAR RODOMA
Vaikas apsinuodijo narkotikais
DABAR RODOMA
Saulės vonios – pavojingos
REKLAMA
Elektrėnų krašto neįgaliųjų sąjungos vadovė Audra Česonienė. Asmeninio archyvo nuotr.
Elektrėnų krašto neįgaliųjų sąjungos vadovė Audra Česonienė sako, kad tėvai ne veltui jai davė tokį vardą – gyventi ramiai Audrai nėra lemta. Likimas jai negaili iššūkių, o ji ...
Jubiliejiniame renginyje neapsieita be fejerverkų. Aldonos Milieškienės nuotr.
Daugiau kaip 500 žmonių vienijanti, bendroms veikloms telkianti Ukmergės rajono neįgaliųjų draugija paminėjo savo veiklos 30-metį. Draugijos pirmininkė Zita Kviklienė į šventę ...
Andriaus Lamausko nuotr.
Skaitytojų klausėme, kas labiausiai didina visuomenės informuotumą ir supratimą apie negalią. Apklausoje dalyvavo 166 žmonės. Beveik pusė – 43,9 proc. – dalyvavusiųjų ...
Violeta Janulevičiūtė – specialioji pedagogė, logopedė, saviraiškos specialistė. Nijolės Zenkevičiūtės nuotr.
Violeta Janulevičiūtė – specialioji pedagogė, logopedė, saviraiškos specialistė, viena iš studijos „Pažinimo spalvos“ steigėjų, su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais dirba ...
Vilkaviškio kolektyvas „Radastėlė“ tapo šventės nugalėtoju. Linos Jakubauskienės nuotr.
Per šiųmetę Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos „Euroviziją“ – kasmetį dainų konkursą „Uždainuokime kartu“ – dalyviams uždaviau tą patį klausimą: kas jums ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų