Išskirtinės išvaizdos
Nepaisant naujos išorės dizaino krypties, kuri tikrai bus akivaizdi ateityje pasirodysiančiuose modeliuose, „Tonale“ linijas braižę dizaineriai sugebėjo palikti keletą užuominų į gamintojo praeitį. Pavyzdžiui, „Alfa Romeo“ tikina, jog priekinių žibintų dienos šviesų grafika yra tiesioginė užuomina į vieną gražiausių „Zagato“ dizaino studijos darbų – „SZ“ kupė, o galinio lango forma siekia pabrėžti panašumus su „8C Competizione“. Galiausiai, nereikėtų užmiršti ir pagrindinių akcentų, be kurių neįsivaizduojame nė vienos „Alfa Romeo“ – priekinėje dalyje integruotų „Scudetto“ radiatoriaus grotelių ir ratlankių, kurių dizainas primena senoviško laidinio telefono numerio rinkimo ratuką.
Daugiau naujų technologijų
Pirmasis pastangų ženklas – gamintojos sprendimas stačiokišką išorės stiliaus tematiką tikslingai pratęsti automobilio viduje. Jame – jokių užuominų į bandymus kopijuoti „Audi“, BMW ar bet kurį kitą konkurentą. Vietoje to „Tonale“ siekia pasiūlyti šiek tiek patobulintą „Giulia“ ir „Stelvio“ modeliuose pristatytą koncepciją, kurioje susitelkimas į vairavimą yra prioritetas #1. Žinoma, kai kurie gali atrasti progų pasiginčyti, jog automobilio interjeras senamadiškas, neatitinkantis šių dienų tendencijų, tačiau nepamirškite vieno dalyko – tendencijos keičiasi kas penkias minutes, o laikui nepavaldus dizainas visuomet turės didesnę išliekamąją vertę.
Taupus hibridas
Techniniu požiūriu, ši hibridinė pavara yra pranašesnė už tas, kurias rastume „Tonale“ konkurentuose, mat ji mieste nemažą dalį laiko leidžia automobiliui važiuoti naudojant elektros energiją. Tokiu būdu, net ir atrandant progų išnaudoti maksimalų pavaros pajėgumą, vidutinės degalų sąnaudos mieste gali sumažėti iki džiuginančiai žemų rodiklių. Mūsų atveju – iki 6,9 litro 100 kilometrų.
Vis dėlto, ši hibridinė pavara nėra universali. Nors bendras jėgainės pajėgumas siekia 160 arklio galių, tačiau automobilyje įdiegta programinė įranga, regis, yra labiau užsiėmusi sudėtingais skaičiavimais, kad nuspręstų, kurį galios šaltinį reikėtų naudoti. Puikiai suprantame, jog maksimalus hibridinės sistemos efektyvumas buvo prioritetas, kuo dažniau į pagalbą pasitelkiant elektros variklį, tačiau bendras visos sistemos sustygavimas galėtų būti geresnis.
Trokšta būti vairuojamas
Dauguma šios klasės automobilių, turintys hibridines sistemas, turi vieną erzinantį bruožą. Pradėjus diktuoti savo, o ne kompiuterinių sistemų tempą, jie pradeda elgtis kaip užsispyrę ožiai, siekiantys, jog įdomiau atrodantį kelio ruožą įveiktumėte su kuo mažesnėmis sąnaudomis, o ne su kuo didesne šypsena. Jų nenoras keliu važiuoti su šiek tiek daugiau entuziazmo yra viena didžiausių jų silpnybių, tačiau ši „Alfa“ yra savotiška staigmena.
Iškart įsėdę į automobilį pasukite važiavimo režimo pasirinkimo ratuką į „D“ („Dynamic“), perimkite pavarų valdymą didelėmis, už vairo įrengtomis svirtelėmis ir stebėkite, kaip vairavimo potyriai sėdint už „Tonale“ vairo tampa malonūs. Tik nesupraskite klaidingai – „Tonale“ staiga netampa siautulingai nusiteikusiu išpampusiu sportišku hečbeku, tačiau važiuojant didesniu nei 80 km/val. greičiu, vairo mechanizmas įgauna reikalingo svorio, o jo žaibišką reakciją į pasukimus papildo tikslumas ir, šios klasės standartais, gera kėbulo pasvirimo kontrolė.
Išsamią „Alfa Romeo Tonale“ apžvalgą galite perskaityti ČIA.
