Kraštovaizdžio dizainerės Jolitos Deveikytės-Kirdenės teigimu, norint, kad aplinka prie namų neatrodytų chaotiškai, ją reikia, kaip ir bet kurią gyvenimo sritį, pirmiausia suplanuoti.
„Pradžioje siūlau suskirstyti sodą į tris zonas – viešąją erdvę, kurią sudarytų įvažiavimas ir priekinė sodo dalis, privačią (pvz., veranda) ir ūkines erdves (daržinė ir šiukšlių konteineriai), – sakė ji. – Reikia nuspręsti, kas kur bus, ir formuoti erdves nenukrypstant nuo to plano.“
Pats geriausias būdas – pasidaryti sodo planą. Pasiimkite milimetrinio popieriaus lapą, pieštuką ir gerą trintuką – ir pirmyn. Dizainerė siūlo prireikus nebijoti pasikonsultuoti su kraštovaizdžio specialistu, nes jo patirtis gali būti neįkainojama. „Jei jūsų sode jau auga augalų, ne bėda – jų matmenis galite perkelti ant popieriaus, – patarė ji. – Sklypo planas padės sukurti jaukią ir malonią erdvę.“
Pasak kraštovaizdžio specialistės, sodo planą reikia pradėti braižyti nuo pakraščių ir eiti vidurio link. „Kuo daugiau laiko skirsite šiam planui, tuo bus lengviau priimti sprendimus, nes tiksli informacija padės pasirinkti tinkamus sodo elementus. Taip pat tai pravers, kai planuosite vietą vejai, augalams, kitiems elementams. Šiai užduočiai geriausiai tiks matininkų matavimo juosta. Į pagalbą pasitelkite draugus, kad juostą padėtų išlaikyti įtemptą ir vertikalią, nepamirškite viską tiksliai užrašyti“, – sakė Jolanta.
Sklypo viduryje galima suformuoti eilę simetriškų, kvadratinių aikštelių augalams, o pačiame centre įrengti dekoratyvinius elementus– pavėsinę, grįstą aikštelę lauko baldams ir šašlykinei, šonuose pastatyti po suolelį. „Pasirinkę tokį planą, galite sodinti gėles ir daržoves tvarkingose erdvėse prie takelio, o aplink įrengtą aikštelę pasodinti krūmų ar kitokių per daug į aukštį nesistiebiančių augalų. Tai yra pakankamai svarbu, nes taip sukursite iš dalies apsuptą poilsio erdvę, kurioje norėsis būti ir tiesiog sėdėti“, – patarė kraštovaizdžio dizainerė.
Anot jos, didesnius medžius reikėtų sodinti arčiau tvoros, kur jie gražiai žiūrėsis, taip pat uždengs nuo kaimynų. Pavieniai medžiai gali atrodyti kaip neplanuoti priedai. Geriau sujunkite juos, įrengdami lenktą lysvę tarp jų, pavyzdžiui, šešėlio nebijančių krūmokšnių ar pavasarį žydinčių lelijų.
Planas sodininkui pravers ir ateityje: jame galima žymėti reikalingus pakeitimus, naujų sodinių vietas, daržo kultūrų sėjomainą ir pan. Jis padės ir tuo atveju, jei reikės atlikti inžinerinius darbus, pavyzdžiui, sausinti sklypą, įvesti dujas, vandentiekį, elektros kabelius.
Skirstymas zonomis
Planuojant sodo sklypą, galima išvengti daugybės klaidų spontaniškai sodinant augalus ar atskiriant zonas. Pasak agronomės Daivitos Suchackienės, reikia iš anksto apmąstyti, kokio derliaus iš sodo tikitės, kiek medžių tam reikia. „6 arų sklype galima pasodinti 6–7 obelis, 1–2 kriaušes, 2–4 vyšnias, 2–3 slyvas, 10 aviečių krūmų, tiek pat serbentų, 5–6 agrastų krūmus, 300 žemuogių ir braškių krūmelių, – pasakojo agronomė. – Jei sklypas užima tik 4 arus ar dar mažiau, pasodinti galima vos 2–3 aukštaūges obelis ir kriaušes bei 2 vidutinio aukščio medžius (slyvas, vyšnias).“
Išdėsčius sklype sodą ir daržą, dar reikia surasti vietos ir likusioms zonoms – poilsio aikštelei, galbūt vaikų kampeliui, buitinei zonai, šiltnamiui. Iš poilsio zonos turėtų matytis gėlynai, kitos įdomios kompozicijos (neturėtų kristi į akis komposto krūva, įrankių dėžės ir pan.). Ūkio zona sklype įrengiama toliau nuo įėjimo ir poilsio vietų, ją galima izoliuoti vijokliniais augalais, krūmais. Izoliuojančiu elementu gali būti ir pats statinys – pašiūrė, tvartelis, lauko virtuvė, pavėsinė. Čia sandėliuojamas sodo inventorius, trąšos, gali būti įrengtas lauko tualetas. Šiltnamis statomas ten, kur tam tinkamas apšvietimas.
Jeigu nuspręsite kurti natūraliai atrodantį sodą, kiekvienam medžiui reikės paskirti 3 metrų skersmens vietą. Jeigu medžiai bus sodinami eilėmis, atstumas tarp jų turėtų būti apie 4 metrus, o tarpai tarp eilių – apie 5 metrus. Jei ketinate formuoti medžių lajas, visus atstumus galite sumažinti 1 metru. Nykštukinės medžių rūšys leidžia sumažinti atstumus dar metru. „Pabandykite apskaičiuoti reikalingą sodo plotą, atsižvelgdami į tai, kad atskirai stovinčiam aukštaūgiam medžiui reikia 30–36 kvadratinių metrų erdvės, medžiui suformuota laja – 10–16, nykštukinėms medžių rūšims – 4–5 kvadratinių metrų“, – patarė D.Suchackienė.
Mažiems sklypams agronomė siūlė rinktis nykštukines medžių rūšis arba formuoti „plokščius“ medelius. „Neverta sode auginti labai daug įvairių kultūrų, daržovių ir vaismedžių rūšių, geriau padarykite širdžiai mielą kampelį“, – sakė augalų žinovė.
Daržo vieta
D.Suchackienė siūlo daržą įkurti saulėtoje vietoje, ne per toliausiai nuo pagrindinio ar terasos išėjimo, kad būtų patogu išbėgti pasiskinti salotų, išsirauti ridikėlių ar kitų daržovių. Jis turėtų būti apsaugotas nuo šiaurės vėjų. Pietinėje pusėje geriausiai augs pomidorai, agurkai, kiek tolėliau – paprikos, pupelės, kopūstai. Dar atokiau sodinami šakniavaisiai – bulvės, griežčiai, ridikai, ropės.
Tolimiausioje daržo dalyje geriausiai pasodinti daugiamečius augalus. Reiklesnėms daržovėms reikėtų skirti vietą daržo pradžioje, taip jos visuomet bus prižiūrėtos.
Nepaliekant tarpų tarp daržovių bus maksimaliai išnaudojamas daržo plotas ir gaunamas gerokai didesnis derlius. Tarp pagrindinių lėtai augančių kultūrų (kopūstų, žirnių, bulvių) galima sėti ir auginti greitai augančias rūšis, tokias kaip sėjamosios salotos, ridikėliai, morkos, vienmečiai žalumynai. Tarpuose pasodintų daržovių derlius nuimamas anksčiau nei lėtai augančių pagrindinių augalų, kurių lapai uždengia dirvą ir užtamsina plotą, taip užkirsdami kelią piktžolėms.
Tarpuose tarp pomidorų galima auginti laiškinius svogūnus, sėjamąsias salotas ar bazilikus, šalia bulvių sėjami kmynai; ridikai ar ridikėliai puikiai auga tarp kopūstų. Daržovių derliaus gausumas priklauso ne tik nuo veislės, dirvos, tinkamos priežiūros, bet ir nuo kaimynystėje augančių augalų. Kai kurios išskirtinės augalų savybės yra naudingos arba atvirkščiai – žalingos kitiems augalams. Tinkamai parinkti kaimynai padeda apsaugoti daržoves ir nuo kenkėjų. Pavyzdžiui, šalia kopūstų pasodinti svogūnai atbaidys kopūstų kenkėjus, o morkinės musės nepakenčia porų kvapo.
Planuojant vietą daržui, reikėtų pagalvoti ir apie vietą kompostui. Šia organine trąša kasmet derėtų gerinti dirvą. Netoliese reikėtų įsirengti talpyklas, kuriose būtų kaupiamas lietaus vanduo.
Lysvių formavimas
Daržo lysvės gali puošti sklypą ne prasčiau nei gėlynai. Pačios populiariausios yra plokščiosios lysvės, kai sukasus dirvą suminami tarplysviai. Jos tinka, kai norima lanksčiai daržininkauti, kasmet keisti lysvių planą. Pastaruoju metu itin populiarios pakeltos lysvės, nes sukuria tvarkos įspūdį, lengvai įsilieja į bendrą aplinką. Tokias lysves galima tiesiog supilti arba įrėminti įvairiomis medžiagomis. Šiltlysvės – tarpinė stotelė tarp daiginimo šiltoje patalpoje ir sodinimo lauke. Tokios lysvės aktualiausios pavasarį, kai norima kuo anksčiau užsiauginti daržovių. Pavasarį jas galima apdengti daržo plėvele.
Plačios lysvės (100–120 cm pločio) leis sutaupyti vietos – mažiau reikės ploto tarpams tarp jų. Daržovių priežiūrai reikalingiems tarplysviams galima palikti apie 40 cm plotį. Jei įsirengsite aukštas lysves, prie to skaičiaus pridėkite dar 20–35 cm. Jeigu nusprendėte daržui skirti pakankamai daug vietos, padarykite dar ir pasivaikščiojimo takelį (70–75 cm pločio) arba aikštelę poilsiui. Jei „centrine gatve“ perskirsite daržą į dvi lygias dalis, jis taps panašus į nedidelį parką.
Ką auginti 4 asmenų šeimai?
Šeimai vertėtų daržui skirti 1,5–2 arų dydžio plotą, juk suaugusiam žmogui per metus rekomenduojama suvalgyti apie 110 kg įvairių daržovių.
Sode pakanka auginti 4–5 obelis, 1–2 kriaušes, 2 slyvas, 4–5 vyšnias, 2–3 šaltalankius, 8–10 serbentų krūmelių, 12–15 m ilgio aviečių eilę ir 30–100 kv. m braškyną.
Esant pakankamai geriems metams, 1 aro sode vidutiniškai galima užauginti 100–150 kg vaisių ir uogų.
