Priėmimo į mokyklas tvarka pasikeitė nuo kovo 1 dienos. Pasak tėvų, nors savivaldybė deklaruoja, kad pokyčiai – menki, tėvai mano, kad jie yra labai svarbūs.
Pakeitus tvarką, prašymai dėl priėmimo į mokyklą priimami tik elektroniniu būdu, o vietoje 5 mokyklų, laisvai pasirinkti galima tik 2.
„Nebeliko paprastų, popierinių prašymų, kuriuos buvo galia nunešti į mokyklas. Anksčiau buvo galima registruoti į 5 laisvai pasirinktas mokyklas, o dabar liko tik 3. Tačiau iš jų viena privalo būti pagal gyvenamąją vietą. Tad dabar realiai laisvai pasirinkti galima tik 2 mokyklas,” - sako nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovė Rasa Žemaitė.
Tėvai piktinasi, kad valdininkai užuot gerinę ugdymo paslaugų kokybę mokyklose, į kurias tėvai nenori vesti savo atžalų, pakeitė priėmimo tvarką.
„Savivaldybė užuot rūpinusis ugdymo kokybe ir, kad tėvai norėtų vesti vaikus į tas mokyklas, kurios yra priskirtos, ėmėsi prievartinių priemonių.
Tėvai vestų į šalia namų esančia mokyklą vaikus, jeigu ten būtų normalios ugdymo sąlygos. Pavyzdžiui, Lazdynų rajone yra dvi mokyklos, kurias skiria gal pusės kilometro atstumas. Tad tėvams kaip ir nėra skirtumo į kurią vaikus leisti. Tačiau „Sausio 13” mokykla – pustuštė, o „Ąžuolyno“ - sausakimša. Joje penktokams nėra vietų, o štai „Sausio 13” mokykla nesurinko net pradinės klasės. Tokie skirtumai tarp mokyklų yra dėl ugdymo kokybės. Tad suprantama, kad tėvai stengiasi, jog vaikai patektų į geresnę mokyklą.
Tuo metu savivaldybė nesistengia pakelti minėtos ar kitų, panašaus lygio mokyklų ugdymo kokybę, o sako, tu privalai ten vesti savo vaiką, pagal jūsų gyvenamąją vietą. O jeigu to daryti nenoriu, jokių garantijų neturiu, kad gausiu vietą kitoje mokykloje,“ - pasakoja R. Žemaitė.
Dėl mokyklų kilo painiava
Kitas, tėvus neraminantis klausimas yra dėl perskirstyto mokyklų žemėlapio. Po pakeitimų, vaikai neturi galimybės lankyti tos pačios mokyklos, kurias lanko vyresnieji broliai ar seserys.
„Pasikeitė priskirtos mokyklos tam tikroms teritorijoms. Didelė painiava kilo. Tėvai veda vyresnius vaikus į vienas mokyklas ir staiga mažesnieji vaikai nebe patenka į tą pačią mokyklą pagal gyvenamąją teritoriją. Žemėlapis taip keistai suskirstytas, kad turint mokyklą kitapus gatvės, vaikui teks važiuoti mažiausiai 20 minučių viešuoju transportu. Tad savaime suprantama, kad pradinukai tikrai taip toli vieni nevažiuos, tėvai veš juos, ir vėl neišvengsime tų pačių, nuolat kylančių problemų dėl automobilių spūsčių ir panašiai,“ - mintimis dalijosi aktyvių mamų sambūrio atstovė.
Tokio valdininkų žingsnio tėvai sako nesitikėję. Esą iki šiol miesto valdžia skirdavo dėmesį ir noriai bendradarbiaudavo su įvairiomis tėvų organizacijomis.
„Keičiant mokyklų žemėlapius nebuvo apie tai diskutuota su tėvais, nebuvo kviestos organizacijos ar jų atstovai, nebuvo pristatyti jokie panai. Šįkart jie pasielgė drastiškai ir mums netikėtai. Nes iki šiol su šiais valdančiaisiais mes turėjome džiuginantį bendradarbiavimą, tačiau šįkart tai neįvyko, noras diskutuoti dingo,“ - teigė R. Žemaitė.
Tėvai balandžio pradžioje ketina susitikti su savivaldybės atstovais, tarybos nariais bei kitais atsakingais asmenimis ir aptarti visus jiems iškilusius klausimus.
Itin didelis pirmokų skaičius
Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento vadovė Alina Kovalevskaja, tv3.lt teigė, kad perskirstytos mokyklų aptarnavimo teritorijos buvo dėl nuolat augančio mokinių skaičiaus Vilniuje.
„Augantis Vilnius vienintelis visoje Lietuvoje sulaukia rekordinio būsimų pirmokų ir moksleivių skaičiaus visose miesto mokyklose. Per pastaruosius ketverius metus Vilniuje mokinukų padaugėjo beveik 4 tūkstančiais. Tai džiugina, bet ir susiduriama su iššūkiais.
Šiemet Vilnius sulauks itin didelio pirmokų skaičiaus – 6500 vaikų. Daugumoje Vilniaus miesto mikrorajonų deklaruotų mokyklinio amžiaus vaikų skaičius viršija tame mikrorajone esančių mokyklų pastatų projektinius pajėgumus, todėl tikimybė yra, kad visi tame mikrorajone deklaruoti vaikai nepateks į tą mikrorajoną aptarnaujančią mokyklą, nes joje fiziškai nėra galimybės sutalpinti visų toje teritorijoje gyvenančių vaikų. Atsižvelgiant į tai, buvo perskirstytos mokyklų aptarnavimo teritorijos.
Vilniaus miesto mokyklų aptarnaujamų teritorijų žemėlapis sudarytas tokiu principu, kad kiekvienam adresui Vilniaus mieste yra priskirta konkreti viena mokykla. Toks suskirstymas galiojo ir ankstesniais metais. Tokį priskyrimą reglamentuoja teisės aktai (Švietimo įstatymas). Šiemet teritorijų žemėlapis buvo kuriamas bei teritorijos tikslinamos atsižvelgiant į gyventojų registro duomenis bei mokyklų projektinį pajėgumą. Atsižvelgiant į tai, buvo perskirstytos mokyklų aptarnavimo teritorijos,“ - dėstė A. Kovalevskaja.
Keis maršrutus, siūlys pavėžėjimą
„Situacija paaiškės po gegužės 31 d., kai turėsime visų norinčių mokytis prašymus. Priėmimas bus vykdomas tokiu būdu, kad tėvai gaus kvietimus mokytis ir turės juos patvirtinti. Pavyzdžiui, prašyme nurodę 3 mokyklas, galės bus pakviesti mokytis į 3 mokyklas, tačiau iki nurodyto laiko jie turi apsispręsti ir patvirtinti pasirinktą vieną mokyklą,” - aiškino savivaldybės atstovė.
Jei vaikai nepatektų į mokyklas, esančias arčiausiai namų, gali būti koreguojami viešojo transporto maršrutai ar net teikiama mokinių pavėžėjimo paslauga.
„Kai paaiškės norinčiųjų patekti į vienas ar kitas mokyklas skaičius ir bus matyti, kad prašyme nurodyta artimiausia, labiau norima lankyti mokykla neturi galimybės patenkinti visų norinčiųjų poreikių, bus ieškomi sprendimai tokie kaip: pakoreguojami viešojo transporto maršrutai užtikrinant, kad vaikas be persėdimų turėtų galimybę pasiekti ugdymo įstaigą; taip pat bus svarstomas klausimas dėl mokinių pavėžėjimo nuo gyvenamosios vietos iki mokyklos pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, užtikrinant, kad vaikas laiku pasiektų ugdymo įstaigą, priskirtą pagal gyvenamąją teritoriją ir atgal iš jos parvyktų namo,” - teigia A. Kovalevskaja.
Tėvams primenama, kad prašyme nenurodžius mokyklos, priklausančios pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, elektroninė sistema neleis pateikti prašymo. Tai esą padaryta neatsitiktinai.
„Jei vaikas nepatektų į prašyme pirmuoju numeriu nurodytą mokyklą, sudaroma galimybė patekti kur yra reali galimybė mokytis. Be to, tai yra svarbus saugiklis apsidraudimui: jei pirmuoju numeriu nurodyta mokykla nepriimtų vaiko mokytis, tėvams rugpjūčio mėnesį tektų rinktis iš visame Vilniaus mieste likusių laisvų mokymosi vietų. Tai ypač aktualu tiems, kurie prašymus pildė dar iki kovo 1 d. kviečiami dar kartą patikrinti, ar nereikia redaguoti prašymo – galbūt pasikeitė priskirta teritorija ar pirmumo kriterijai, ar neprisegti visi reikalingi dokumentai,” - perspėja pašnekovė.
Kai kuriems būtina patikslinti prašymus
Mokinių priėmimą į bendrojo ugdymo mokyklų 1–12 (1–8 ir I–IV gimnazijos) klases vykdo mokyklos direktorius ir mokinių priėmimo komisijos.
„Asmenys, pageidaujantys mokytis pirmose klasėse, ir keičiantys mokyklą mokiniai prašymus teikia internetu per elektroninę prašymų registracijos sistemą (toliau – e. sistema). Prašymai pildomi iki gegužės 31 d., išskyrus įstaigas, kurios priėmimą vykdo konkurso būdu - prašymai priimami iki kovo 31 d. Pildydami prašymą asmenys gali nurodyti 3 mokyklas, vieną iš jų – pagal aptarnavimo teritoriją priskirtą mokyklą, kitas dvi gali rinkti laisvai,” - tvarką aiškino savivaldybės atstovė.
Tėvams primenama, kad būtina įvertinti mokyklas, kurias norima pasirinkti ir su interaktyviojo žemėlapio pagalba pasitikrinti, kuri mokykla priklauso pagal deklaruotos gyvenamosios vietos aptarnaujamą teritoriją.
„Labai svarbu mokyklas įrašyti prioriteto tvarka pagal teikiamą pirmenybę: aukščiausioje pozicijoje – labiausiai norima lankyti mokykla. Iki prašymų pateikimo termino pabaigos dar galima redaguoti ir keisti mokyklų eiliškumą,” - perspėja A. Kovalevskaja.
