Robertas Dargis (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

Robertas Dargis (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

Europos Komisija pristatė kiekvienai ES šaliai skirtas ataskaitas, kuriose visapusiškai išanalizuoti jų ekonomikos iššūkiai. Lietuvos ataskaitoje pažymima, kad didžiausi Lietuvos iššūkiai – demografinės problemos, našumo augimas ir neefektyvi švietimo sistema.

REKLAMA

Apie EK įvardintas problemas ir kaip jas spręsti verslas viešai kalba jau ne vienerius metus. Apibendrindami praėjusių metų rezultatus įvardinome, kad technologijos, atlyginimai ir žmonės – pagrindiniai klausimai, kuriuos spręsti turės verslas.

EK ataskaitoje prognozuojama, darbo užmokestis toliau didės sparčiau nei našumas, nes išliks žemas absoliutus darbo užmokesčio lygis ir įtampa darbo rinkoje. Todėl konkurencingumui išlaikyti bus labai svarbu didinti našumą. Žiniomis grindžiamai veiklai vykdyti reikės kelti darbo jėgos kvalifikaciją ir pasitelkti daugiau šiuolaikinių technologijų bei inovacijų, ypač privačiajame sektoriuje. Tačiau siekiant našumo didinimo ir naujų technologijų diegimo yra būtina kvalifikuota darbo jėga, kurios trūkumas yra jaučiamas.

Verslas jau ne vienus metus kalba apie tai, kad Lietuvos ekonomika yra labai arti savo potencialo - darbo našumui neaugant taip greitai kaip darbo užmokesčiui, didėja darbo užmokesčio sąnaudų dalis, tenkanti produkcijos vienetui. Taigi neaugantis produktyvumas jau netolimoje ateityje gali neigiamai paveikti verslo konkurencingumą, kas reikštų itin letargišką eksporto užsakymų plėtrą. Siekiant paspartinti ekonomikos plėtrą, reikia įjungti „aukštesnę pavarą“, t.y. geriau įgyvendinti struktūrines reformas, užtikrinti darbo jėgos ir investicijų pritraukimą, mokestinės aplinkos gerinimą ir biurokratijos mažinimą.

EK pažymi, kad Lietuvos švietimo sistema yra nepakankamai efektyvi ir nepakankamai reaguoja į darbo rinkos poreikius. Darbuotojų žinios ir įgūdžiai ne visada atitinka darbdavių poreikius, nors Lietuvos aukštąjį išsilavinimą turinčių 30–34 m. gyventojų dalis yra viena didžiausių ES. O dėl mažų atlyginimų ir ribotų kvalifikacijos kėlimo galimybių mokytojo profesija nėra patraukli.

REKLAMA

Verslas eilę metų bando atkreipti politikų dėmesį į tai, kad švietimo sistema yra darbo rinkos kertinis pagrindas, nuo kurios priklauso tolimesnis valstybės ekonomikos augimas. Iki šiol yra vilkinama švietimo sistemos reforma, kuri atitiktų rinkos poreikius ir ekonomikos realijas, taip pat būtų užtikrinama švietimo ir mokslo bei inovacijų ir technologijų plėtra.

Norėdami išlikti konkurencingi pasaulio rinkose, turime spėti su globaliomis skaitmenizavimo tendencijomis, o tam reikia užtikrinti, kad Lietuvos politikai keistų požiūrį į švietimą, sąlygas inovacijoms ir technologinį pramonės atsinaujinimą, glaudesnio mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimą. Modernizuodami tradicines pramonės šakas bei rinkai pateikdami inovatyvius produktus, galėsime kelti šalies įmonių konkurencingumą ir didinti ekonomikos augimą.

Neturime pamiršti, kad 2020 metais 90-čiai procentų darbo vietų bus reikalingi skaitmeniniai įgūdžiai, todėl tam turi ruoštis ne tik verslas, bet ir vyriausybė. Būtina užtikrinti žmonių socialinį saugumą ir jų perkvalifikavima, socialinės problemos gali būti išspręstos tik užtikrinus sąlygas ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui. Todėl jau dabar ne tik valstybiniu, bet ir ES lygmeniu turime galvoti apie racionalų darbo rinkos reguliavimą ir jos lankstumą, mokestinės sistemos optimizavimą.

Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad Viešųjų išlaidų MTEP efektyvumas tebėra mažas, o įmonės ir mokslo bendruomenė vis dar mažai bendradarbiauja. Esama kliūčių viešųjų mokslinių tyrimų srityje, dėl kurių viešųjų investicijų į MTEP grąžos lygis yra žemas. Fragmentiškas mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos koordinavimas bei valdymas lemia neefektyvumą ir trukdo įmonėms visapusiškai pasinaudoti įvairiomis paramos schemomis. Tolesnė pažanga pertvarkant viešojo mokslinių tyrimų sektoriaus organizavimą ir finansavimą turėtų padėti geriau panaudoti turimus išteklius.

REKLAMA

Verslas yra labai suinteresuotas glaudesniu verslo ir mokslo bendradarbiavimu. Juolab, kad EK gegužės mėnesį paskelbs pasiūlymą dėl po 2020 m. būsiančios daugiametės finansinės perspektyvos 7 ateinantiems metams, kuriame numatys inovacijų ir technologijų telkimo ir stiprinimo instrumentus. Lietuvos mokslui atsivers puikios galimybės kartu su įmonėmis teikti paraiškas pritaikomojo mokslo projektams, bet tam reikia ruoštis jau dabar. Dar turime šiek tiek laiko priimti sprendimus, padėsiančius sustiprinti mokslo ir verslo sąsajas, o visiems gerai žinomas MTEP (Užsakomieji moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra) trumpinys pagaliau turi užsipildyti rimtu turiniu bei numatytoms proveržio sritims turėtume koncentruoti ir lėšas.

Sveikintina, kad EK atkreipė dėmesį į Lietuvos sveikatos priežiūros rezultatus, kurie, pasak EK ataskaitos tebėra palyginti prasti, todėl darbo jėgos našumas yra mažesnis. Padėtį dar blogina žemas investicijų į sveikatos priežiūrą lygis bei lėtos reformos. Sparčiai senstant visuomenei ir mažėjant šalies gyventojų skaičiui pagaliau turime į sveikatos sistemą ir jos būtinas reformas pažvelgti kaip į sveikatos ekonomiką, nes sveikata ženkliai įtakoja ekonomikos pažangą.

Norint išspręsti EK ataskaitoje įvardintas problemas, reikalingi mokestinės sistemos pakeitimai, kryptinga švietimo politika, siekiant išspręsti disbalanso tarp darbo jėgos paklausos ir pasiūlos problemą, kryptingas ir efektyvus ES investicijų panaudojimas ir išskirtinis dėmesys įmonių modernizavimui ir investicijoms į inovacijas. Kadangi didžioji pramonės produkcijos dalis yra eksportuojama ir mūsų pramonė konkuruoja globalioje rinkoje, tai ir toliau išlaikyti norimą konkurencijos lygį mūsų įmonės pajėgs, jeigu investuos į technologinį atnaujinimą. Valstybėje jau seniai yra reikalingi radikalūs pokyčiai ir juos būtina įgyvendinti iki 2020 m., kad užtikrinti tvarią valstybės plėtrą, didinti konkurencingumo ir ekonomikos augimą.

 

Ceslovas
2018-03-23 20:50:03
Verslas neturi tik laukti manu/kvalifikuotos darbo jegos su patirtimi/ is dangaus, verslas pats turetu ruosti sau kvalifikuotus darbuotojus, gerbti juos, rupintis jais, kelti ju kvalifikacija pas save tiek imonese, tiek pati konfederacija turetu steigti savo mokymo centrus. Kazkada taip ir buvo.Reikia gerbti savus darbuotojus, o ne tik laukti ukrainieciu.....
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
[email protected]

Naujienų portalo tv3.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB All Media Lithuania sutikimo draudžiama.

Top Video

Perspėja lietuvius: buitinė chemija suluošina sveikatą amžiams
DABAR RODOMA
Perspėja lietuvius: buitinė chemija suluošina sveikatą amžiams
DABAR RODOMA
Atgijo Romos eglė: iš bjauriojo ančiuko virto gulbe
DABAR RODOMA
Kristina Ivanova apie skandalingą „Playboy“ fotosesiją: „Tuo metu toks buvo protelis“
DABAR RODOMA
Avarija Kauno rajone: per susidūrimą su kariškiais nukentėjo 3 žmonės
DABAR RODOMA
Treneris Aivaras Pekorius pasidalino receptu: taip iškepta mėsa yra sultingesnė
DABAR RODOMA
Biržuose – mįslinga paauglio mirtis: tėvai kaltina pastatą vaiduoklį
DABAR RODOMA
Girto prokuroro elgesys areštinėje pribloškia: jau suko butelį
DABAR RODOMA
Alaus išgėręs devynmetis atsidūrė vaikų namuose: užteko vienintelio skambučio
DABAR RODOMA
Alytiškio išvaizda pašiurpino visą bendrabutį – žmogus pūva gyvas
DABAR RODOMA
Šiauliečių šeimą persekioja gaisrai: namai sudegė jau trečią kartą
GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI
REKLAMA
Kitas kaunietis 2018-03-26 17:11:20
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Baikit Ceslovai/kaunieti nesąmones rašinėti - Dargis teisingas žmogus, o jei jus kažkas skriaudžia - atsistokite prieš veidrodį ir paklauskite savo atvaizdo Ką aš darau ne taip, kad mane VISI SKRIAUDŽIA?    ATSAKYTI
kaunieetis 2018-03-24 10:05:27
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Nesidalinot pelnais.isvaret savo zmones ieskoti geresnio gyvenimo svetur,dabar jau labai norit ukrainieciu?Kelkit algas ir labai labai greit!Bus darbuotoju kokiu tik reikes!Bet nebukit GOBSUS ir SAVANAUDZIAI   ATSAKYTI
Ceslovas 2018-03-23 20:50:03
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Verslas neturi tik laukti manu/kvalifikuotos darbo jegos su patirtimi/ is dangaus, verslas pats turetu ruosti sau kvalifikuotus darbuotojus, gerbti juos, rupintis jais, kelti ju kvalifikacija pas save tiek imonese, tiek pati konfederacija turetu steigti savo mokymo centrus. Kazkada taip ir buvo.Reikia gerbti savus darbuotojus, o ne tik laukti ukrainieciu.....    ATSAKYTI
„Swedbank“ ekonomistas Vytenis Šimkus (nuotr. asm. archyvo)
Migla dėl Jungtinės Karalystės ateities santykių su Europos Sąjunga kol kas nesisklaido. Panašu, kad Theresos May vyriausybė visiškai baigia prarasti situacijos kontrolę. ...
Protestas Vilniuje (Fotodiena/Vilius Jurgelevičius )
Leonidas Donskis 2012 metais rašė: „Rinkimų neįmanoma laimėti dešiniąja ekonomine retorika, todėl visi kalba apie socialinį solidarumą, mokslo ir kultūros prieinamumą. Bet ...
Swedbank ir SEB (tv3.lt fotomontažas)
Jau savaitę aptarinėjama Stasio Jakeliūno išsakyta mintis apie Lietuvos poreikį parduoti vieną iš Švedijos bankų kitos šalies (galbūt esančios euro zonos nare) operatoriui. ...
Eglė Mauricė (nuotr. - K. Mežanec)
Iš visuomenę skaldančios vaikų temos viso sudėtingo paveikslo kaip razinos iš pyrago išsirenkamos dvi frazės: „smurtas prieš vaiką“ ir „vaiko atėmimas“, kurios nepalieka ...
Migracijos departamentas (nuotr. BFL)
Laisvėjant sienų kirtimo reglamentavimui bei darbo jėgos migracijai tarp šalių, vis aktualesniu klausimu tampa užsieniečių įdarbinimo Lietuvoje galimybės. Įdarbinant asmenis iš ...
REKLAMA

Top Video

Perspėja lietuvius: buitinė chemija suluošina sveikatą amžiams
DABAR RODOMA
Perspėja lietuvius: buitinė chemija suluošina sveikatą amžiams
DABAR RODOMA
Atgijo Romos eglė: iš bjauriojo ančiuko virto gulbe
DABAR RODOMA
Kristina Ivanova apie skandalingą „Playboy“ fotosesiją: „Tuo metu toks buvo protelis“
DABAR RODOMA
Avarija Kauno rajone: per susidūrimą su kariškiais nukentėjo 3 žmonės
DABAR RODOMA
Treneris Aivaras Pekorius pasidalino receptu: taip iškepta mėsa yra sultingesnė
DABAR RODOMA
Biržuose – mįslinga paauglio mirtis: tėvai kaltina pastatą vaiduoklį
DABAR RODOMA
Girto prokuroro elgesys areštinėje pribloškia: jau suko butelį
DABAR RODOMA
Alaus išgėręs devynmetis atsidūrė vaikų namuose: užteko vienintelio skambučio
DABAR RODOMA
Alytiškio išvaizda pašiurpino visą bendrabutį – žmogus pūva gyvas
DABAR RODOMA
Šiauliečių šeimą persekioja gaisrai: namai sudegė jau trečią kartą
X Faktorius. Gruodžio 16 d. anonsas
DABAR RODOMA
X Faktorius. Gruodžio 16 d. anonsas
DABAR RODOMA
X Faktorius (1)
DABAR RODOMA
Elzė Borsteikaitė
DABAR RODOMA
Elzė Borsteikaitė
DABAR RODOMA
Aivo VS Kristina VS Liana VS Rūta
DABAR RODOMA
Monika Bleikša
DABAR RODOMA
Liana Pušnova
DABAR RODOMA
Rūta Barkauskienė
DABAR RODOMA
Gintarė Razulevičiūtė
DABAR RODOMA
Kristina Jurevičiūtė


INOVOX 1 minutės iššūkis. Aurimas, Kotryna, Modestas, Ema
DABAR RODOMA
INOVOX 1 minutės iššūkis. Aurimas, Kotryna, Modestas, Ema
DABAR RODOMA
INOVOX 1 minutės iššūkis. Lėja, Urtė, Eva, Aistė
DABAR RODOMA
INOVOX 1 minutės iššūkis. Ieva, Rusnė, Justė
DABAR RODOMA
INOVOX 1 minutės iššūkis. Rūta Šlikaitė
DABAR RODOMA
INOVOX 1 minutės iššūkis. Osvaldas ir Tačiona
DABAR RODOMA
INOVOX 1 minutės iššūkis. Viktorija ir Gabrielė
DABAR RODOMA
INOVOX 1 minutės iššūkis. Juozas
DABAR RODOMA
INOVOX 1 minutės iššūkis. 740-037
DABAR RODOMA
INOVOX 1 minutės iššūkis. 739-036
DABAR RODOMA
INOVOX 1 minutės iššūkis. Justas, Dominykas, Klaidas, Kornelijus

TELEVIZIJA


×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų