„Pokyčiai veide dėl streso ar sunkių išgyvenimų tikrai atsiranda ir tik nuo emocinių sukrėtimų sunkumo priklauso, ar šie pokyčiai bus trumpalaikiai, ar ilgalaikiai.
Be to, mūsų veidas gali kisti ir į gerąją pusę. Jei pradėjote užsiimti mėgstama veikla, išmokote labiau atsipalaiduoti, keičiate gyveni būdą – tikėtina, kad veidas taps simetriškesnis ir neįsitempęs“, – nurodo Eglė Pelienė.
Kaip keičiasi veidas?
Matomiausi veido pokyčiai dėl streso atsiranda vietose, kur daugiausiai emocinių grimasų: burnos sritis, žandikaulis, kakta. Taip pat anot veidotyros specialistės, kairioji veido pusė ryškiau atspindi žmogaus išgyvenimus bei emocijas.
„Dažnai dėl nuolatinio didelio streso žmogaus šypsena tampa kreiva – nesimetriška. Taip pat kita streso pasekmė – lyg surakintas žandikaulis, kada atrodo, jog žmogus kalba pro sukastus dantis“, – sako Eglė Pelienė.
Lūpos
Lūpos bei jų kampučiai apie emocinius pokyčius taip pat išduoda ypač daug. Jei lūpų kampučiai nuleisti – reiškia žmogus patiria daug nemalonumų ir visas nesėkmes išgyvena ypač giliai.
Atvirkščiai, jei žmogaus lūpų kampučiai pakelti – šis yra atsipalaidavęs, kupinas pozityvių emocijų, į sunkumus reaguojantis su šypsena ir be didelio streso.
Skruostai
Jei žmogaus skruostai yra įdubę, tikėtina, jog jis patiria nuolatinį stresą bei nuovargį. Kitu atveju, apvalūs skruostai – ženklas, kad žmogus yra optimistas, o skruostuose turintys duobutes pasižymi vaikiškumu ir gera nuotaika.
Kaklas
Trumpas kaklas signalizuoja, kad žmogus sunkiai toleruoja stresą, bijo iššūkių bei naujovių, todėl neigiamos emocijos, įtampa jį gali lengvai paveikti ir paskatinti kitus veido bruožų pokyčius, kaip kreiva šypsena ar surakintas žandikaulis.
Priešingai žmonės, turintys ilgą kaklą, yra ypač atsparūs stresui ir kuo kaklas ilgesnis – tuo didesnis atsparumas stresinėms situacijoms.
