Vytautas Papolskis šiuo metu Norvegijoje užima vadovaujamas pareigas

Vytautas Papolskis šiuo metu Norvegijoje užima vadovaujamas pareigas

Šios istorijos herojui iš Surviliškio krašto kilusiam 27-erių Vytautui Papolskiui gyvenimas nepagailėjo iššūkių – būdamas paauglys liko našlaičiu, dėl nepriteklių puikiai besimokusiam vaikinui iš daugiavaikės šeimos teko atsisakyti aukštojo mokslo. Tačiau nepaisant visų negandų vaikinas nė akimirkai nebuvo nuleidęs rankų.

Begaliniu optimizmu ir pozityvumu trykštantis jaunuolis – gyvas įrodymas, kad sveikam žmogui visas gyvenimas yra po jo kojomis. Vytautas įsitikinęs – tam, kad gyvenime sulauktum profesinės sėkmės tereikia netingėti dirbti ir nuolat stengtis savo pareigas atlikti kuo geriau.

Teko emigruoti

Vytautas šiuo metu gyvena Norvegijos sostinėje Osle. Čia jis darbuojasi įmonėje, užsiimančioje teritorijų apželdinimu ir jų priežiūra.

Jauno vyro istorija labai panaši į daugelio kitų emigrantų, bet kartu ir visiškai kitokia. Mažyčiame Vitėnų kaime užaugęs V. Papolskis, kaip ir nemažai kitų tautiečių savo gyvenimą kol kas kuria tarp išvykėlių itin populiarioje Norvegijoje. Kaip ir daugelis kitų, jis svajoja kada nors sugrįžti į gimtąją šalį. Taip pat kaip ir nemažą dalį kitų emigrantų, jį čia laiko ne kas kitas, o tik oresnis darbo atlygis. Tačiau kraštietis, skirtingai nei daugelis kitų emigrantų, su užsienio šalies, kurioje jis dabar gyvena, gyventojais ryšį užmezgė gerokai anksčiau nei išvyko. Taip pat jis niekada nepamiršo dėkingumo kiekvienam nors menkiausia dalele prie jo sėkmės prisidėjusiam žmogui.

REKLAMA

– Vytautai, papasakok, kaip atsidūrei Norvegijoje?

– Surviliškio pagrindinėje mokykloje baigęs dešimtą klasę toliau mokytis apsisprendžiau vadinamojoje „profkėje“ (Kėdainių profesinio rengimo centre (PRC) – aut. past.). Šis mano sprendimas daug kam pasirodė keistas. Mokykloje buvau vienas iš moksliukų, mano pažymių vidurkis buvo daugiau kaip 8,5 balo, tad tiek mokytojai, tiek klasės draugai stebėjosi tokiu mano pasirinkimu.

O tokį sprendimą priėmiau, nes būdamas trylikos metų netekau mamos, tad mačiau, kad tėčiui vienam sunku mane išlaikyti. Nors du vyresnieji broliai tuo metu jau buvo išėję iš namų, kūrė savo gyvenimus ir šeimoje buvau likęs vienas vaikas, tačiau pajamų didelių nebuvo.

O „profkėje“ reikėjo nedaug mokėti už bendrabutį, taip pat ten gavau stipendiją, kol mokiausi – dar ir socialinę pašalpą. Dar vienas dalykas, viliojęs į „profkę“ buvo tai, kad ten galėjau žymiai pigiau išsilaikyti vairuotojo teisės.

Tėtis dažniausiai padėdavo tik ūkyje užaugintomis gėrybėmis. Dar eidavau dirbti savaitgaliais, kad prisidurčiau prie stipendijos.

Kėdainių PRC Lančiūnavos skyriuje baigiau logisto ekspeditoriaus mokymo programą ir, vos baigęs mokslus, susikroviau lagaminus ir išvykau į Norvegiją.

Beje, mano prisiminimai apie profesinę mokyklą yra tik patys šilčiausi – daug veiklos, iniciatyvų ir pan. Vis dar palaikau ryšį su savo nuostabiausia auklėtoja Liudmila Kolojanskiene, ji man vos ne mamą atstojo, kol mokiausi.

REKLAMA

– Kodėl pasirinkai būtent šią šalį? Kodėl taip staigiai? Net nebandei padirbėti, įsitvirtinti Lietuvoje?

– Į Norvegiją išvykti dirbti buvau sugalvojęs dar besimokydamas PRC. Tuomet buvo populiaru mokytis anglų kalbos bendraujant su užsieniečiais. Taip besimokydamas anglų kalbos vienoje interneto svetainėje susipažinau su norvege, kuri po kurio laiko mane pakvietė per vasaros atostogas atvykti aplankyti jos šalies. Mano pažįstama gyveno nedidelėje saloje netoli Bergeno. Mane užbūrė tų vietų gamta, labai patiko viešnagė. Užsimezgė draugiškas ryšys su norvege. Vėliau ji man pasiūlė pabandyti pasiieškoti darbo jų šalyje, tačiau kadangi ji gyveno nedideliame miestelyje, patarė tai geriau daryti Osle. Juolab kad ji tuo metu ten mokėsi ir galėjo man šiek tiek padėti, patarti, aprodyti miestą ir pan. Todėl vos tik baigęs mokslus ilgai negalvojęs ir išvykau laimės išbandyti Norvegijoje.

Nespėjau net iš Kubiliaus (Andrius Kubilius, tuometis ministras pirmininkas – aut. past.) atsiimti padėkos ir medalio už puikiai išlaikytus kvalifikacinius egzaminus (šypsosi).

– Ir kaip sekėsi darbo paieškos? Ar noriai norvegai žiūrėjo į darbuotoją, nemokantį jų kalbos?

– Į Norvegiją išvykau neturėdamas jokio supratimo nei kur, nei kokį darbą dirbsiu. Pradžioje įsikurti šalyje man šiek tiek padėjo minėtos pažįstamos iš Norvegijos šeima. Pagelbėjo ir su gyvenamu plotu, ir sudarant CV norvegų kalba ir kt.

Po savaitės man pavyko įsidarbinti sezoniniu darbuotoju apželdinimo įmonėje – joje dirbu iki šiol. O ne sezono metu teko dirbti pačius įvairius darbus – vaikų darželyje, prie statybų ir pan.

REKLAMA

Po trejų metų sezoninio paprasto darbininko darbo minėtoje apželdinimo įmonėje man buvo pasiūlyta nuolatinė koordinatoriaus pozicija. Čia mano darbas buvo panašus kaip darbų vykdytojo, kuris prižiūrėdavo, ar tinkamai tvarkomi objektai.

Na, o praėjusiais metais mane paskyrė sodininkystės skyriaus vadovu. Dabar esu atsakingas už viso skyriaus veiklą, ryšių su klientais palaikymą, sąmatų sudarymą ir t.t. Tenka vadovauti 20, o sezono metu – ir iki 40 darbuotojų kolektyvui.

– Ar tarp tavo pavaldinių daug emigrantų? Tarp vadovų kokia tautinė sudėtis?

– Tarp paprastų sezoninių darbininkų pusė yra norvegai, pusė – emigrantai iš įvairių pasaulio valstybių. Yra ir vienas lietuvis. Jo vardas Tautvydas, tai norvegai labai maišosi tarp mano ir jo vardo, sako, kad jie tokie patys, tik vienas parašytas iš kito galo. Na, o tarp vadovų praktiškai visi yra norvegai ar kilę iš Norvegijos, tik aš vienas kitatautis. O šiaip kolektyvas tikrai labai įvairus – skirtingos tautos, kultūros, amžiaus tarpsniai, temperamentai. Grįžtu po darbo namo tikrai labai pavargęs, krūvis didžiulis. Darbuotis pradedu 6 val. ryte, darbo diena baigiasi apie 15 val., tačiau sezono metu neretai pasitaiko ir ilgi viršvalandžiai. Tuomet kartais net pagalvoju, kad lauke dirbti daug lengviau nei vadovo pozicijoje (šypsosi).

– Su kokiais didžiausiais iššūkiais susidūrei pradėjęs eiti vadovo pareigas?

– Tas pats iššūkis ir problema, kuri mane lydėjo nuo tada, kai aš dirbau sezoniniu darbininku, lydi ir dabar, kai tenka vadovauti, ji gal net dar labiau išryškėjo. Tai norvegų lėtumas. Kur benueitum, į kokią įstaigą besikreiptum, visur reikia laukti, nemažai biurokratijos visur.

REKLAMA

Beje, atvykėliai taip pat greitai perpranta ir pasigauna tokį neskubėjimo režimą. Tarkim, tarp mano sezoninių darbininkų pasitaiko tokių, kurie niekur neskuba – nesistengia darbų atlikti greičiau, kas man yra labai keista ir nesuprantama – juk jei tu nori, kad tave ir kitam sezonui pasikviestų, o gal net ir nuolatinį darbą pasiūlytų, reikia atvirkščiai – parodyti, koks tu geras darbininkas, kaip sparčiai ir kokybiškai darbus atlieki (šypsosi). Bent jau aš pats tokia logika darbe visada vadovavausi ir vis dar vadovaujuosi.

– Na vadovo pareigų tau niekas greičiausiai nebūtų pasiūlęs, jei nemokėtum norvegų kalbos? Kiek laiko užtruko ir ar daug pastangų įdėjai norėdamas perkąsti norvegų kalbą?

– Tikrai taip, be norvegų kalbos Norvegijoje greičiausiai į jokias aukštesnes pareigas pretenduoti negali, nes paprasčiausiai nesugebėsi jų atlikti – juk beveik į kiekvieno vadovo pareigas įeina bendravimas su klientais, kurie paprastai yra vietiniai norvegai.

Norvegų kalbos mokiausi pats, jokių kursų nelankiau. Tiesa, gimtadienio proga buvau gavęs norvegų kalbos pradmenų knygą, taip pat nemažai padėjo vietiniai norvegai kolegos, pažįstami ir pan.

Labiausiai mokytis norvegų kalbos skatino tas nejaukus jausmas, kad net keletą metų gyveni šalyje ir vis dar nesupranti, ką žmonės aplink tave kalba.

Po kurio laiko nusprendžiau išsilaikyti norvegų kalbos egzaminą, džiaugiuosi, kad man tai pavyko iš pirmo karto.

REKLAMA

– Kam tau reikėjo šio egzamino? Juk kalbos mokeisi dėl savęs, jei be problemų susikalbi, tai kam dar tie egzaminai?

– Aš laikiau B lygio norvegų kalbos egzaminą, jis reikalingas norint studijuoti tenykštėse aukštosiose mokyklose. Dar yra valstybinis norvegų kalbos egzaminas, šio reikia norintiems gauti Norvegijos pilietybę.

Bet koks kalbos egzamino išlaikymo pažymėjimas yra didelis pliusas ieškantis darbo, o be to, norėčiau galų gale turėti aukštojo mokslo diplomą, tad yra minčių stoti mokytis į universitetą. Kol kas mintys sukasi apie socialinius mokslus, konkrečiau galvoju apie tokio kaip ir socialinio darbuotojo mokslus, jie čia juos vadina „socionom“. Apie šią specialybę galvoju, nes pastebėjau, kad man patinka dirbti su žmonėmis, padėti jiems spręsti jų problemas.

O sodininkystė, nors man ir patinka, bet tai tikrai nėra mano svajonių darbas. Beje, jei savo įmonėje pradirbčiau dar trejus metus, darbdavys man galėtų išduoti tokį kaip ir diplomą. Norvegijoje galioja tvarka, kad dešimt metų išdirbęs tam tikroje srityje iš darbdavio gali gauti tavo kvalifikaciją liudijantį dokumentą, na savotišką mokslų baigimo diplomą.

– Kaip manai, kokios būdo savybės labiausiai praverčia įsitvirtinant užsienio šalyje? Kokias klaidas daro kai kurie atvykėliai?

– Būna, kad ir paprastais darbininkais dirbantys atvykėliai skundžiasi čia, Norvegijoje, kad darbo daug, atlyginimo per mažai sumoka. Bet jei tu atvažiavai ir nemoki net kalbos, gal ir patirties neturi, manau, ir nevertėtų iš karto tikėtis aukso kalnų. Pirmiausia reikia užsitarnauti pasitikėjimą, parodyti, kad gali ir nori dirbti.

REKLAMA

Reikia būti žmogiškam, suprasti kitus, mokėti ir gerą žodį pasakyti, o ne tik laukti, kad tave užjaustų ar dar blogiau – skųstis pačiam. Reikia rodyti iniciatyvą, kartais tenka žmonėms pagelbėti ir nesitikint jokio atlygio ir, žinoma, privalu mokytis vietinės kalbos – tave labiau gerbs vietiniai.

Štai aš neseniai pradėjau savanoriauti vienoje organizacijoje, čia verčiu lietuviškus dokumentus į norvegų kalbą, taip pat padedu lietuviams užpildyti įvairius norvegiškus dokumentus, surašyti įvairius prašymus ir kitus tekstus, vertėjauju norvegiškoms institucijoms bendraujant su lietuviais.

– Atrodo gana neblogai įsikūrei Norvegijoje, kyli karjeros laiptais. Tačiau vis tik ar negalvoji apie grįžimą į Lietuvą? Kas tave parviliotų atgal į gimtinę?

– Apie grįžimą į Lietuvą galvoju nuolatos. Čia mano šeima, mano gimtosios vietos, kurių be galo pasiilgstu.

Puikiai suvokiu, kad ir kokias pareigas tu beužimtum Norvegijoje, kad ir kaip gerai bekalbėtum jų kalba, savas čia niekada nebūsi. Nors mano aplinkoje visi norvegai yra be galo draugiški ir šilti žmonės, tačiau kitur dar gana dažnai pasijaučiu, kad čia esu tik svetimtautis.

Nemanau, kad ir Lietuvoje būčiau prapuolęs – esu gana imlus, darbo nebijau. Nes jau nuo 13 metų pradėjau pats stotis ant savo kojų, per vasaros atostogas uždarbiaudavau pas ūkininkus. Už gautus pinigus pasirūpindavau prekėmis mokyklai, nusipirkdavau drabužių, kitų daiktų, kurių man reikėdavo. Dažnai tekdavo ir pačiam buitimi pasirūpinti, valgyti pasidaryti.

Bet likimas taip susiklostė, kad labai magėjo pamatyti ir išbandyti jėgas Norvegijoje. Tai, ką aš pasirinkau, buvo tiesiog lengviausias būdas ir turbūt greičiausias susikurti savo gerovę.

Būdamas Norvegijoje vis pasižiūriu Lietuvos darbo biržos ar kituose portaluose darbo vietų pasiūlą, atnaujinu savo CV. Bandžiau net ir į kelias pozicijas pretenduoti, bet tai atrankų neįveikiau, tai atlyginimas netenkino, tad taip ir tempiasi tolyn tas mano grįžimas į Lietuvą.

Turėjau aš čia, Lietuvoje, jau ir namą netoli Kauno pasistatęs – pardaviau, nes ko jis ten tuščias stovės.

Štai ir grįžęs į Kėdainius labai džiaugiuosi teigiamais pokyčiais, miestas kaskart vis gražesnis, švaresnis man atrodo. Ir iš tikrųjų labai džiugu matyti, kad ir Kėdainiai, ir kitos šalies teritorijos kaskart atvykus pasitinka išgražėjusios, dar geriau sutvarkytos. Lietuvoje tikrai yra labai švaru ir jauku. Beje, turiu pastebėti, kad Kėdainiuose yra labai gražūs želdiniai.

Tačiau man Lietuvoje yra nesuprantamų dalykų, kurie mane labai stebina ir neslėpsiu gąsdina.

Tačiau nepaisant visko, labai norėčiau grįžti į Lietuvą, vienintelis dalykas, kuris laiko mane užsienyje, tai darbo atlygis. Jei Lietuvoje gaučiau bent 1 500 eurų atlyginimą, tuoj pat be jokių abejonių grįžčiau namo.

Bet kad ir kaip ten bebūtų, esu tikras, na beveik, kad kada nors grįšiu gyventi į gimtąją šalį.

– Na ir kokie dalykai tave Lietuvoje taip stebina ir gąsdina?

– Šokiruoja ir stebina neigiama prasme vienintelis dalykas – dabartinės maisto produktų kainos parduotuvėse, paslaugų įkainiai. Kai grįžtu namo, saviškiams iš Norvegijos dabar vežu ne tik saldumynus ar lašišą, kaip darydavau anksčiau, bet ir sviestą (juokiasi). Jis Norvegijoje, kaip suprantu, yra žymiai pigesnis – 250 g pakelis kainuoja 1.5 Eur.

Buvau per šias Kalėdas grįžęs namo, tai užėjęs į parduotuvę stebėjausi, kad žmonės prisikrovę pilnus vežimėlius, perka tokiais dideliais kiekiais tokius brangius maisto produktus. Maisto kainos čia, Lietuvoje, žinant, koks yra minimalus ir vidutinis atlyginimai, tikrai šokiruoja! Aš už 50 eurų Osle iš maisto prekių parduotuvės išeinu su trimis pilnais maišais, o Lietuvoje šios sumos užteko pripildyti tik vieną.

Bet ir kaip ten bebūtų, tikiu, kad Lietuva, iki šiol tvirtais žingsniais ėjusi tik pirmyn, ir toliau tik stiprės. Nekantrauju gimtojoje šalyje susirasti normaliai apmokamo darbo ir sugrįžti namo.

Kristina MIRVIENĖ

 

Remis
2018-02-21 20:08:58
uz 50 euru Osle gali byby tik nuciulpt
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Top Video

Kauniečių pamėgtame miške – įtartini sprogdinimai
DABAR RODOMA
Kauniečių pamėgtame miške – įtartini sprogdinimai
DABAR RODOMA
Perspėja lietuvius: buitinė chemija suluošina sveikatą amžiams
DABAR RODOMA
Atgijo Romos eglė: iš bjauriojo ančiuko virto gulbe
DABAR RODOMA
Kristina Ivanova apie skandalingą „Playboy“ fotosesiją: „Tuo metu toks buvo protelis“
DABAR RODOMA
Avarija Kauno rajone: per susidūrimą su kariškiais nukentėjo 3 žmonės
DABAR RODOMA
Treneris Aivaras Pekorius pasidalino receptu: taip iškepta mėsa yra sultingesnė
DABAR RODOMA
Biržuose – mįslinga paauglio mirtis: tėvai kaltina pastatą vaiduoklį
DABAR RODOMA
Girto prokuroro elgesys areštinėje pribloškia: jau suko butelį
DABAR RODOMA
Alaus išgėręs devynmetis atsidūrė vaikų namuose: užteko vienintelio skambučio
DABAR RODOMA
Alytiškio išvaizda pašiurpino visą bendrabutį – žmogus pūva gyvas
GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI
REKLAMA
cc 2018-02-22 18:46:57
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
esu norgej, osle ir aplink ~6 metus, sviestas kainuoja 2.6 eur, grietine 1.5eur, batonas nuo 0.65 eur iki 2.5 eur arba 3. Norvegijos ukiu lasisa vienas is labiausiai uzterstu maisto produktu pasaulyje. Maisto kokybe zymiai geresne nei Lietuvoje. Zuvu pirsteliuose galima rasti skanios zuvies, su lietuvisku brudu nepalyginsi, nes suknistas snickeris skanesnis, del naudojamu zaliavu ir kitokio sokolado, beje snickeris 1.5 eur. Po prakeikto euro ivedimo, kai kas lietuvoje patapo brangiau arba panasios kainos kaip ir norvegijoje, tas isties gasdina.   ATSAKYTI
Pastorius 2018-02-23 13:16:35
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Tarkim, kad patikėjau :)  
Barbosas 2018-03-01 23:00:52
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Yra tiesos, beje norvegijoj snickersu galima rasti ir po 0,65 eur.centu, jei perki pakuote 10vnt.  
Pastorius 2018-02-22 14:49:01
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Taip ir patikėjau..Osle už 50 Eurų net praėjusio termino produktų maišo nenusipirksi. Įtariu, kad kažkam labai svarbu parodyti kaip emigracijoje gerai...   ATSAKYTI
Ozas007 2018-02-25 15:11:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Už 500 nok tikrai daug nusiperki,o tai yra lygu 50 evriuku   
RSX 2018-05-06 23:30:00
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
tik nereik pasaku sakyti, kad norgej pigiau. Nebent alus. Juokauju  
Vagis 2018-02-22 13:55:05
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Išeina su trimsis maišais už 50 euru    ATSAKYTI
Tautvydas 2018-02-22 09:35:18
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
jis cia pats parase apie save? is visos pateiktos info matosi, kad lunatikas :) pasakyk kur ta sviesta perki bambuk, pisa prota konkreciai. melagis   ATSAKYTI
Venturi 2018-02-22 08:57:33
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Kokius cia vejus raso apie 3maisus uz 50euru neben perka ta kas nurasyta ar ant ismetimo.Absoliutus vejai.Maistas Norvegijoje labsi brangus todel dauguma vaziuoja i Svedus.   ATSAKYTI
Bmw;)) 2018-02-22 07:16:09
Pranešti apie netinkamą komentarą
-3
Atrodo biski melagis ir pagyru puodas   ATSAKYTI
Kesa 2018-02-22 06:51:23
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Tegul ir lieka jis norgei ir neraso nesamoniu. Maistas no nuo 2 kartu brangesnis. Lt bulves kainuoja 2eu? Duona 4eu? Grietine 200g 2.5eu? Nu nesamone net ir su akcija coop'e tokiu kainu kaip lt nera. Ir sviesto normalaus nera. Tegul pasigiria kad neturi jokiu draugu norgu, jis tik vergas atlikti juodziausius darbus. Antrarusis   ATSAKYTI
jo 2018-02-21 21:32:50
Pranešti apie netinkamą komentarą
-4
Matyt Norvegijoj maisiukai delno dydzio...tik nereikia akiu dumti...   ATSAKYTI
Konkretus briedas 2018-02-21 20:54:55
Pranešti apie netinkamą komentarą
-4
Pagal jį išeina, kad maistas Lietuvoje triskart brangesnis negu Lietuvoje,nusisnekejo konkreciai   ATSAKYTI
Remis 2018-02-21 20:08:58
Pranešti apie netinkamą komentarą
-11
uz 50 euru Osle gali byby tik nuciulpt    ATSAKYTI
WWW 2018-02-21 20:56:55
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
Čia tai geras komentaras, žvengiu negaliu, 5 balai  
UH 2018-02-22 06:27:02
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
Remi,nedaryk taip.  
kongens gate oslo 2018-02-22 09:37:00
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
dar kazin ar spes nuciulpt.. 50euru - 15min. nespejai pats kaltas  
Rolas 2018-05-06 23:33:26
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
pas mumi pre stotes pigiau  
Vilnius (Irmantas Gelūnas/Fotobankas)
Lietuvos sostinė Vilnius pirmą kartą pateko tarp perspektyviausių mažų ir vidutinių pasaulio miestų, rodo naujausias Didžiosios Britanijos dienraščio „Financial Times“ atliktas ...
Šiukšlės Klaipėdoje
Seimas svarstys, ar atsisakyti planų mokestį už nepavojingų atliekų šalinimą sąvartynuose nuo 2019 metų padidinti daugiau kaip 4 kartus iki beveik 22 eurų už toną. Tai leistų ...
Lukiškių kalėjimas (nuotr. tv3.lt)
Lukiškių tardymo izoliatorius–kalėjimas keliais etapais iš Vilniaus miesto centro bus iškeltas iki 2019 metų gruodžio 31 dienos, tai turėtų kainuoti iki 1,5 mln. eurų.
Astravo AE, Baltarusijoje (nuotr. SCANPIX)
Du Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės (AE) blokai bus paleisti planuojamu laiku, pareiškė Rusijos prezidento administracijos vadovo pirmasis pavaduotojas ...
Rokas Masiulis (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)
Laikinai Švietimo ir mokslo ministerijai vadovaujantis susisiekimo ministras Rokas Masiulis ketvirtadienį pranešė pateikęs mokytojų profsąjungoms siūlymus, kaip tobulinti ...
REKLAMA

Top Video

Kauniečių pamėgtame miške – įtartini sprogdinimai
DABAR RODOMA
Kauniečių pamėgtame miške – įtartini sprogdinimai
DABAR RODOMA
Perspėja lietuvius: buitinė chemija suluošina sveikatą amžiams
DABAR RODOMA
Atgijo Romos eglė: iš bjauriojo ančiuko virto gulbe
DABAR RODOMA
Kristina Ivanova apie skandalingą „Playboy“ fotosesiją: „Tuo metu toks buvo protelis“
DABAR RODOMA
Avarija Kauno rajone: per susidūrimą su kariškiais nukentėjo 3 žmonės
DABAR RODOMA
Treneris Aivaras Pekorius pasidalino receptu: taip iškepta mėsa yra sultingesnė
DABAR RODOMA
Biržuose – mįslinga paauglio mirtis: tėvai kaltina pastatą vaiduoklį
DABAR RODOMA
Girto prokuroro elgesys areštinėje pribloškia: jau suko butelį
DABAR RODOMA
Alaus išgėręs devynmetis atsidūrė vaikų namuose: užteko vienintelio skambučio
DABAR RODOMA
Alytiškio išvaizda pašiurpino visą bendrabutį – žmogus pūva gyvas
X Faktorius. Gruodžio 16 d. anonsas
DABAR RODOMA
X Faktorius. Gruodžio 16 d. anonsas
DABAR RODOMA
X Faktorius (1)
DABAR RODOMA
Elzė Borsteikaitė
DABAR RODOMA
Elzė Borsteikaitė
DABAR RODOMA
Aivo VS Kristina VS Liana VS Rūta
DABAR RODOMA
Monika Bleikša
DABAR RODOMA
Liana Pušnova
DABAR RODOMA
Rūta Barkauskienė
DABAR RODOMA
Gintarė Razulevičiūtė
DABAR RODOMA
Kristina Jurevičiūtė


INOVOX 1 minutės iššūkis. Aurimas, Kotryna, Modestas, Ema
DABAR RODOMA
INOVOX 1 minutės iššūkis. Aurimas, Kotryna, Modestas, Ema
DABAR RODOMA
INOVOX 1 minutės iššūkis. Lėja, Urtė, Eva, Aistė
DABAR RODOMA
INOVOX 1 minutės iššūkis. Ieva, Rusnė, Justė
DABAR RODOMA
INOVOX 1 minutės iššūkis. Rūta Šlikaitė
DABAR RODOMA
INOVOX 1 minutės iššūkis. Osvaldas ir Tačiona
DABAR RODOMA
INOVOX 1 minutės iššūkis. Viktorija ir Gabrielė
DABAR RODOMA
INOVOX 1 minutės iššūkis. Juozas
DABAR RODOMA
INOVOX 1 minutės iššūkis. 740-037
DABAR RODOMA
INOVOX 1 minutės iššūkis. 739-036
DABAR RODOMA
INOVOX 1 minutės iššūkis. Justas, Dominykas, Klaidas, Kornelijus

TELEVIZIJA


×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų