Šis mokslininkų atradimas suteikia vilties, jog bus atrastas būdas, kaip greičiau aptikti vėžį ir jį efektyviau išgydyti. Tuo dar kartą buvo patvirtinta, jog apie kiaušidžių vėžį žinoma labai mažai.
Kiaušidžių vėžys neretai vadinamas tyliuoju moterų žudiku, kadangi nėra vieno efektyvaus būdo, galinčio aptikti šią ligą dar labai ankstyvose jos stadijose.
JAV mokslininkai pareiškė, jog moterys neturėtų būti tiriamos dėl šios ligos, kadangi tai gali privesti prie netikro vėžio diagnozavimo. Būtent dėl to labai svarbu rasti efektyvų būdą, kaip kokybiškai patikrinti moteris ir tikslingai nustatyti jų sveikatos sutrikimų priežastis.
Kiaušidžių vėžys – 5-as populiariausias vėžys tarp moterų, kasmet nusinešantis itin daug gyvybių.
Suteikė itin vertingos informacijos
Beveik tuo pat metu spalio mėnesį buvo atlikti tyrimai, kurių metu nustatyta, jog kiaušidžių vėžys užsimezga būtent kiaušintakiuose. Ši informacija itin svarbi gydytojams ir mokslininkams, kadangi kiaušidžių vėžys – liga, apie kurią žinoma mažiausiai.
Pensilvanijos universiteto profesorius Ronas Drapkinas kiaušidžių vėžį tyrinėja jau beveik 2 dešimtmečius.
„Nuo pirmų mokslinių tyrimų, teigiančių, jog kiaušidžių vėžys užsimezga kiaušintakiuose, praėjo maždaug 10 metų“, - teigė jis. „Iki 2006 niekas atidžiau nenagrinėjo kiaušintakių. Nuo tada visi mokslininkai bando išsiaiškinti, kodėl ši vėžio rūšis prasideda būtent kiaušintakiuose.“
Rudenį prasidėjusiuose tyrimuose dalyvavo 5 pacientės. Mokslininkai stebėjo genetinės medžiagos ir pacienčių bei mėginių pokyčius.
„Žinojome, kad kiaušidžių vėžys prasideda kiaušintakiuose, o šie tyrimai suteikė akivaizdžių šio teiginio įrodymų“, - sakė jis.
Svarbu nepamiršti, kad maža dalis kiaušidžių vėžio užsimezga kažkur kitur, tačiau kur tiksliai, dar neaišku.
Kiti beveik tuo pačiu metu prie tos pačios užduoties dirbę mokslininkai stebėjo 96 moterų pateiktus audinių pavyzdžius ir lygino juos su sveikų moterų pateiktais pavyzdžiais. Išvadose rašoma, jog vėžinės ląstelės buvo labiausiai panašios į tas ląsteles, kurios yra būtent kiaušintakiuose.
Kiaušidžių vėžys dažnai vadinamas krūties vėžio giminaičiu, kadangi abi šios ligos yra susijusios su BRCA geno mutacijomis.
Viena iš priežasčių, kodėl kiaušidžių vėžį tyrinėti taip sunku, yra ta, jog nagrinėjami audinių pavyzdžiai yra labai ploni ir stebimi 2D vaizdo formatu, dėl ko labai lengva nepastebėti itin svarbių detalių.
„Kuo daugiau pjūvių galima atlikti, tuo daugiau informacijos galima gauti“, - teigė mokslininkas.
Kita priežastis – kiaušidžių vėžys dažnai diagnozuojamas jau sunkiose stadijose, todėl apie ligą pranešantys pirmieji požymiai jau yra dingę.
Prevencinės, gydymo ir ligos aptikimo priemonės
Pasak mokslo darbuotojo, šiuo metu ruošiami du nauji šios ligos aptikimo būdai, glaudžiai susiję su jo ir kolegų atliktais tyrimais. Vienas jų – kiaušintakių ląstelių paėmimas ir jų tyrimas. Kito metu iš gimdos paimami ląstelių pavyzdžiai ir ieškoma pokyčių, kurie atsirado dar kiaušintakiuose.
„Pastarasis ligos tyrimas paremtas menstruacijomis ir teiginiu, jog viskas keliauja tuo pačiu keliu. Tirdami tai, kas atkeliavo per kiaušintakius, galėtume aptikti potencialius pavojingus požymius“, - sakė jis.
Šie atradimai taip pat naudojami moterų kiaušidžių vėžio prevencijai. Tai ypač naudinga toms, kurios turi BRCA1 ar BRCA2 genų mutacijas, siejamas su krūties ir kiaušidžių vėžiu. Kad išvengtų klastingos ligos, moterys turi galimybę pašalinti kiaušides. Žinant tai, jog kiaušidžių vėžys prasideda kiaušintakiuose, kartu būtų pašalinami ir pastarieji.
Profesorius Ronas Drapkinas teigė, jog beveik 30% moterų, turinčių BRCA geno mutacijas, kiaušides šalina dalimis, taip išvengiant ankstyvos menopauzės.
Šiuo metu atliekami tyrimai, kurių metu aiškinamasi ar kiaušintakių šalinimas jaunesnėms moteris ir kiaušidžių palikimas tam, kad menopauzė neprasidėtų taip anksti, bus efektyvi priemonė apsisaugoti nuo šios ligos.
Nors visos vėžio rūšys šiuo metu gydomos ta pačia chemoterapija, manoma, kad aprašyti tyrimų rezultatai padės atrasti efektyvesnį ir individualesnį gydymo būdą.
