„Esame pasirengę diskutuoti dėl to, kaip net ir po „Brexit“ išlaikyti dabartinės daugiametės finansinės programos lygį padidinus indėlius į ES biudžetą ir galbūt suradus naujų nuosavų išteklių“, – rašoma Lietuvos prezidentės ir Latvijos bei Estijos premjerų laiške.
Šį laišką Vilniuje viešinčiam Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Donaldui Tuskui ketvirtadienį perdavė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Ji žurnalistams sakė, kad įnašai į bendrą biudžetą bus jautrus politinis klausimas, bet Lietuva yra pasirengusi padidinti savo dalį, kad būtų tinkamai finansuojami infrastruktūros bei gynybos projektai. Pasak D. Grybauskaitės, dėl britų pasitraukimo ES biudžetas neteks maždaug 13 mlrd. eurų.
„Matydami papildomą poreikį, bendradarbiaujant gynybos srityje ir daug jungčių tarp europinių šalių – elektros, transporto ir energetikos poreikiu – mes iš tikrųjų suprantame, kad pritaikyti tam tikrą formulę mes geranoriškai norėtume prisidėti prie Europos biudžeto“, – sakė D. Grybauskaitė.
„Bet suprasdami, kad kai kurioms šalims gali būti sudėtinga, mes jokiu būdu nespaudžiame, kad būtinai būtų toks pat ar dar didesnis, tikrai per anksti dar apie tai kalbėti.“, – pridūrė ji.
Laiške taip pat prašoma skirti lėšų Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimui su Vakarų Europa ir suvienodinti išmokas žemdirbiams.
D. Tuskas Baltijos šalių siūlymo nekomentavo, bet sakė laukiantis sunkių derybų.
„Ką tik gavau laišką, man reikia daugiau laiko išanalizuoti jo turinį, bet kaip visada galite kliautis manimi“, – Lietuvos žurnalistams sakė D. Tuskas.
„Brexit kontekste derybos dėl būsimo ES biudžeto bus ypač didelis iššūkis. Ne tik dėl to, kad Jungtinės Karalystės pasitraukimas paliks finansavimo skylę, bet ir dėl to, kad Jungtinės Karalystės referendumas tik patvirtino būtinybę stiprinti pastangas įveikiant svarbiausius iššūkius – turiu omenyje migraciją, gynybą ir laisvą judėjimą, ypač jaunimo mobilumą. Visiems šiems prioritetams reikės papildomų pinigų“, – kalbėjo D. Tuskas.
