REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pietų Korėjoje galima sutikti ne tik Lietuvos sportininkų ar trenerių, o ir dopingo kontrolės pareigūnę. Švariomis Pjongčango žaidynėmis rūpinasi Rūta Banytė.

Pietų Korėjoje galima sutikti ne tik Lietuvos sportininkų ar trenerių, o ir dopingo kontrolės pareigūnę. Švariomis Pjongčango žaidynėmis rūpinasi Rūta Banytė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Rizikingiausios – trys sporto šakos

Lietuvė pasakoja, kad organizatoriai prieš olimpiadą išsiuntė paklausimus visoms nacionalinėmis agentūrams, ar jie neturi dopingo kontrolės pareigūnų, kurie norėtų ir galėtų atvykti dirbti į olimpines žaidynes.

REKLAMA

Rūta bemat išsiuntė savo gyvenimo aprašymą ir sulaukė kvietimo padirbėti.

„Manau, kiekvieno žmogaus noras pamatyti olimpinių žaidynių virtuvę iš vidaus, padalyvauti. Tai tikrai įdomu“, – tv3.lt kalbėjo R. Banytė.

Tai, ką rado Pjongčange, lietuvės nenustebino, ji kažko panašaus ir tikėjosi – labai svarbu konfidencialumas, stengiamasi, kad žurnalistams nenutekėtų informacija.

„Kai atvyksi į savo darbo pamainą, žinai, kiek turėsi sportininkų, bet neįsivaizduoji, kokių: nei tautybių, nei lyčių – nieko. Tada, kai atletai pradedami kviesti, juos pamatai“, – procedūras pasakojo mergina.

REKLAMA
REKLAMA

Rūtos nešokiravo ir tai, kad Pjongčange reikia daug dirbti. Pareigūnai per savo pamainą pluša aštuonias valandas. Tačiau jei jie pradėjo tirti sportininką ir atleto dalinis mėginys arba šlapimas per žemo santykinio tankio, pamaina nesibaigia, kol minėto sportininko procedūra nebaigiama. Nepaisant to, kad pareigūno darbo valandos praeityje.

Rūtai yra tekę dirbti ir iki antros valandos nakties, o kita pamaina turėjo prasidėti po dviejų valandų – ketvirtą ryto.

„Darbo sąlygomis tikrai negaliu skųstis. Korėjiečiai pasirūpinę, kad būtų patogu. Jie testavimo kambarius sukūrę atsižvelgdami į sporto šakos rizikingumą dėl draudžiamų medžiagų vartojimo“, – pasakojo lietuvė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak R. Banytės, rizikingiausios žiemos žaidynių sporto šakos – biatlonas, slidinėjimas, greitasis čiuožimas trumpuoju taku. Mažiausiai grėsmingi akmenslydžio, dailiojo čiuožimo atstovai.

„Šokiuose ant ledo reikia gimnastikos elementų, ištvermės, šoklumo. Jei būsi labai raumeningas, nebūsi lankstus“, – aiškino Rūta.

Pareigūnų darbas – surinkti mėginius. Rezultatų jie nemato.

Lietuvės teigimu, ji bei kolegos į sportininko tautybę nežiūri ir vienodai elgiasi tiek su masiškai nuskambėjusiais rusų atletais, tiek su kitais.

REKLAMA

Tačiau tvarka po skandalingų Sočio olimpinių žaidynių sugriežtinta.

Aurimo Didžbalio išsigelbėjimas prilygtų stebuklui

Tarptautiniai dopingo pareigūnai Pietų Korėjoje apgyvendinti valanda kelio nuo Gangningo ir pusantros nuo Pjongčango olimpinių kaimelių.

„Gyvename dviese – su žmogumi, kurį pamatai pirmą kartą, kai atvyksti, – juokėsi R. Banytė. – Skiriasi kultūros, amžius. Gyvenu su japone. Jinai įpratusi, kad viskas būtų pagal ją, o aš – kad man būtų patogiau. Šiek tiek nesusideriname.“

Gretinant visas, ne tik žiemos, sporto šakas, daugiausia dopingo skandalų sunkiojoje atletikoje. Rūta kaip rizikingiausius išskiria ir dviratininkus, lengvaatlečius, plaukikus.

REKLAMA

Neseniai Lietuvos sporto pasaulyje nuvilnijo dopingo banga – diskvalifikuotas dviratininkas Raimondas Rumšas, teigiamas sunkiaatlečio A. Didžbalio testas. Olimpinis prizininkas laukia B mėginio rezultatų.

„Nemeluosiu – komentuoti nenoriu, nes vis dar vyksta tyrimas. Kai jis baigsis, galėsime papasakoti plačiau“, – sakė R. Banytė.

Ar B mėginys gali būti neigiamas?

„Stebuklų būna“, – nusišypsojo lietuvė.

Sunkiaatlečio dopingo testas atliktas po praėjusių metų pabaigoje Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) vykusio pasaulio čempionato, kuriame lietuvis tapo planetos vicečempionu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kai pasirodė informacija, kad A. Didžbalio testas teigiamas, sportininko treneris Bronislavas Vyšniauskas turėjo daug priekaištų. Klaipėdietį stebino, kad draudžiamų medžiagų rasta Aurimo kraujyje, šlapime ne. B. Vyšniauskui neįtiko ir tai, kad kraujas tirtas Los Andžele, šlapimas – Kanadoje. Trenerio teigimu, paimti mėginiai buvo nešami kažkur į antrą aukštą, sportininkai nematė, kur jie nukeliauja.

„Visų pirma, kraujyje ir šlapime tiriamos skirtingos medžiagos, – aiškino R. Banytė. – Antra – kraujo bei šlapimo mėginių indėlių užsukus atidaryti neįmanoma. Laboratorijoje nupjaunamas dangtelis. O ką nors paimti ir sukeisti, kai turime stebėtojų – sunkiai įsivaizduojamas scenarijus. Trečia – reikia nepamiršti, kad kraują privaloma iširti per 36 valandas, todėl jis ir ir liko Los Andžele.“

REKLAMA

B. Vyšniauskas pageidavo, kad B mėginys būtų atsiunčiamas į Europą, tiriamas esą stipriausioje pasaulio laboratorijoje Kelne. To neįvyks.

„A ir B mėginiai, pagal tarptautinius standartus, tiriami ten pat. Išimčių beveik niekada nebūna. Galime prisiminti ir mūsų marotinininkę Živilę Balčiūnaitę“, – kalbėjo R. Banytė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų