Jūratė Cvilikienė (nuotr. Organizatorių)

Jūratė Cvilikienė (nuotr. Organizatorių)

„Šiais metais suremontuosime virtuvę, vasarą išvažiuosime 10 dienų atostogoms į Kretą ir vaiką išleisime į dvi vasaros stovyklas“, – išvardijo man draugė paklausta, kokie jos finansiniai tikslai šiems metams. Ir tuo pačiu nepraleido progos perklausti, ar toks planas geras. Iš tiesų – ar toks planas geras ir koks finansų planavimas gali būti laikomas geru ar nelabai vykusiu? Atsakymas į šiuos klausimus paprastesnis nei daugelis iš mūsų galvojame. Gerai planuoti savo finansus galime tada, kai gerai žinome savo poreikius ir kai savo gyvenimą galime numatyti ilgiau nei artimiausios atostogos. Deja, bet tuo pasigirti gali ne kiekvienas. Tikrame gyvenime, kaip ir mano draugės atveju, neretai daugeliui žmonių jų finansinius tikslus iškelia ne jie patys, o jų nerašyti įpročiai ir juos supanti aplinka – artimieji, draugai ar kolegos. Kaip jiems tai pavyksta?

REKLAMA

Dažnoje šeimoje besikalbant apie finansus kalba pakrypsta apie kitų žmonių įpročius ar planus, ir mes imame aptarinėti kitų finansus ir galimybes. Draugai, kaimynai ar giminės nusipirko geresnį automobilį, išvažiavo žiemoti į Tailandą arba nuolat lankosi restoranuose, tai kodėl mes to negalime. Kaip jiems užtenka viskam pinigų, o mums ne? Normalu, kad savo finansinę gerovę ir socialinį statusą vertiname lygindamiesi su kitais. Tačiau taip niekada nesužinome tikrojo atsakymo į klausimą, kaip jiems tai pavyksta. Nežinome ir jų lėšų išlaidoms kilmės: gal jie skolinasi, o gal gauna pagalbos iš artimųjų. Taip pat nesužinosime, kokių dalykų dėl to automobilio ar kelionės yra atsisakoma. Mes dažnai regime tik viešai rodomą kitų žmonių „veidą“, o ne jų finansų sveikatą. Galbūt tie žmonės – vieni iš 234 tūkst. lietuvių, kurių kredito istorijoje yra įrašas apie pradelstus mokėjimus. Todėl sekti kitų pavyzdžiu vien tam, kad neatsiliktumėme, gali būti ne tik neprotinga, bet ir finansiškai skausminga. Bendras vardiklis – būti savimi

Vienas mano bičiulis gali sau leisti per mėnesį nusipirkti po vieną porą naujų sportinių batelių ir tris kompiuterinius žaidimus, o kartą per ketvirtį – naują skaitmeninį įrenginį, pavyzdžiui, išmanią apyrankę ar naują telefoną. Ir tai yra jo tikras ir nesumeluotas poreikis, kurio nepatenkinęs jis nesijaus savimi. Tačiau taip pat turiu ir draugę, kuri turi stiprų poreikį jaustis finansiškai saugi –prisikimšti vadinamąją „finansinę pagalvę“, kurią sudaro 6 mėnesio atlyginimų suma. Tokiu būdu ji jaučiasi laisva rinktis labiau mėgstamą darbą ir yra apsidraudusi nuo laikinų finansinių sunkumų. Stebėdami, kaip gyvena ir kuo socialiniuose tinkluose dalijasi mūsų aplinkos žmonės ir tuo pat metu akylai sekdami tuos, į kuriuos panašūs norėtume būti, noromis nenoromis susiformuojame savo vaizdinį, kaip turėtume gyventi ir ką turėtume turėti. Siekiant įgyvendinti tą vaizdinį į mūsų finansinius tikslus ima skverbtis ir svetimos mintys. Tuomet pats metas paklausti savęs, kas man asmeniškai suteiks gyvenimo kokybės: saugumo jausmas, bendravimas su man įdomiais žmonėmis, kitiems daromas įspūdis, namų jaukumas ar galimybė turėti daugiau laisvo laiko? Ar tikslai gali būti universalūs?

REKLAMA

Prieš kelerius metus „Swedbank“ Finansų institutas klausė gyventojų nuomonės, ar atostogos – tai būtinosios mūsų išlaidos. Ir rado atsakymą – taip. Kokios tai gali būti atostogos, kiekvienas turi sau atsakymą. Ar mes geriausiai pailsime kelionėje, o galbūt reikėtų žygio į gamtą, sportinės išvykos, o gal savaitė ramybės sodyboje pamiršus socialinius tinklus ir telefoną yra tai, ko mums reikia labiausiai? Nors daugelis finansinių tikslų gali būti labai individualūs, yra ir keli, tinkantys visiems. Atostogos yra vienas iš jų. Antrasis universalus tikslas, ko gero, būtų tam tikras finansinis saugumas. Daugelis žmonių pereina tą etapą, kai tenka pagyventi nuo atlyginimo iki atlyginimo, bet jei tai tampa ilgalaike būsena, tai gali turėti įtakos savivertei ir gyvenimo kokybei. Kokio dydžio santaupų jums reikia, kad jaustumėtės užtikrintai, ar pakaktų turėti tik santaupų ar reiktų pasirinkti gyvybės draudimą ar kitus saugumą užtikrinančius sprendimus – spręsti mums patiems. Galbūt nuskambės banaliai, tačiau trečiasis būtinas dalykas yra tam tikras džiaugsmo kiekis. Ne paslaptis, kad gera atmosfera organizacijose didina produktyvumą, o sugebėjimas švęsti pergales skatina siekti jų dar daugiau. Kai kalbame apie taupymą, žinome, kad daugiau ir greičiau sutaupys tas, kuris kaupia lėšas konkrečiam trokštamam ir džiuginančiam dalykui. Todėl paklauskime savęs – o kas džiugina mane ir kas mane stumia eiti pirmyn? Ir ar tai tikrai yra mano, o ne kitų, tikslas. O kaip vaikai?

Jei mūsų, suaugusiųjų, finansinius tikslus lengvai gali formuoti aplinka ir kitų nuomonė, įsivaizduokime, kaip smarkiai aplinka gali veikti vaikus ir jų požiūrį į finansus ir jų valdymą. Šis poveikis, sudėtas draugėn su finansų valdymo pagrindų neturėjimu, kelia nerimą dėl jų ateities. Pernai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) paskelbtas penkiolikmečių finansinio raštingumo tyrimas parodė, kad jaunieji lietuviai rikiuojasi tirtųjų šalių sąrašo pabaigoje, vos lenkdami Lotynų Amerikos šalių bendraamžius. Todėl labai svarbu į diskusijas apie finansų tikslus įtraukti ir savo vaikus. Kokios trukmės atostogas ir kokioje šalyje galime šią vasarą sau leisti, kiek pinigų galime skirti pramogoms, kada galėsime nupirkti naują telefoną ir kodėl neužtenka pinigų visiems mūsų norams? Drąsiai kalbėkime apie tai su savo atžalomis ir nenustebkime, kad kai kurie vaikų klausimai ir atsakymai suteiks naujo požiūrio į šeimos finansus. O nuo šių metų kovo vidurio šioms diskusijoms duris atvers ir nauja „Swedbank“ finansų edukacinė erdvė Vilniuje, kuri bus atvira visiems vaikams ir mokyklų klasėms.

[email protected]

Naujienų portalo tv3.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB All Media Lithuania sutikimo draudžiama.

GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI
REKLAMA

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Kasininkė (nuotr. 123rf.com)
Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas kiekvienais metais sukelia diskusijas ne tik visuomenėje, bet ir tarp pačių politikų. Štai naujasis siūlymas įvesti lengvatinį PVM ...
Jonavos trąšų gamintoja „Achema“ (nuotr. Fotodiena.lt/Karolio Kavolėlio)
Buvęs koncerno „Achemos grupė“ generalinis direktorius Romualdas Žadeika iš koncerno atleistas neteisėtai, įmonė jam turės sumokėti per 150 tūkst. eurų, nutarė teismas. ...
Plovykloje (nuotr. 123rf.com)
Konkurencijos taryba neleido Kelmės rajono savivaldybei patikėti savo valdomai bendrovei „Kelmės autobusų parkas“ teikti sunkiasvorių transporto priemonių plovimo paslaugas. ...
Biuras (nuotr. 123rf.com)
Į Lietuvą žengia Nyderlandų informacinių technologijų (IT) bendrovių grupė „Centric“ – ji šalyje įkūrė naują antrinę bendrovę „Centric IT Solutions Lithuania“. Registrų centro ...
Ikea prekių užsakymo vieta (nuotr. bendrovės)
„Ikea“ praneša, kad imasi atsargumo priemonių ir išima iš prekybos zefyrinius saldainius „Godis Påskkyckling“ (100 g) dėl gamybos vietoje aptiktų pelių pėdsakų.
REKLAMA

Top Video

Šiaulių rajone dešimčių gyvūnų gelbėjimas iš moters sodybos
DABAR RODOMA
Šiaulių rajone dešimčių gyvūnų gelbėjimas iš moters sodybos
DABAR RODOMA
Į Kauno ligoninę pristatytas kaip įtariama mamos sumuštas keturmetis
DABAR RODOMA
STT pateikė naujų detalių apie korupcijos skandalą Santaros klinikose
DABAR RODOMA
Tragedija užgriuvo Marijampolės gimnaziją: mįslingai mirė 18-metė abiturientė
DABAR RODOMA
Teisėsaugos tyrimas Santaros klinikose pribloškė Seimo narius: kalbų apie kyšius būta ir anksčiau
DABAR RODOMA
Slapta patikrintas vienos Kauno ligoninės maistas. Tai, ką išvydo, nustebino
DABAR RODOMA
Tragedija Pasvalyje: nuo gripo mirė mergina
DABAR RODOMA
Pasakė, kuriuos žmones užklumpa vėžys: simptomai – pražūtingi
DABAR RODOMA
Neramios žinios dingusio lietuvio paieškoje
DABAR RODOMA
Pasižvalgykime, kaip Lietuva ir jos žmonės gyveno pastarąjį šimtmetį

Televizija

Į viršų