REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Dar prieš padidinant minimalią mėnesio algą (MMA) girdėjosi verslininkų iš mažesnių Lietuvos miestų ir kaimų skundai, kad išgyventi bus neįmanoma, tačiau pasirodo, kad „Sodros“ grindys kai kuriems gali būti paskutinė vinis į karstą.

Dar prieš padidinant minimalią mėnesio algą (MMA) girdėjosi verslininkų iš mažesnių Lietuvos miestų ir kaimų skundai, kad išgyventi bus neįmanoma, tačiau pasirodo, kad „Sodros“ grindys kai kuriems gali būti paskutinė vinis į karstą.

REKLAMA

tv3.lt pasidomėjo, su kokiomis nuotaikomis gyvena verslininkai regionuose po šiais metais įsigaliojusios didesnės MMA algos – 400 Eur ir reikalavimo mokėti „Sodros“ įmokas ne mažesnes negu nuo MMA, nors iš tiesų darbuotojas dirbtų ir už mažiau.

Įmonės užsidaro arba mažina etatus

Jurbarko rajono verslininkų organizacijos vadovas prekybininkas Gintaris Stoškus tv3.lt pasakojo, kad šį mėnesį aiškės susiklosčiusi situacija, nes darbdavių pečius jau užgulė mokami didesni atlyginimai už sausį. G. Stoškaus teigimu, Jurbarko rajone vos ne kas mėnesį užsidaro įmonės, tarp jų ir verslo senbuviai veikia nuo Nepriklausomybės laikų.

„Vienas dalykas – labai sumažėjusi gyventojų perkamoji galia. Mūsų rajone pačių gyventojų liko tik apie 27 tūkstančius. Viena statybininkų firma mūsų rajone dar prieš padidėjant MMA, spalį, pasakė, kad nebemato perspektyvos toliau veikti ir užsidaro. Kalbų apie etatų mažinimą šiuo metu labai daug, žmonės dabar skaičiuoja žiūri. Ypatingai pas mus vyrauja nedideli prekybininkai: parduotuvės, barai, tai jie skaičiuoja, kaip ten bus. Plius tie, kurie turėjo ne pilną etatą dirbančius žmones, tas socialinio draudimo įmokų „grindų“ padidėjimas, kada nepaisant to, jog žmogus dirba ne pilnu etatu, bet turi mokėti kaip už pilną, irgi turi poveikį. Dabar perskirstomas darbo krūvis“, – sako G. Stoškus pasakodamas istoriją, kad vienoje įmonė moteris dirbo ne pilnu etatu už 92 Eur per mėnesį, bet mokesčiai išauga iki 96 Eur, tad jos krūvis ir ta mokėti alga bus paskirstyti kitiems darbuotojams. Pačiai moteriai gali teikti ieškotis kito darbo.

REKLAMA
REKLAMA

Anot jo, situaciją apsunkino ir naujieji alkoholio suvaržymai.

„Manau, kad vis tiek vers verslu užsidarinėti susiklosčiusi situacija. Turime apie 300 stabiliai veikiančių, bet jos šiuo metu laukia kas ten dėsis, nes iš jų apie 150 prekybos srityje dirbančių. Alkoholio suvaržymai apyvartą mažina“, – kalba jis pabrėždamas, kad nesant apyvartai įmonės neišgali mokėti.

REKLAMA

„Visuomenei toks įsitikinimas yra, kad darbdavys privalo išmokėti MMA, taip jis išmokės, bet jeigu tu nedirbsi ir neuždirbsi tų pajamų, tai ta įmonė arba atleis tave, arba užsidarys. O praeitais metais tikrai nemažai užsidarė. Viena iš stambesnių, „Molupis“ 16 mažmeninės prekybos parduotuvių uždarė. Mano žiniomis, dėl atlyginimų. 2016 m. dėl MMA padidinimo užsidarė „Jurbarko duona“, kuri buvo pradėjusi veikti pokario metu. Ten darbo neteko 23 darbuotojai“, – sako G. Stoškus. Jis prognozuoja, kad ir šiemet galime matyti įmonių užsidarymo bangą. „Kalbėjomės su kolegomis, kad žmonės tikisi pagerėjimo su lpavasariu. Tačiau su tokia emigracija ir ekonomine situacija – Jurbarke neturim pramonės, tai situacija bus prasta. Išvažinėja jaunimas, nepasilieka. Nėra valstybės, savivaldybės žingsnių, kad paskatintų stambesnių įmonių kūrimąsi, mažiukai nesugebės to. Na, gal kažkiek iš Kauno atsigavimas pasijus, nes ten ateina dideli užsienio investuotojai“, – svarsto Jurbarko rajono verslininkų organizacijos vadovas.

REKLAMA
REKLAMA

Siūlo MMA nustatyti pagal miestą

Tiesa, naujienų portalui tv3.lt Lietuvos verslo konfederacija, Lietuvos darbdavių konfederacija ir Klaipėdos apskrities darbdavių konfederacija tvirtino, kad kol kas jokių nusiskundimų iš savo narių nesulaukė – dėl MMA padidinimo įmonės neužsidarys.

G. Stoškus į tokią pastabą atsako, kad didesnių miestų verslininkai ir šių asociacijų nariai nesusiduria su tokia problema, kaip mažieji darbdaviai.

„Jaučiama ta problema ir kituose Lietuvos rajonuose. Jei šnekėti su kauniečiais kolegomis, tai Kaunas tvirčiau stovi, ten ne daug kas moka minimalią algą. Nes daug įmonių turi didesnes pajamas ir turi didesnes galimybes mokėti. Klaipėda tas pats. Jei yra miestelis ar kaimelis, kur veikia kelios valstybinės institucijos, koks bendruomenės centras, tai ten situacija geresnė. O kur kaimeliai bei miesteliai, kur žmonės išvažiuoja tai ten labai sunkiai verčiasi. Pas mus liko tokių verslų, kur dirba po pusę dienos parduotuvėse, ar tik kelias dienas per savaitę ir dirba patys savininkai. Sukasi verčiasi, bet galimybės ribotos“, – sako jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Darbdavys pastebi Lietuvoje vidutinis atlyginimas daug didesnis nei Jurbarke (850 Eur neatskaičisu mokesčių Lietuvoje, o Jurbarko rajone – 635 Eur). Dėl to jis įsitikinęs, kad reikėtų nustatyti, pagal kokius rodiklius mokamas minimalus atlygis. Pavyzdžiui, būtų nustatyta, kad minimali alga yra 50 proc. vidutinio atlyginimo mokamo atitinkamoje savivaldybėje.

„Tai jei Jurbarko vidutinę paėmus, kiek turėtų būti minimali lengva paskaičiuoti. Suprantu, yra ir kita pusė. Gyventojui dirbančiam ir uždirbančiam minimalią algą sunku nepažabotai kylant kainoms. Bet pagrindo iš esmės kilti kainoms nebuvo ir nėra. (...) Reikia priimti sprendimus, kad būtų kažkoks diferencijavimas, nes kitaip sužlugdomas verslas“, – mano verslininkas.

REKLAMA

Anksčiau tv3.lt rašė apie tris pagrindines idėjas, kaip siūloma spręsti šią problemą. Lietuvos pramonininkų vadovas siūlė minimalią algą diferencijuoti pagal sektorių, kuriame dirbama, ekonomistas Gitanas Nausėda – pagal miesto ekonomines galimybes, ekonomistas Raimondas Kuodis – pagal amžių.

Du nauji pokyčiai tikrai sukels bėdų

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos vadovė Daiva Čibirienė teigia, kad įmonėms periferijoje padėtis tikrai pablogėjo.

„Nustatytos „Sodros“ „grindys“ galėjo būti paskutinis lašas, kada jie priėmė sprendimus atleisti darbuotojus ar kitaip spręsti tuos darbo santykius. Jau 380 Eur dydžio MMA kai kurioms veikloms buvo daug. Yra darbų, kur tikrai žmonės sutiktų ir už mažiau dirbti, bet verslas priverstas tokį užmokestį taikyti. Tai 400 Eur galėjo tapti nebeįmanomu ir tada gali būti, kad sprendžia tą problemą perkeliant išteklius“, – tv3.lt sako D. Čibirienė.

REKLAMA

Anot jos, kaimuose mažose įmonėse žmonės sutiktų pilnu etatu ir už mažiau dirbti nei 400 Eur.

„Gal kaimo parduotuvėje moteris 8 val. dirbtų ir už mažesnį atlygį, nes nėra kito pasirinkimo. Ta pati kaimo parduotuvė negeneruoja tiek pajamų, kad galėtų leisti sau mokėti tuos 400 Eur. Toks verslas negali mokėti ne dėl to, kad šykštus ir orientuotas į pelną, bet todėl kad privalo išgyventi“, – nurodo ji.

D. Čibirienė pasakoja pažėstamų tarpe girdėjusi istorijų, kaip rajonuose uždarytos, pavyzdžiui, kaimo parduotuvės, kuomet MMA buvo 30 Eur pakelta iki 380 Eur.

„Jau tai vieniems buvo lūžio taškas, kitam, darau prielaidą, kad lūžio taškas galėjo būti dabartinis pakėlimas iki 400 Eur“, – sako ji.

Tačiau jos nuomone, nereikia minimalios algos diferencijuoti pagal miestą. Geriausia būtų, kad pats verslas galėtų nustatyti minimalią algą ir ieškoti žmonių, sutinkančių už tokį atlygį dirbti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų