REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvoje apie šimtas šeimų nusprendė tapti laikinais skriaudžiamų ir paimtų vaikų globėjais. Tačiau tai tik lašas jūroje, mat kasmet iš šeimos vaikų paimama bene dešimt kartų daugiau. Pasiryžusių globoti svetimus vaikus – trūksta. Globėjų šeimos sako, kad vietoje kalbų ir degamų žvakučių už prarastus šalies vaikus, ryžtasi imtis realų veiksmų ir gelbėja vaikus, suteikdami jiems šeimą.

Lietuvoje apie šimtas šeimų nusprendė tapti laikinais skriaudžiamų ir paimtų vaikų globėjais. Tačiau tai tik lašas jūroje, mat kasmet iš šeimos vaikų paimama bene dešimt kartų daugiau. Pasiryžusių globoti svetimus vaikus – trūksta. Globėjų šeimos sako, kad vietoje kalbų ir degamų žvakučių už prarastus šalies vaikus, ryžtasi imtis realų veiksmų ir gelbėja vaikus, suteikdami jiems šeimą.

REKLAMA

Vilnietės Kristinos ir jos vyro šeimoje ši pusės metų amžiaus mažylė – jau antroji globotinė. Be šio kūdikėlio, šeima augina dar dvi dukreles. Motinystės atostogose esanti moteris sako, jog nėra skirtumo, augini savo, ar biologiškai svetimą vaiką.

„Kai vaikas atkeliauja į namus ir užsidaro duris – prasideda gyvenimas. Ir jau nėra skirtumo, kad čia globotiniai, mes tiesiog gyvenam, tai yra šeimos gyvenimas, prasideda pusryčiais, baigiasi vakariene, prausimosi, ėjimu miegoti“, - sako globotoja Kristina Cvitojienė.

REKLAMA
REKLAMA

Namuose auganti dešimtmetė mergaitė taip pat sako esanti laiminga, kad penkis mėnesius gretimame kambaryje gyvena naujoji sesutė, nors ir žino, kad ji čia svečiuojasi laikinai. Ugnė sako, kad tai – tikras džiaugsmas.

REKLAMA

Skaudžiausias laikotarpis, auginant laikiną globotinį, būna atsisveikinimas, mat nauja gyvybė namuose greitai tampa neatsiejama šeimos dalimi. Laikinai iš biologinės šeimos atimtas vaikelis globėjų šeimoje gali išbūti ne ilgiau kaip metus.

„Kai iškeliavo mergina pas įtėvius, mes visą vakarą vaikščiojom lauke, mes net nenorėjom eiti namo, mes ėjom pas kaimynus gerti arbatos, nes buvo tuštuma“, - pasakoja globėja K. Cvitojienė.

O štai čia kitų laikinų globotojų šeima. Ant mamos rankų – biologinis metukų sūnus, o štai tėtis rankose laikosi pusės metų amžiaus mažylį, gimusį svetimoje šeimoje, turėjusį sveikatos problemų ir kažkam tapusį nereikalingą.

REKLAMA
REKLAMA

„Pasiėmėm mes jį iš ligoninės, kai jam buvo dvi savaitės ir tiesiog globojam ir galvojam, kad jis liks jau ilgam pas mus“, - viliasi globotojas Ernestas Tričius.

Ir iš tiesų, laikini globos atvejai kartais virsta nuolatiniais, jei paaiškėja, kad mažylis į savo biologinę šeimą grįžti jau nebegalės. Šiuo metu šalyje yra šimtas šeimų, kurios pasiryžo tapti vaikučių globėjais, tačiau jų vis dar labai trūksta. Mat vien praėjusiais metais paimtų iš tikrųjų šeimų vaikų buvo apie tūkstantis. Jei globėjų būtų dar daugiau, atsirastų viltis, kad laikinai iš šeimos atimtiems vaikams atsidurti valdiškuose vaikų namuose netektų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Motyvai, kodėl jaunos šeimos pasirenka tapti globėjais – labai įvairūs.

„Po tų visų nelinksmų įvykių, nusprendėme, kad galim padaryti kažką labai konkretaus. Negelbėti viso pasaulio, o tik vieną vaiką, nedegti žvakučių, nekalbėti, o tiesiog suteikti jam saugumą, globą ir meilę“, - sako globotoja Rasa Kvaraciejienė.

Kai kurie tėvai, pasak globos specialistų, bijo didelės atsakomybės, kiti galvoja, kad sąlygos tapti globėjais labai sudėtingos, todėl ir nesiryžta. Šeimos nariai, norintys tapti globėjais, turi būti neteisti, taip pat turi dalyvauti tris mėnesius truksiančius globėjų kursus. Po jų komisiją sprendžia, leisti šeimai būti globėjais ar ne.

REKLAMA

Vienas iš reikalavimų - nuosavas būstas. Tačiau globėjų koordinatoriai pabrėžia, tas būstas nebūtinai turi būti didelis ar kažkuo ypatingas. Užtenka, kad jame savo vietą turėtų vaikelis, ir nuolat būtų, kas juo rūpintųsi. Taip pat globėjai įsipareigoja bet kuriuo metu, dieną ar naktį, esant reikalui, priimti vaikelį į savo šeimą.

Vienu metu šeima gali globoti iki trijų vaikų. Už kiekvieną valstybė moka po tris šimtus eurų. Dar tris šimtus eurų Vilniuje gyvenantys globėjai gauna iš savivaldybės.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, siekianti, kad valstybinių vaikų namų šalyje neliktų ir kad visi vaikai turėtų galimybę augti šeimose, atvyko susipažinti su penkiomis globotojų šeimomis ir jų vaikais.

REKLAMA

Prezidentė pabrėžia, kad šiuo metu dvidešimt šešios savivaldybės yra prisijungusios prie šios iniciatyvos, na o daugiau nei pusė vis dar delsia.

„Kai kurios savivaldybės piktybiškai nenori to daryti. Piktybiškai mėgina palaikyti tą sovietinę globos didelių institucijų sistemą, mėgindami įsikibę laikytis darbo vietų“, - situaciją komentuoja prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Prezidentė teigia nenorinti spėlioti, kada šalyje nebeliks vaikų globos namų. Šalies vadovė pabrėžia, jog svarbiausias tikslas – išlaikyti vaikus jų biologinėse šeimose, neatiduoti jų į valstybines įstaigas, o bent laikinai apgyvendinti pas globėjus. Pagal statistiką, aštuoniasdešimt procentų laikinai atimtų vaikų galiausiai grįžta į savo tikrąsias šeimas.

Plačiau – TV3 reportaže.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų