Robertas Dargis (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

Robertas Dargis (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

Visas pastarasis dešimtmetis Europos Sąjungai yra tarsi vienas nesibaigiantis iššūkis. Europa stipriai atsilieka ir, ko gero, pralaimi technologinę konkurencinę kovą dviem didžiausioms pasaulio ekonomikoms – JAV ir augančiai Kinijai. Maža to, galime stebėti ir prasidėjusius eurodezintegracinius procesus: kaip kažkas taikliai įvardino, iš pradžių buvo „Grexit“, po to atėjo „Brexit“ eilė, o dabar vis garsiau kalbama ir apie „Lexit“.

REKLAMA

Tiesa, apklausos rodo, kad, nepaisant visų neramumų, lietuviai remia savo šalies narystę ES. 88 proc. šalies gyventojų mano, kad narystė suteikė naudos, o 68 proc. priklausymą bendrijai vertina teigiamai. Esame bene didžiausi euroentuziastai visoje Europos Sąjungoje, bet ar susimąstėme, kiek europietiška valstybė yra pati Lietuva, ir kiek Europos pamatinių vertybių puoselėjame kiekvienas iš mūsų?

88 proc. lietuvių mano, kad narystė ES suteikia naudos – ar nesame ES skiriamo finansavimo įkaitais, o entuziastingais jos rėmėjais netampame tik atsidėkodami už skiriamas dotacijas? Kas bus po 2020 m., kai šios pieno upės gerokai nuseks, o gal net ir visai išdžius? Apie ką iš tikrųjų galvoja tie 88 proc. euroentuziastų, sutikdami su teiginiu „narystė ES suteikė naudos“? Ar mums rūpi europietiškos vertybės, ar tik europiniai pinigai?

Mes dažnai kalbame apie pamatines savo vertybes: laisvę, nepriklausomybę, bet sykiu pamirštame dar vieną žodį – atsakomybė. Ar tapę laisvais, mūsų žmonės tapo ir atsakingais už save? Neturėdami atsakomybės už save ir savo aplinką, negalime pasiekti viso to gėrio, kuris mums buvo gerovės siekiamybė. Manau, jog šio principo vystymasis Lietuvoje yra dar tik pradinėje stadijoje. Ir tuo Lietuvoje yra naudojamasi, nes jeigu yra norinčių, kad jais pasirūpintų, tai visada atsiras tie, kurie pasakys – taip aš galiu tavimi pasirūpinti, bet suteik man galių ir duok valdžią, o aš jus visus padarysiu laimingais.

REKLAMA

Savivalda Europoje yra valstybės vystymosi pamatas. Apie galių suteikimą savivaldai kalbu pastaruosius 15 metų. Užuot delegavęs sprendimus centrinei valdžiai, žmogus turi 85 proc. savo problemų išsispręsti savivaldoje. Tačiau iki šiol kopijuojame sovietinių laikų modelį – „demokratinį“ centralizmą. Centras nusprendžia, ką daryti, o periferija paklūsta. Būtina įgyvendinti esminį vakarietiškos demokratijos principą - reali savivalda su realiu tiesioginiu atstovavimu. Kol regionų lyderiai neturės įstatymais deleguotos atsakomybės už savo regiono vystymosi pamatą - ekonomiką, jie negali įtakoti ir regionų ateities.

Demokratija, rinkos ekonomika ir privačios nuosavybės apsauga – tai pamatinės europietiškos vertybės. Tačiau ar jų tikrai laikomasi ir Lietuvoje? O demokratinių galių padalinimas – ar jis veikia šiandien Lietuvoje? Kiek mes turime teisės ir įstatymo viršenybės, kiek mes gerbiame privačios nuosavybės institutą? Pokytis jau yra, bet verslas dar dažnai susiduria su problemomis. Net 95 proc. bylų tarp valstybės ir privataus turto savininko baigiasi valstybės naudai. Viešasis sektorius nejaučia pareigos laiku atsiskaityti už atliktus darbus ir suteiktas paslaugas, nes puikiai žino, kad verslas yra situacijos įkaitai, kurie nieko negali pakeisti, ir dėl to susitaikys su esama padėtimi.

Kaip rinkos ekonomiką šiandien suvokia mūsų eilinis pilietis? Daugeliui europiečių būtų nesuprantama, kodėl Vyriausybės posėdžiuose svarstomos kalafiorų kainos. Mūsų piliečiai vis dar dažnai piktinasi, kad valstybė nereguliuoja kainų, nenustato atlyginimų. Žmonės iki šiol nesuvokia, kaip veikia rinkos ekonomika, bet negalime jų dėl to kaltinti. Mūsų bendrojo ugdymo sistema paprasčiausiai neatliepia šios dienos aktualijų.

REKLAMA

Ekonominis žmogaus aktyvumas, kuriant pridėtinę vertę, mokykloje iki šiol pristatomas kaip blogis. Net ir akademinės bendruomenės diskusijose apie vaikų švietimą pastebiu vyraujančias nuostatas, kad pridėtinė vertė yra tik tai, kas aprašyta Markso „Kapitale“. Investicijos į mokyklos sistemos keitimą ir mokytojų rengimą yra viena iš esminių sąlygų tolesniam mūsų europietiškėjimui.

Kaip mes šiandien suvokiame demokratiją? Ar jau atsikratėme to sovietinio suvokimo, kad „demokratija yra tai, ką nuspręs pagrindinis demokratas“? Demokratija yra pasidalinimas galia: absoliučios jos negali turėti nei politikai, nei valstybės vadovai, nei verslo ar akademinis elitas. Valstybės ateitis priklausys nuo to ar galios centrai sugebės susitarti dėl valstybės ateities, bet pirmiausia jie turi suprasti savo atsakomybę. Šiandien vis garsiau kalbama dar apie vieną neraminančią tendenciją – „biurokratų monolitą“. Tradicinė politinė diskusija apie valstybės ateitį visada rėmėsi idėjomis ir politinėmis nuostatomis, bet šiandien į valdžią vis dažniau ateina biurokratai ir mes jau stokojame tradicine politikos samprata grįsto valstybės valdymo. Matome, kokios pažiūros vyrauja, - prisitaikymas ir gebėjimas išlikti bet kuriame politiniame lauke, siekiant išsaugoti savo postus, jau tampa vyraujančia tendencija. Mes pamiršome (arba dar nespėjome suprasti), kad valstybė gali būti stipri tik dėka savo idėjų ir vizijos, kurios vis stiprėjantis biurokratinis sluoksnis tiesiog neturi.

REKLAMA

Šiuo metu Europa ir pasaulis svarsto, kokią įtaką ateičiai turės globalizacija ir technologinis progresas. Labai sudėtinga nuspėti, kaip per šį lūžių laikotarpį pasikeis visuomenė, todėl mums būtini mąstymo ir požiūrių pokyčiai, kuriems savo visuomenės mes vis dar neruošiame. Mums trūksta pokyčių greičio, kurio nesuteiks jokia ES parama. Suprantu, kad klausimas „kaip gyvensime po 2020-ųjų“ yra svarbus, bet jis bus absoliučiai bereikšmis, jeigu mes ir toliau galvosime tik apie pinigus, o ne vertybes. Kai valdžios kišimasis į privatų žmogaus gyvenimą ar (dar blogiau) turtą sukels tiek pat erzelio, kiek sukėlė kalafioras, suprasime, kad jau gyvename europietiškai.

Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas

 

[email protected]

Naujienų portalo tv3.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB All Media Lithuania sutikimo draudžiama.

GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI
REKLAMA

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

 „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis (nuotr. bendrovės)
Beveik visi anksčiau ar vėliau turime priimti sprendimą – pirkti nuosavą būstą ar jį nuomotis. Toks sprendimas yra subjektyvus ir priklauso nuo asmeninių preferencijų bei ...
Robertas Dargis (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)
Vasario 16 d. mes šventėme stebuklą. Du kartus per šimtmetį iškovojome Nepriklausomybę. Toli gražu ne kiekviena tauta galėtų tuo pasigirti. Tai rodo, kiek tautoje yra sveikatos ...
 „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis (nuotr. bendrovės)
Kartą per pusmetį Europos Komisija visų Europos Sąjungos šalių gyventojams užduoda klausimą, kas juos labiausiai neramina. Šio „Eurobarometro“ duomenimis, lietuviai ...
Rokas Grajauskas (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)
Nors šiandien, deja, ne visi gali pasakyti, kad Lietuvoje gyvenimas gerėja, istoriniai duomenys rodo, kad vidutinis pragyvenimo lygis mūsų šalyje niekada nebuvo aukštesnis. ...
Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas (nuotr. asm. archyvo)
Progresiniai mokesčiai yra tikra pasaka. Jei jūs mėgstate aukštesnius mokesčius, progresiniai mokesčiai yra mokesčių didinimas. Jei norite mokesčius mažinti – progresiniai ...
REKLAMA

Top Video

Tragedija Pasvalyje: nuo gripo mirė mergina
DABAR RODOMA
Tragedija Pasvalyje: nuo gripo mirė mergina
DABAR RODOMA
Pasakė, kuriuos žmones užklumpa vėžys: simptomai – pražūtingi
DABAR RODOMA
Neramios žinios dingusio lietuvio paieškoje
DABAR RODOMA
Pasižvalgykime, kaip Lietuva ir jos žmonės gyveno pastarąjį šimtmetį
DABAR RODOMA
Lietuvai sveikinimai plaukia ir iš svetur, estų ministrai pragydo lietuviškai
DABAR RODOMA
Savo gimtadienį Lietuva švenčia su kaupu
DABAR RODOMA
Staigmena per Nacionalinių premijų teikimą – prabilo šventėje pasirodęs Vaitkus
DABAR RODOMA
Artėjančios Vasario 16-tosios siurprizai Lietuvoje
DABAR RODOMA
Signatarų rūmų balkone Vasario 16-ąją lauksiantys Landsbergio, jo neišvys
DABAR RODOMA
Siaubo kupinas skrydis lėktuvu ir avarinis nusileidimas Havajuose

Televizija

Į viršų