Įsakyta laimėti
Giliausias pėdsakas A. Šalnos biografijoje atsirado 1984-aisiais. Lietuvis su Sovietų Sąjungos rinktine laimėjo aukso medalį estafetėje 4x7,5 kilometrų.
„Šie malonūs prisiminimai turbūt niekada manęs nepaliks, – šypsojosi A. Šalna. – Minėtos estafetės laukėme su nerimu ir stresu. Buvome jauni, bet labai norėjome laimėti, nors prieš tai kiti startai nebuvo tokie sėkmingi. Tuomet Sovietų Sąjunga buvo sporto mašina. Pamenu, kad per pusryčius turėjome netikėtą susitikimą su Sovietų Sąjungos sporto vadovais ir mums buvo įsakyta, kad privalome laimėti. Kitu atveju bus blogai.“
A. Šalna individualiose 10 kilometrų lenktynėse buvo penktas.
„Norėjau medalio ir ten, bet toks jau tas sportas. Nepasisekė. Laimei, pergalė estafečių varžybose išpildė svajones. Atsipirko visos pastangos, daug metų darbo“, – tv3.lt iš JAV sakė buvęs biatlonininkas.
Jis neslepia – 1984-aisiais pasiekta svariausia pergalė sportininko karjeroje. A. Šalna dukart tapęs ir pasaulio estafečių čempionu.
„Olimpiada – išskirtinis renginys. Esu girdėjęs, kad dalyvauti žaidynėse ne pasiekimas. Nesutinku. Spauda mėgsta pašiepti prastus rezultatus, bet kažkas turi būti ir paskutinis. Startas olimpiadoje – didelė garbė. Visada žaidynių laukiu su dideliu nekantrumu. Net ir dabar“, – neslėpė A. Šalna.
Šis sportininkas – pirmasis lietuvis, iškovojęs apdovanojimą žiemos olimpinėse žaidynėse.
„Žinoma, šaunu žinoti, kad esu vienintelis lietuvis vyras, kuris laimėjo olimpinį medalį. Tačiau Lietuvai ir lietuviams visada linkiu, kad apdovanojimų būtų daugiau. Anksčiau ar vėliau tai atsitiks“, – neabejoja A. Šalna.
Apleistas Sarajevas ir prižiūrimas medalis
Šiuo metu dauguma Sarajevo olimpinių žaidynių statinių apleisti ir yra apverktinos būklės.
„Gaila, kad taip atsitiko. Būtų smagu, jei į visus miestus, kuriuose vyko olimpiados, tarptautinių varžybų metu grįžtų sportininkai. Tiesa, Sarajeve prieš porą metų vyko pasaulio kariškių čempionatas, kuriame dalyvavo mano draugai. Jie pasakojo, kad šaudykla likusi toje pačioje vietoje, nepasikeitusios ir trasos. Žinoma, jos prieš tai nebuvo naudojamos. Nežinau, ar kada nors per mano likusį gyvenimą pavyks nuvažiuoti į Sarajevą, bet būtų labai įdomu pračiuožti ta pačia trasa“, – svajojo A. Šalna.
Jis savąsias Sarajevo žaidynių relikvijas saugoja.
„Taip susiklostė, kad persikėlėme į Ameriką. Kai įsikūrėme, pamažu viską atsivežėme čia. Taip pat ir mano medalį. Jis įrėmintas, yra gerai matomoje mūsų šeimos viešbučio vietoje“, – atskleidė šalies sporto legenda.
A. Šalna, baigęs karjerą, vadovavo Sovietų Sąjungos biatlono rinktinei, o vėliau 15 metų buvo vyriausiuoju JAV komandos treneriu.
„Kai dirbau Sovietų Sąjungos rinktinėje, nepritapau prie sistemos. Ten kitaip elgiamasi su žmonėmis. Netgi po to, kai treniravau JAV komandą, sulaukiau klausimo, ar norėčiau dirbti su Rusijos rinktine. Mandagiai atsisakiau, bet širdyje jaučiau, kad toks darbas man nebūtų prie širdies, neatitiktų mano charakterio“, – neslėpė A. Šalna.
Jis griežtai kritikuoja rusus dėl šalies sportą drebinančio dopingo skandalo: „Tai nepateisinama ir nedovanotina. Taip akiplėšiškai apgaudinėti pasaulį niekam nepriimtina. Gaila sportininkų, nes tai nebuvo jų pačių sugalvotas dalykas. Kita vertus, jie taip pat turi būti nubausti, kad niekam panašių pagundų daugiau nekiltų.“
Išugdė tituluotus sportininkus
A. Šalna darbą JAV rinktinėje baigė 2006-aisias, po Turino olimpinių žaidynių.
„Energijos užtenka tam tikram laikotarpiui. Galbūt esu tokia asmenybė, kuri atiduoda viską, ką turi. Baterija senka. Ją reikia pakrauti, bet ir būna, kad ji išnaudoja visą energiją bei nebepasikrauna iki reikiamo lygio. Būti rinktinės treneriu – ne tik nešioti šį vardą. Tai – labai atsakingas, streso kupinas ir daug energijos reikalaujantis darbas“, – išgyvenimais dalijosi A. Šalna.
Lietuvio turimos enerigijos pakanka treniruoti pradedančius sportininkus. Šiuo metu A. Šalna gyvena JAV šiaurėje – Vermonto valstijoje, Vilistono mieste.
„Turime šaltas žiemas ir daug sniego. Gera vieta biatlonui bei slidinėjimui, – šypsojosi A. Šalna. – Dabar atšalo iki 20 laipsnių. Pastaruoju metu labai permaininga temperatūra. Neseniai buvo 15 laipsnių šilumos, tada per naktį sušalo iki -10. Dabar jau -20.“
Lietuvis šiuo metu dirba ir su vaikais, ir su suaugusiaisiais, kurie iš slidinėjimo pereina į biatloną. A. Šalnos tikslas – paruošti sportininkų nacionalinei JAV biatlono rinktinei.
Į Pjongčangą vyks penkti atletai, su kuriais A. Šalnai teko dirbti. Tai – vyrai Timas Burke’as, Lowellas Bailey ir Seanas Doherty. Pastarojo talentą atrado lietuvis, treniruojantis sportininką nuo 12 metų. Pietų Korėjoje varžysis dar dvi A. Šalnos auklėtinės – Clare Egan bei Maddie Phaneuf.
L. Bailey – praėjusių metų pasaulio čempionas. T. Burke’as 2013-aisiais tapo planetos vicečempionu.
Lietuviškas gyvenimas JAV
A. Šalna džiaugiasi ne tik savo penketo sėkme, o ir tuo, jog beveik pusę Lietuvos olimpinės rinktinės sudarys biatlonininkai. Jų bus keturi. Iš viso į Pjongčangą turėtų vykti devyni mūsų šalies atletai.
„Tai – pasiekimas. Daug kas galvoja, kad geras rezultatas yra medaliai arba aukšta vieta. Tačiau Lietuva turi kelis milijonus gyventojų ir dar tik kyla iš griuvėsių. Norėčiau, kad lietuviai nebūtų kritikuojami už prastus rezultatus ar tokius, kurie netenkina jų pačių, trenerių, spaudos, – vardijo A. Šalna. – Pietų Korėja nėra ypatingas žiemos sporto virdulys, bet gražu, kad olimpinės žaidynės keliauja į šalis, kuriose žiemos sportas pamirštas. Manau, laukia tikrai graži olimpiada.“
A. Šalna įsitikinęs, kad išskirtinis Lietuvos biatlono deimantas – Tomas Kaukėnas.
„Tokį surasti užtruko. Galbūt tik laiko klausimas, kada jis laimės medalį, – svarstė A. Šalna. – Lietuvoje talentų tikrai yra, bet reikia juos atrasti. O tai nėra taip paprasta. JAV yra 300–350 milijonų gyventojų, bet ir ten galimybės ribotos.“
Pats A. Šalna karjerą pradėjo Ignalinoje.
„Dar dabar pamenu, kad ar užsitęsė pamoka ar likau po jos, bet vėlavau į savo pirmąją slidinėjimo treniruotę. Maniau, treneris daugiau nebeleis sportuoti. Vis dėlto, kitą dieną nuėjau pas jį, viską paaiškinau, o treneris situacijos nesureikšmino. Sakė: ateik kitą dieną“, – prisiminė A. Šalna.
Ignalinietis iš slidinėjimo į biatloną persikvalifikavo baigęs vidurinę mokyklą.
Nors dabar A. Šalna gyvena JAV, gimtinės neužmiršta – kasdien skaito naujienų portalus, žiūri žinias, lietuviškus serialus. Vienas mėgstamiausių – per TV3 televiziją rodytas „Moterys meluoja geriau“.
„Pastebiu, kad lietuviai labai dažnai mėgsta skųstis ir kritikuoti vieni kitus, o tai – didžiulis stabdis, – mano A. Šalna. – Kai tėvukas buvo gyvas, į Lietuvą grįždavau dusyk per metus, kad galėčiau su juo pabūti. Dabar parskrendu kartą per metus ar dvejus. Mano vaikai mėgsta Lietuvą, myli ją. Čia krikštijome anūkę. Dukra nuolat prašo, jog grįžtume ir vaikas pamatytų, susipažintų su šalimi, iš kurios esame atvykę.“
