D.Trumpas (nuotr. SCANPIX)

D.Trumpas (nuotr. SCANPIX)

Jau visai netrukus, sausio 20-ąją, sukaks metai po to, kai Donaldas Trumpas buvo prisaikdintas JAV prezidentu. Laikotarpis iki jo inauguracijos buvo pažymėtas daugybe pažadų, o po jos – daugybe skandalų. Vis dėlto, ką iš tiesų D. Trumpui pavyko pasiekti per prezidentavimo metus?

REKLAMA

Naujausias JAV prezidento laimėjimas – žadėtas pelno mokesčio sumažinimas. Baigiantis 2017-iesiems pelno mokestis verslui neribotam laikui buvo sumažintas nuo 37 proc. iki 21 proc. – žemiausio lygio nuo 1939 m. Fiziniams asmenims taikomi pajamų mokesčiai sumažinti vidutiniškai apie 3 proc., naujieji tarifai galios iki 2025 m.

Tiesa, dėl tokių mokestinių pertvarkų naudos ar žalos skirtingos institucijos nesutaria. Netgi panašu, kad vyksta varžybos, kas pateiks geriausią ar blogiausią prognozę. „The Tax Foundation” pareiškė, kad mokesčių sumažinimas per ateinančius dešimt metų į valstybės biudžetą padės surinkti apie 448 mlrd. JAV dolerių. Be to, ekonomikos augimas sugeneruos 700 mlrd. JAV dolerių papildomų pajamų, BVP augimas pasieks 1,7 proc., bus sukurta 339 tūkst. naujų darbo vietų, o darbo užmokesčio augimas sieks 1,5 proc. Savo ruožtu JAV iždas pranešė, kad pertvarka sugeneruos 1,8 trln. JAV dolerių sieksiantį biudžeto pajamų augimą, o ekonomika per metus vidutiniškai augs 2,9 proc. Į šiuos skaičiavimus įtraukti ir prezidento planai investuoti į infrastruktūrą, vykdyti kitas socialinės gerovės reformas.

Tačiau daug kalbant apie mokesčių mažinimą, subtiliai pamirštama kita svarbi problema – kasdien auganti šalies skola.

Valstybės skola: kas tai?

Valstybės skola parodo, kiek šalies valdžios išlaidos yra didesnės už pajamas. Pagrindinė priežastis, kodėl valstybės skolinasi, – atsiradęs poreikis ekonomikai skatinti arba esamoms skoloms padengti. Esminė skolinimosi sąlyga – pasitikėjimas. Investuotojai jį išlaiko tol, kol šalies įsipareigojimai išorėje nepasiekia 77 proc. nuo šalies bendrojo vidaus produkto.

REKLAMA

JAV skola šiuo metu yra didžiausia pasaulyje ir siekia daugiau nei 20 trln. JAV dolerių arba apie 100 proc. BVP. Auganti vyriausybės skola ilguoju laikotarpiu slopina ekonomikos augimą, kurį anksčiau ar vėliau lydi mokesčių didėjimas ateities kartoms. Pasaulio banko duomenimis, skolos lygiui pasiekus 77 proc. BVP, kiekvienu procentu toliau auganti skola valstybei kainuoja 1,7 proc. lėtėjantį ekonomikos augimą.

Kova tarp skolos ir mokesčių mažinimo

Skaičiuojama, kad dėl aukščiau paminėtos mokesčių reformos per ateinančius 10 metų JAV surinks 1,5 trln. JAV dolerių mažiau lėšų į šalies biudžetą. Nors mažesni mokesčiai skamba gražiai, senstant visuomenei kasmet reikia skirti vis daugiau biudžeto lėšų pensijoms ir sveikatos priežiūrai. Pernai socialinės apsaugos sistemos išmokomis naudojosi 45 mln. amerikiečių. Po dešimties metų jų skaičius pasieks 60 mln., o 2033 m. – 77 mln. Ilgėjanti gyvenimo trukmė ir mažėjantis gimstamumas kelia klausimų, iš kur bus surinkta mokesčių ne tiek skoloms, kiek socialinėms garantijoms.

Prezidento administracija teigia, kad mažesni mokesčiai paskatins šalies ekonominį klestėjimą – naujos biudžeto įplaukos esą ne tik kompensuos 1,5 mlrd. JAV dolerių pajamų praradimą, bet ir padės pastebimai sumažinti šalies skolą. Pasak D. Trumpo, tai bus didelio augimo laikotarpis ir jis bus stulbinantis.

Vis dėlto, ekonomistai laikosi priešingos pozicijos. Pavyzdžiui, Harvardo universiteto dėstytojas Greg Mankiw, vienas pagrindinių prezidento George‘o W. Busho patarėjų ekonomikos klausimais, yra pasakęs, kad tik šarlatanai ir fanatikai gali tikėti, jog sumažinti mokesčiai atsipirks savaime.

REKLAMA

Skolas grąžina tik silpni

Sparčiai mažinti šalies įsiskolinimus gali padėti, pavyzdžiui, taupymas socialinių garantijų ir sveikatos apsaugos sąskaita. Tačiau toks sprendimas dažnai garantuoja politinės karjeros pabaigą – kai žadi daug, bet atimi daugiau, patenkintų lieka mažai. Šią pamoką tikrai moka ir D. Trumpas – jo planai daugiau lėšų skirti infrastruktūrai, pramonei, tikrai nenukreipti į skolos mažinimą. Panašu, kad jis dėl to jaudintis net neketina, nors palūkanos skirtos skolai aptarnauti jau siekia 266 mlrd. JAV dolerių.

Didžiausios skolos turėtojos – Kinija ir Japonija, atitinkamai turinčios 1,7 ir 1,1 trln. JAV dolerių. Per metus Kinijos turima skolos dalis išaugo daugiau nei 7 proc., tačiau prezidentas teigia, kad taip JAV įgauna tik daugiau galios prieš Kiniją.

Metinis fiskalinis deficitas 2017 m. siekė 666 mlrd. JAV dolerių – 3,5 proc. visos šalies ekonomikos. Siekiant susigrąžinti kapitalą iš užsienio, JAV nebetaikys pelno mokesčio lėšoms, kurios buvo sugeneruotos iš veiklos vykdytos užsienyje. Norima, kad kapitalas grįžtų į JAV rinką ir bent dalis jo būtų reinvestuojama – tai leistų grąžinti 2,6 trln. JAV dolerių į įmonių namų rinką.

Tiesa, tie patys metodai jau buvo taikomi 2004 m. – tuomet sugrąžintos pajamos buvo paskirstytos akcininkams, o ne reinvestuotos ar kitaip panaudotos, tad ekonomika iš to gavo mažai naudos. Didelė dalis stambių JAV įmonių ir šįkart patvirtino, kad dėl mokestinės sistemos pertvarkų atsiradusių papildomų pajamų neketina reinvestuoti ar didinti darbo vietų skaičiaus. Panašu, kad pelno mokesčio sumažinimas labiau skirtas rekordines aukštumas siekiančiai akcijų rinkai toliau kelti, o ne naujoms darbo vietoms kurti.

Komentaro autorė – Eglė Džiugytė, „Danske Bank“ vyresnioji dilerė

 

 

[email protected]

Naujienų portalo tv3.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB All Media Lithuania sutikimo draudžiama.

GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI
REKLAMA

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas (nuotr. asm. archyvo)
Ar regionai yra mirę ir jų gyvybę palaiko reanimacija? Ar regionai yra gyvybingi, o jų šuolį į ekonomikos olimpą stabdo iki šiol vykdyta netinkama politika? Nuo įsitikinimų, ...
Ieva Valeškaitė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė
Naujų mokesčių 2018-aisiais įvesti neplanuojama – sutartinai žada (ir žadėjo) ir Premjeras, ir Finansų ministras. Tačiau panašu, kad tai – tik pusė tiesos. Tai galbūt ir ...
Robertas Dargis (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)
Visas pastarasis dešimtmetis Europos Sąjungai yra tarsi vienas nesibaigiantis iššūkis. Europa stipriai atsilieka ir, ko gero, pralaimi technologinę konkurencinę kovą dviem ...
„Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė  (nuotr. bendrovės)
„Sodros“ duomenimis, pernai metų pabaigoje pas Lietuvos darbdavius dirbo ir gavo darbo užmokestį 12 tūkst. iš trečiųjų (ne ES) šalių atvykusių žmonių, turinčių darbo vizas ...
Gediminas Žiemelis (nuotr. Organizatorių)
Š.m. sausio 10 d. incidentas Varšuvos Šopeno oro uoste, kuomet Lenkijos oro linijoms LOT priklausantis Bombardier Q400 lėktuvas leidosi avariniu būdu dėl važiuoklės gedimo, yra ...
REKLAMA

Top Video

Valdininkai kankina lietuvius – stabdo nemokamą odontologų pagalbą
DABAR RODOMA
Valdininkai kankina lietuvius – stabdo nemokamą odontologų pagalbą
DABAR RODOMA
Kirtis lietuviams: negalite trumpiau dirbti, nes esate tam nepasiruošę
DABAR RODOMA
Lietuva turi dar vieną „auksinį tualetą“
DABAR RODOMA
To „X Faktoriuje“ dar nebuvo: Jazzu iškaito nuo bučinių
DABAR RODOMA
Už kritiką dėkojantys „120“: kas antras žmogus Anglijos bare dainuoja tobulai
DABAR RODOMA
Bene mažiausiai balsų sulaukusi Augustė: vilniečiai išvis nebalsuoja
DABAR RODOMA
Reforma krito, valdininkai – išgelbėti
DABAR RODOMA
Žiemos pramogos Lietuvoje ir Lenkijoje – kur pramogauti apsimoka labiau?
DABAR RODOMA
Sumaištis Lietuvos sporte: garsiausi sportininkai liko be medikų pagalbos
DABAR RODOMA
Situacija darželyje varo tėvus iš proto: vaikai maitinami papelijusiu maistu

Televizija


Į viršų