REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šių metų žiemos olimpinės žaidynės bus 23-osios. Jos pirmąkart surengtos prieš 94-erius metus. Mūsų šalies sportininkai nepriklausomos Lietuvos istorijoje skambių pergalių neiškovojo. Didžiausi laimėjimai pasiekti Sovietų Sąjungos sudėtyje.

Šių metų žiemos olimpinės žaidynės bus 23-osios. Jos pirmąkart surengtos prieš 94-erius metus. Mūsų šalies sportininkai nepriklausomos Lietuvos istorijoje skambių pergalių neiškovojo. Didžiausi laimėjimai pasiekti Sovietų Sąjungos sudėtyje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Trečias kartas nemelavo

Pjongčango olimpinės žaidynės vyks vasario 9–25 dienomis. Apie tai, kad sportininkai šiemet rinksis Pietų Korėjoje, pranešta 2011-ųjų liepos 6-ąją Pietų Afrikos Respublikoje.

REKLAMA

Pjongčangas olimpinės sostinės rinkimus laimėjo užtikrintai. Pietų Korėjos miestas nukonkuravo du pagrindinius varžovus – Miuncheną ir Alpėse įsikūrusį Prancūzijos miestą Ansi. Nugalėtojas surinko 63 balsus, Vokietijos miestas – 25, Prancūzijos – septynis.

Pietų korėjiečiams trečiasis kartas nemelavo. Jie Pjongčangą prieš tai siūlė du sykius. 2010-aisiais pralaimėta Vankuveriui, 2014-aisiais – Sočiui.

Žiemos olimpinės žaidynės Pietų Korėjoje nėra vykusios. Šios šalies sostinėje Seule 1988-aisiais surengta vasaros olimpiada.

REKLAMA
REKLAMA

Žiemos sporto šventė Aziją aplankys po dviejų dekadų. 1998-aisiais atletus priėmė Japonijos miestas Naganas.

Nuspręsta atskirti vasaros ir žiemos žaidynes

Žiemos olimpinės žaidynės daugiausia kartų vyko Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). 1932 ir 1980 sportininkai rinkosi Leik Pleside, 1960 – Skvo Valyje, o 2002 – Solt Leik Sityje.

Tris sykius žaidynes organizavo Prancūzija (1924, 1968, 1992). 1924-aisiais vyko pirmoji žiemos olimpiada. Nuo to laiko žiemos žaidynės rengtos kas ketverius metus – tais pačiais, bet skirtingais mėnesiais, kaip ir vasaros olimpiada.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

1986-aisiais Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) balsai lėmė didžiulę permainą sporto istorijoje – atskirtos vasaros ir žiemos olimpines žaidynes. 1994-aisiais žiemos olimpiada surengta Lilehameryje. Ankstesnė vyko ne prieš ketverius, o dvejus metus – 1992-aisiais Albervilyje.

Kai kurios sporto šakos buvo žaidžiamos vasarą

Į Pjongčango olimpinių žaidynių programą įtrauka 15 sporto šakų: akmenslydis, akrobatinis slidinėjimas, biatlonas, bobslėjus, dailusis čiuožimas, greitasis čiuožimas, greitasis čiuožimas trumpuoju taku, kalnų slidinėjimas, ledo ritulys, rogučių sportas, skeletonas, slidinėjimas, snieglenčių sportas, šiaurės dvikovė, šuoliai su slidėmis.

REKLAMA

Seniausias olimpinių žaidynių dalyvis – dailusis čiuožimas. Jis 1908 bei 1920 metais rengtas vasaros olimpiadose. Pastarojoje buvo žaidžiamas ir ledo ritulys.

Vėliausiai į olimpinių žaidynių programą įtrauktas snieglenčių sportas. Ši šaka žiemos olimpiadoje debiutavo 1998-aisiais Nagane.

Didžiausios pergalės – ne su Lietuvos apranga

Pirmasis lietuvis, dalyvavęs žiemos olimpinėse žaidynėse – Kęstutis Bulota. Jis 1928-aisiais vyko į Sankt Moricą Šveicarijoje. Lietuvis lenktyniavo visose keturiose čiuožimo rungtyse, o 10 000 metrų įveikė penktas.

REKLAMA

Lietuvos vėliava į žiemos olimpines žaidynes grįžo 1992-aisiais Albervilyje. Nuo to laiko geriausią rezultatą užfiksavo dailiojo čiuožimo atstovai – Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas. Jie 2002-aisiais Solt Leik Sityje liko penkti.

Aukščiausia praėjusios olimpiados Sočyje vieta priklauso greitojo čiuožimo trumpuoju taku atstovei Agnei Sereikaitei. Ji 1500 metrų rungtyje buvo 16-a.

Šiemet A. Sereikaitė rezultato nepagerins. Atletė patyrė traumą ir vietos Pjongčange neiškovojo.

Didžiausios Lietuvos sportininkų pergalės pasiektos Sovietų Sąjungos sudėtyje. Algimantas Šalna 1984-aisiais Sarajeve laimėjo aukso medalį estafečių 4×7,5 km biatlono varžybose. Po ketverių metų Kalgaryje Vida Vencienė iškovojo aukso apdovanojimą 10 kilometrų slidinėjimo varžybose, o bronzos – penkių.

Tituluotas Lietuvos ledo ritulininkas Darius Kasparaitis. Jis turi visų trijų spalvų medalių komplektus. Sportininkas 1992-aisiais Albervilyje laimėjo aukso, 1998-aisiais Nagane – sidabro, o 2002-aisiais Solt Leik Sityje – bronzos apdovanojimą. Tiesa, visus medalius D. Kasparaitis iškovojo su Rusijos ledo ritulio rinktine.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų