REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
7
Justina Novikaitė-Dovydėnienė  (nuotr. asm. archyvo)

Kaune gyvenanti Justina Novikaitė-Dovydėnienė (32) save apibūdina kaip be galo aktyvią, spontanišką, dievinančią keliones moterį, taip pat sugebėjusią savo mylimą pomėgį paversti darbu bei sukurti nuostabią šeimą. Vis dėlto, Justinai gyvenime teko susidurti ir su nemenkais iššūkiais – tėčio netektimi, dukros sveikatos negalavimais, kas paskatino netikėtus gyvenimo pokyčius.

7

Kaune gyvenanti Justina Novikaitė-Dovydėnienė (32) save apibūdina kaip be galo aktyvią, spontanišką, dievinančią keliones moterį, taip pat sugebėjusią savo mylimą pomėgį paversti darbu bei sukurti nuostabią šeimą. Vis dėlto, Justinai gyvenime teko susidurti ir su nemenkais iššūkiais – tėčio netektimi, dukros sveikatos negalavimais, kas paskatino netikėtus gyvenimo pokyčius.

REKLAMA

„Esu žmogus, kuris nuolatos yra kūrybos procese, mintimis dėlioju, ką smagaus galėčiau sukuri, kur patobulėti, organizuoju įvairius projektus ir be galo džiaugiuosi, kad mano kūryba man atneša tiek daug naujų ir smagių pažinčių. Būtent viso to užsidegimo bei gyvenimiškų patirčių dėka ir gimė „Šponkė accessories“ papuošalai vaikams“, – apie save pasakoja Justina Novikaitė-Dovydėnienė.

Netekties išgyvenimai

Moteris atskleidžia, kad vaikystėje išskirtiniais meniniais gabumais tikrai nepasižymėjo, kaip ir kiti jos šeimos nariai ir ilga laiką neturėjo nei minties, kad kada nors kurs papuošalus, o tuo labiau – vaikams ir jų mamoms.

REKLAMA
REKLAMA

„Idėja kurti papuošalus aplankė netikėtai ir ne pačiu džiugiausiu gyvenimo laikotarpiu. Kuomet mano dukrai Smiltei buvo 4 mėnesiai, aš netekau tėčio ir šią netektį išgyvenau itin sunkiai. Tėtis iki mirties dėl paralyžiaus devynis metus gulėjo patale, o jo netekusi sunkiai su tuo susitaikiau ir kasdien save dėl to griaužiau.

REKLAMA

Nors aplinkiniams savo skausmo stengiausi neparodyti, akyse viskas matėsi. Galiausiai vieną dieną vyras tarė, jog privalau susiimti ir pagaliau suvokti, kad nieko nebepakeisiu. Tuomet mintis nusprendžiau nukreipti į kūrybinę veiklą ir sugalvojau savo dukrytei sukurti čiulptuko laikiklį“, – prisimena pašnekovė.

Justina pasakoja, kad įkvėpta kūrybinio proceso sumąstė kelis čiulptuko laikiklius pamėginti parduoti ir moters nuostabai, užsakymai ėmė augti nedelsiant, o mintys tapo šviesesnės ir nepastebimai sparčiai namuose ėmė daugėti karoliukų bei kitų aksesuarų gamybos priemonių.

REKLAMA
REKLAMA

Netikėtas darbas ir dukros negalavimai

Pasak Justinos, šis hobis nepastebimai tapo jos kasdieniu darbu, o dirbtuves namuose pakeitė erdvi studija. Papuošalai vaikams – unikalus sprendimas, kurį paskatino dukra Smiltė, o aksesuarų pasiūla nuo čiulptuko laikiklio išaugo į platų pasirinkimą: vaikams skirtos galvos juostos, peteliškės, lankeliai bei sagučiai.

„Kaip jau sakiau, viena iš mano veiklos įkvėpėjų buvo Smiltė, kuriai dar esat mažai taip pat teko patirti sunkumų – tai febriliniai traukuliai. Tai yra organizmo reakcija ir apsauga nuo karščiavimo. Visgi, kol su tuo nesusiduri, sunku viską įsivaizduoti ir suprasti, kodėl tai nutinka.

Prieš ištinkant pirmiesiems traukuliams nepastebėjome jokių išskirtinių simptomų, tačiau vieną dieną, kada dukrytei buvo 2,5 metukų po kelių dienų aukštos temperatūros sulaukėme traukulių. Tą akimirką su vyru nežinojome kas vyksta ir ko griebtis. Pirmiausia bandėme gaivinti, blaškėmės po namus ir laukėme greitosios pagalbos. Tuomet tikriausiai abu jautėme, kaip žemė slysta iš po kojų ir mintyse meldėmės, kad viskas kuo greičiau baigtųsi. Nemeluosiu, tada aplankė daug blogų minčių.“, – kalba Justina.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Praėjus keliems mėnesiams Justinos dukrą vėl ištiko, kaip ji pati pasakoja, toks pat baisus ir netikėtas priepuolis, o trečiasis priepuolis pasikartojo vos po poros mėnesių.

Tėvams atsigauti sunku

Teigiama, kad febriliniai traukuliai vaiko sveikatai nėra pavojingi ir ilgainiui išaugami. Justina patvirtina, kad po jų Smiltė nesijaučia neįprastai, tačiau kur kas daugiau laiko atsigauti po patirto streso prireikia tėvams.

„Priepuolių metu išgyvenimai tokie stiprūs, nes nesupranti kas vyksta su vaiku, o tik matai jį bejėgį. Tie vaizdiniai dar ilgai iškyla pasąmonėje ir kelia nerimą, o jei vėl kada taip nutiks?

Vis dėlto, likimas lėmė, kad gimiau neįgalių tėvų šeimoje, tad teko matyti tiek šilto, tiek šalto. Užsigrūdinau išgyventi sunkius gyvenimo periodus, atsistoti ir eiti toliau. Todėl po kiekvienų traukulių dėkoju Dievui, kad viskas praėjo sėkmingai, jog mylime vienas kitą, užsiimame mėgstama veikla ir mokame džiaugtis kiekviena diena“, – atvirauja Justina.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų