tv3.lt koliažas

tv3.lt koliažas

Prieš kiek daugiau nei metus nusprendusi atsiskirti Didžioji Britanija Europos Sąjungą paliko ne tik nežinioje, bet ir davė peno kitų valstybių apmąstymams. Senąjį žemyną kamuojanti pabėgėlių krizė bei kai kurių valstybių vairą perėmusios populistinės jėgos kelia grėsmę, jog dešimtmečius gyvavusi vienybė ims aižėti.

„Eurobarometro“ duomenimis, ES narių pasitikėjimas Sąjunga siekia 41 proc., 18 valstybių narių dauguma respondentų pasitiki ES. Pasitikėjimas Europos Sąjunga didžiausias Lietuvoje (64 proc.), Bulgarijoje (57 proc.) ir Liuksemburge (56 proc.).

Apklausos duomenimis, dauguma europiečių (57 proc.) optimistiškai vertina ES ateitį (68 proc. Lietuvos gyventojų). Taip ES ateitis vertinama visose valstybėse narėse (toks vertinimas 2017 m. pavasarį išsakytas 24 valstybėse narėse), išskyrus dviejose – Graikijoje (60 proc. „pesimistų“ ir 37 proc. „optimistų“) ir Jungtinėje Karalystėje (atitinkamai 48 proc. ir 44 proc.).

REKLAMA

Trys iššūkiai Europos Sąjungai

Vis dėlto pernai prasidėjus deryboms dėl Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES sąlygų, Mykolo Romerio universiteto politologas Alvydas Medalinskas pastebi, kad ES situacija sudėtinga, be to atsirado keli aspektai, kurių prieš kelerius metus dar nematėme.

Pirmasis, pasak politologo – tai, kaip į „Brexit“ reaguos Briuselis ir ES šalys narės. Vienas siūlymų – jungtis į glaudesnę federaciją, kas, A. Medalinsko manymu, vestų prie spartesnio ES skilimo, kitas – tapti valstybių sąjunga.

 Politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.  (nuotr. Balsas.lt)

Politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr. (nuotr. Balsas.lt)

„Antras dalykas, tai yra Rytų Europos, Centrinės Europos valstybių atskiras blokas besiformuojantis, ypač apie Višegrado grupę. Lenkija čia dalyvauja, Vengrija. Akivaizdu, kad ES nelabai žino, ką daryti su procesais vidaus politikos, kurie vyksta Lenkijoje, Vengrijoje“, - tv3.lt kalbėjo A. Medalinskas.

Tuo tarpu trečiasis – galima Europos Sąjungos šalių fragmentacija, ypač stebint kai kurių regionų nepasitenkinimą esama situacija.

„Katalonija čia yra pati svarbiausia, bet ne vienintelė. Kaip žinia, pakibęs klausimas dėl referendumo Škotijoje. Jei Škotija, tai gal ir Šiaurės Airija, nes abiejuose šiuose regionuose buvo daugiau žmonių už pasilikimą negu už išėjimą iš ES. Ir politikai gali argumentuoti, kad reikia atsiskirti, nes jiems reikia būti ES. Jeigu procesas nors viename iš šių regionų pajuda link atsiskyrimo, tai galima grandininė reakcija tiek Vakarų, tiek Centrinėje Europoje“, - teigė politologas.

REKLAMA

Ką išvysime sprunkant?

Kalbėdamas apie ES galinčias palikti šalis, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Liutauras Gudžinskas išskiria Italiją, Austriją ir Vokietiją.

„Mes galime matyti, kad taip vadinamos kraštutinės dešiniosios populistinės jėgos kuo toliau, tuo labiau stiprėja. Pagrindinis nerimas turėtų būti dėl Italijos, kurioje netrukus bus parlamento rinkimai ir apklausose gana ryškiai pirmauja vadinamasis „Penkių žvaigždučių judėjimas“, kuris yra populistinis ir antieuropinis. Ką matome dabar, tai stiprėjo pozicijos tokių jėgų, kurios apskritai nelabai mato prasmės Europos integracijai ES. Tai čia Italija, Austrija ar Vokietija“, - tv3.lt kalbėjo L. Gudžinskas.

Labiausiai ES senbuvė Italija Bendrija nusivylė, kai pabėgėlių krizės įkarštyje buvo palikta tvarkytis pati, mano L. Gudžinskas.

„Italijoje, kuri visą laiką buvo ES rėmėja, skirtingai nuo Didžiosios Britanijos, kuri visą laiką tarsi laikėsi per atstumą, dabar nuotaikos visuomenėje yra visiškai kitokios. Pirmiausiai reikėtų sieti su pabėgėlių krize. Italija buvo visiškai palikta kitų ES narių tvarkytis pati su pabėgėlių antplūdžiu. Tai Italija jaučia solidarumo stoką iš kitų ES narių“, - teigė politologas.

Lenkija ir ES (nuotr. SCANPIX)

Lenkija ir ES (nuotr. SCANPIX)

Pabėgėlių klausimas, pabrėžia A. Medalinskas, skaldo Rytų ir Vakarų Europą apskritai. Jo teigimu, pabėgėlius priimti pratusiems Vakarams pabėgėlių antplūdis sukėlė tik nedidelį šoką, o Rytų ir Centrinė Europa iki šiol tokio iššūkio nepatyrė, todėl išsiskiria požiūris į multikultūralizmą.

REKLAMA

Stiprėjant Višegrado grupės – Lenkijos, Čekijos, Slovakijos ir Vengrijos – bendradarbiavimui, A. Medalinskas į rizikos grupę įtraukia ir Lenkiją.

„Jeigu Lenkija pasitrauks iš ES, tai būti pakankamai didžiulis smūgis, nes Lenkija yra pakankamai svarbi ir įtakinga valstybė regione. Lenkija, jeigu prisiminsime ES plėtros procesą, kai buvo pasiūlymų, jog Lenkija labai didelė, ji gali biudžetą ES suvalgyti, tai net kalbų niekam nekilo, kad Lenkija negali būti pirmame ES plėtros etape. Lenkija yra labai svarbi. Jeigu Lenkijoje įvyksta priešingas procesas, be jokios abejonės, jaus labai daug valstybių“, - prognozavo A. Medalinskas.

Penki ateities scenarijai

Reaguodama į Didžiosios Britanijos išstojimą bei kitus Sąjungą silpninančius iššūkius, Europos Komisija (EK) 2017 m. pavasarį išleido Baltąją knygą, kur aptarė penkis galimus ES vystymosi scenarijus.

Vienas jų – tęsti, kas pradėta, laikantis 2014 m. EK programos, antrasis – persiorientavimas į bendrąją rinką palaipsniui, trečiasis – šalių narių koalicijos pagal tam tikras sritis, ketvirtasis – konkrečiose srityse nuveikti mažiau bet efektyviau, penktasis – priimti sprendimus tarpvalstybiniu mastu.

L. Gudžinskas mano, kad ES naudingiausia būtų nesiekti sukurti vieningos valstybės, o sutelkti bendras jėgas spręsti didžiausius iššūkius.

TSPMI dėstytojas Liutauras Gudžinskas (tspmi.lt nuotrauka)  

TSPMI dėstytojas Liutauras Gudžinskas (tspmi.lt nuotrauka)  

„Esminės problemos – pabėgėlių klausimas, reikia persvarstyti migracijos politiką, kad kai kurios šalys nesijaustų paliktos likimo valioje. Taip pat euro zonos problemos ekonominės, resursų paskirstymas, kad ekonominis augimas būtų tvarus ir atneštų naudą ne tik daliai valstybių, bet būtų kaip įmanoma tolygesnis“, - siūlė L. Gudžinskas.

REKLAMA

Apžvelgdamas galimus scenarijus, A. Medalinskas teigia, kad siūlymas didinti Bendrijos narių integraciją gali atsiliepti neigiamai ir išvysime daugiau ES paliekančių šalių.

„ES yra valstybės, kurios savu laiku pasirinko kažkokius atskirus aspektus, kurie joms buvo labai svarbūs – euras, karinė politika, neutralitetas, gynyba. Tai šia prasme yra labai daug klausimų, nes jei valstybėms nebus paliktas pasirinkimas, jos gali kelti klausimą, kokie mūsų privalumai buvimo ES, kokie minusai. Tai aš manau, kad su federacija gali būti perlenkta lazda“, - teigė A. Medalinskas.

Rusija – ir grėsmė, ir paskatinimas

Nenuostabu, kad trūkinėjantys ryšiai tarp ES narių naudingi Rusijai. Kaip pastebi, A. Medalinskas, Rusija visais aspektais atsilieka nuo ES ir šie skaičiai jai negailestingi.

„Jeigu ES įvyksta skilimai ar atskilimai kokie nors, tai Europa tik silpnėja, ES silpnėjimas pakankamai automatiškai persiduoda NATO. Tai čia būtų putinizmo svajonė matyti Europą suklupusią po visų šitų problemų našta“, - teigė A. Medalinskas.

Tuo tarpu L. Gudžinskas teigia, kad Rusijos poveikis dvejopas. Nors Rusija suinteresuota didinti regiono nestabilumą ir kartais tai pavyksta, pasak L. Gudžinsko, Rusijos agresyvumas ar tiesiogiai prieš ES nukreipti veiksmai didina jos narių vyriausybių ryžtą veikti kartu.

[email protected]

Naujienų portalo tv3.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB All Media Lithuania sutikimo draudžiama.

GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI
REKLAMA

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

REKLAMA

Top Video

Tragedija užgriuvo Marijampolės gimnaziją: mįslingai mirė 18-metė abiturientė
DABAR RODOMA
Tragedija užgriuvo Marijampolės gimnaziją: mįslingai mirė 18-metė abiturientė
DABAR RODOMA
Teisėsaugos tyrimas Santaros klinikose pribloškė Seimo narius: kalbų apie kyšius būta ir anksčiau
DABAR RODOMA
Slapta patikrintas vienos Kauno ligoninės maistas. Tai, ką išvydo, nustebino
DABAR RODOMA
Tragedija Pasvalyje: nuo gripo mirė mergina
DABAR RODOMA
Pasakė, kuriuos žmones užklumpa vėžys: simptomai – pražūtingi
DABAR RODOMA
Neramios žinios dingusio lietuvio paieškoje
DABAR RODOMA
Pasižvalgykime, kaip Lietuva ir jos žmonės gyveno pastarąjį šimtmetį
DABAR RODOMA
Lietuvai sveikinimai plaukia ir iš svetur, estų ministrai pragydo lietuviškai
DABAR RODOMA
Savo gimtadienį Lietuva švenčia su kaupu
DABAR RODOMA
Staigmena per Nacionalinių premijų teikimą – prabilo šventėje pasirodęs Vaitkus

Televizija

Į viršų