Studentai (nuotr. SCANPIX)

Studentai (nuotr. SCANPIX)

2017-ieji aukštajam mokslui buvo kaip niekada įtempti. Universitetams teko spręsti Hamleto klausimą – būti ar nebūti. O tai vedė ne tik prie vidinių rietenų ir povandeninių srovių, bet ir prie atvirų konfliktų. Į kovą įsijungė ir Seimo nariai.

Švietimo ir mokslo ministerija užuot aiškiai nustačiusi ribas, kartais likdavo stebėtojo vaidmenyje. Tačiau rudenį universitetų optimizavimo planas jau tapo aiškesnis.

Pagal Vyriausybėje lapkritį patvirtintą universitetų pertvarkos planą, Vilniuje liks Vilniaus universitetas (Šiaulių universitetas taps jo padaliniu), jungiami Vilniaus Gedimino technikos bei Mykolo Romerio universitetai, savarankiškai veiks Lietuvos muzikos ir teatro bei Vilniaus dailės akademijos.

Kaune veiks Vytauto Didžiojo (prie jo jungiami Lietuvos edukologijos bei Aleksandro Stulginskio universitetai), Kauno technologijos ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetai (prie jo jungiamas Lietuvos sporto universitetas). Klaipėdoje lieka savarankiškas universitetas.

REKLAMA

Finansavimą aukštosios mokykloms ketinama didinti 12 proc. iki 251,1 mln. eurų. 2018 m. biudžete numatytos papildomos lėšos kelti dėstytojų ir mokslininkų atlyginimus, įvesti nemokamas bakalauro studijas bei didinti socialines stipendijas.

Kaip šiuos pokyčius vertina ir kokią aukštojo mokslo ateitį 2018-aisiais mato didžiausių šalies universitetų rektoriai?

Didesnis prestižas ir aukštesnis lygis

Aukštojo mokslo permainos jau prasidėjo, bet svarbiausia, kad jos baigtųsi sėkmingai, mano Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektorius profesorius Alfonsas Daniūnas. Minėdamas permainas, rektorius kalba ne tik apie universitetų jungimą, bet visas Švietimo ir mokslo ministerijos iškeltas idėjas, pavyzdžiui, studijų kokybės gerinimą ar visuomenės pasitikėjimo universitetais didinimą.

„Jei tos idėjos būtų įgyvendintos, tai būtų vienas iš sėkmingiausių dalykų 2018 metais. Be abejo, aš norėčiau išskirti ne tik aukštąjį mokslą. Norėčiau, kad vidurinis mokslas, vidurinė mokykla irgi turėtų kokybinį persitvarkymą, nes tai neatsiejama nuo aukštojo mokslo. Mes gauname jau pabaigusius absolventus ir, kokius mes juos gauname, labai svarbu aukštajam mokslui“, - tv3.lt kalbėjo A. Daniūnas.

Alfonsas Daniūnas (Fotodiena nuotr.)

Alfonsas Daniūnas (Fotodiena nuotr.)

Dar vienas VGTU rektoriaus lūkestis – universitetų prestižo kėlimas tarptautiniu mastu. A. Daniūno teigimu, universitetams lygintis vien tik tarpusavyje nepakanka.

REKLAMA

„Galbūt ne visiems turi būti statomi vienodi reikalavimai, vieni yra labiau fundamentalūs, vieni labiau tarptautiniai, kiti labiau Lietuvos rinkai. Bet kuriuo atveju, kad ta tarptautinė dimensija stiprėtų. Tai yra labai svarbu, nes tada bus geresnis požiūris jaunų žmonių į universitetus, bendras visuomenės požiūris bus geresnis“, - prognozavo pašnekovas.

Pasigenda investicijų

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas profesorius Juozas Augutis tikisi, kad kitąmet išsispręs, jo teigimu, žalingas universitetų tinklo optimizavimas.

„Sukurtos konkuravimo sąlygos, bandant išryškinti lyderius ir autsaiderius, ir tai yra negerai. Jeigu visi universitetai būtų vienodi, inžineriniai, žemės ūkio, būtų galima taip daryti. Bet kada turi konkuruoti ir menų akademija, ir technologinis universitetas, ir bendro pobūdžio universitetas, tas atvedė prie to, kad penketas universitetų dėl kokybės ir kitų parametrų turi daryti tokius labai drastiškus pokyčius, prisijungti prie kitų universitetų arba persitvarkyti kitaip“, - tv3.lt kalbėjo J. Augutis.

Juozas Augutis ir Artūras Starovoitovas (nuotr. Organizatorių)

Juozas Augutis ir Artūras Starovoitovas (nuotr. Organizatorių)

Tiesa, pirmieji kilimo žingsniai jau matomi, klausimas, kaip pavyks panaudoti universitetų optimizavimui skirtas lėšas ir pagerinti studijų kokybę.

REKLAMA

„Mes turime ambicijas turėti bent porą universitetų pasaulinio lygio ir į tai turime išeiti. <...> Iki šiol gal buvo daugiau toks konkuravimo periodas dėl kokio nors koncentruoto finansavimo. Šiuo metu sukonsoliduotos tos lėšos, aišku, laiko joms paskirstyti lieka vis mažiau. Bet žingsnis lyg tai yra padarytas. Matysime, kaip tos koncentruotos lėšos, ar jos bus panaudotos skatinimui, to tinklo optimizavimui ir išlaikymui stipriausių programų, sričių, mokslo“, - sakė VDU rektorius.

Na ką mažiau svarbesnis iššūkis, pasak J. Augučio, sustabdyti prieš beveik dešimtmetį prasidėjusį universitetų tuštėjimo metą. Tiesa, rektorius pripažįsta, kad išvažiuojančių bus visada, tačiau didelis skirtumas tarp išvažiuojančių ir atvažiuojančių studentų rodo, kad mūsų aukštajam mokslui kažkas negerai.

„Galbūt mane kas nors pataisys ir sakys, kad tikrai nemažai investavome į Lietuvos aukštąjį mokslą, prisiminkime slėnius pastatytus, pastatus. Taip, tas buvo padaryta. Bet aš priminsiu kitą dalyką – praktiškai daugiau negu 10 metų nėra investuojama į čia dirbančius žmones. Čia yra didžiausia bėda. Pagal prioritetus sakyčiau, kad yra dėstytojų, mokslo darbuotojų, mokslininkų atlyginimai, sąlygos – nuo to kils kokybė, tikrai tokiu atveju pasiliks ženkliai daugiau pas mus studentų ir atvažiuojančių studijuoti ir dirbti bus daugiau“, - siūlė J. Augutis.

REKLAMA

Reforma turėtų būti platesnė

Dideles viltis į aukštojo mokslo kokybės užtikrinimą ir didesnius atlyginimus dėstytojams bei mokslininkams deda ir Vilniaus universiteto (VU) rektorius profesorius Artūras Žukauskas.

„Mūsų didžiausi lūkesčiai yra, kad galų gale atsiras kokybės užtikrinimo mechanizmas mokslinių tyrimų kryptyje. Tarp tokių svarbiausių mechanizmų matome minimalios kartelės stojantiesiems į universitetus pakėlimą iki 4 balų. Kita vertus, taip pat norėtume matyti didesnį dėmesį dėstytojų ir tyrėjų atlyginimams, nes šiandieną nelabai įsivaizduojame, kaip paskatinti tarptautinį konkurencingumą su tokiais atlyginimais“, - tv3.lt kalbėjo A. Žukauskas.

Artūras Žukauskas (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

Artūras Žukauskas (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

Tačiau svarbiausia A. Žukausko laukiama permaina – visapusiška aukštojo mokslo reforma, įtraukianti ne tik universitetus, bet ir valstybinius mokslo institutus, kolegijas

„Mūsų lūkesčiai yra, kad valstybė pradės suprasti, kad aukštasis mokslas yra sritis, į kurią investuojama tikintis grąžos, o ne gyvybė palaikoma bado dietomis. Pakelti kartelę nereikia nei investicijų, nei didelio darbo, tuo tarpu sritys, kurios reikalauja sisteminio darbo, geresnio planavimo, kol kas nesusilaukė didelio valdžios dėmesio – nei dėstytojų atlyginimai, kuriuos reikia didinti kartais, o ne procentais, nei mes matome viso mokslo ir studijų sistemos reformavimo, kažkodėl susitelkiama tik į universitetus“, - kalbėjo A. Žukauskas.

REKLAMA

Neliks pertvarkos nuošalyje

Nors universitetų jungimas Klaipėdos universiteto (KU) nepalies ir jis liks savarankiška įstaiga, KU rektorius profesorius Eimutis Juzeliūnas teigia, kad universitetas neliks nuošalyje ir ieškos sąsajų su kitomis aukštosiomis mokyklomis.

„Ieškosime sąsajų programų lygmenyje, ne tai, kad sudėti universitetus mechaniškai, bet ieškosime sąsajų tose srityse, kur mes kompetentingi arba ieškome pastiprinimo. Švietimo ir mokslo ministerija daro tai, ką ji gali padaryti. Pirmiausiai ji imasi pertvarkų, kurios yra sudėtingos. Tai nėra paprasta dėlionė, kad tą su tuo sujungsime ir viskas gausis. Jie rodo iniciatyvą, bet reikėtų, kad pačios aukštosios mokyklos dalyvautų šioje politikoje ir jos dalyvauja, kaip joms išeina“, - tv3.lt sakė E. Juzeliūnas.

Paklaustas apie didžiausius aukštojo mokslo iššūkius E. Juzeliūnas išskyrė du: vidiniai demografiniai šalies procesai, reikalaujantys studijų programų mažinimo ir optimizavimo, bei aukšto lygio moksliniai tyrimai ir tarptautiškumo skatinimas.

„Turime išeiti į aukštą tarptautinį lygį ir jis turi būti pagrįstas aukšto lygio moksliniais tyrimais. Tas mokslinių tyrimų reikalingumas ir lemia, kuo skiriasi aukštasis universitetinis mokslas nuo koleginio mokslo. Inovacijos grindžiamos moksliniais tyrimais. Moksliniai tyrimai yra vienas iš didžiausių iššūkių universitetams. Jų lygio kėlimas, tarptautiškumo didinimas – vienas iš rimčiausių iššūkių šiandien, nes kitos valstybės taip pat nestovi vietoje, jos vystosi labai energingai ir inovatyvumo prasme mes atsiliekame nuo jų gana smarkiai“, - kalbėjo KU rektorius.

REKLAMA

Laukia tie patys rūpesčiai

Kauno technologijos universiteto (KTU) laikinoji rektorė Jurgita Šiugždinienė neabejoja, kad kitąmet aukštojo mokslo laukia daug judesio ir permainų, tačiau fonas išliks nepakitęs. Teks spręsti plataus aukštųjų mokyklų tinklo, nepakankamo finansavimo ir neadekvačiai mažų atlyginimų, mažėjančio studentų skaičiaus ir kitas problemas.

„Prasidėjusi aukštojo mokslo reforma teikia vilčių, kad galbūt jau kitąmet pavyks žengti bent keletą žingsnių, siekiant šiuos iššūkius įveikti. O tik nuo visos akademinės bendruomenės pilietiškumo, sutelktumo, bendro siekiamų tikslų matymo priklausys, ar tie žingsniai bus sėkmingi, ar jie tikrai ves link aukštesnės studijų, mokslo kokybės“, - tv3.lt sakė J. Šiugždinienė.

Jurgita Šiugždinienė (KTU nuotr.)

Jurgita Šiugždinienė (KTU nuotr.)

Anot laikinosios KTU rektorės, be švietimo bendruomenės susitelkimo bus labai sunku įgyvendinti Lietuvos aukštajam mokslui būtinus pokyčius.

„[Reikia] neužsidaryti savame kieme, į kiekvieną situaciją pažvelgti iš platesnės perspektyvos, įvertinti, kuo gyvena ir kur link švietime eina kitos Europos, pasaulio šalys, pasimokyti iš jų patirčių. Atsiriboti nuo savų interesų, suprantant, kad tik valstybiškas požiūris, bendros visų suinteresuotųjų pusių pastangos padės padėtį aukštajame moksle pakreipti į gerąją pusę“, - linkėjo J. Šiugždinienė.

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI

Top Video

Didžiūnaitytės žūties tyrimas
DABAR RODOMA
Didžiūnaitytės žūties tyrimas
DABAR RODOMA
Kaip išsirinkti kokybišką medų
DABAR RODOMA
Medikai skaičiuoja aukas
DABAR RODOMA
Tarybiniai karščiai Lietuvoje
DABAR RODOMA
Glostyk Bobiką
DABAR RODOMA
Tragedija Balsio ežere: nuskendo du vaikai
DABAR RODOMA
Braškių katastrofa: nespėja skinti
DABAR RODOMA
Nufilmavo krušą: gabalai kėlė pavojų
DABAR RODOMA
Šalčiūtė apžvelgė kauniečių pamėgtą vietą: čia vykdavo erotikos vakarėliai
DABAR RODOMA
Kraupus radinys Pučkorių parke
REKLAMA
REKLAMA

TELEVIZIJA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų