REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Savivaldybių reitingas pagal mokinių tarptautinėse olimpiadose laimėtus medalius apnuogino skaudžią žaizdą – du trečdaliai savivaldybių nesugeba parengti moksleivių olimpiadoms. Pedagogai ir ugdymo specialistai pripažįsta – valstybėje trūksta švietimo prioritetų.

Savivaldybių reitingas pagal mokinių tarptautinėse olimpiadose laimėtus medalius apnuogino skaudžią žaizdą – du trečdaliai savivaldybių nesugeba parengti moksleivių olimpiadoms. Pedagogai ir ugdymo specialistai pripažįsta – valstybėje trūksta švietimo prioritetų.

REKLAMA

Žurnalas „Reitingai“ kartu su Lietuvos moksleivių neformaliojo švietimo centru sudarė savivaldybių reitingą pagal 2012-2016 m. mokinių tarptautinėse olimpiadose laimėtus medalius. Skaičiuotas ne absoliutus medalių skaičius, o kiek medalių tenka 1 tūkst. mokinių per 5 metus.

Reitingo sudarytojai pastebi, kad 2/3 savivaldybių negeba parengti moksleivių olimpiadoms.

Katastrofiškas vaizdas

Žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė, pristatydama rezultatus žurnalistams, baisėjosi, kad per 5 metus iš 60 savivaldybių tik 17 savivaldybių parengė vaikus matematikos olimpiadoms ir pelnė medalių.

„Su matematika vaizdas katastrofiškas. 43 savivaldybėse nėra nė vieno gabaus vaiko matematikai. Aš tuo netikiu, tikrai taip nėra. Mes negebame pakelti vaikų iki vidutinio lygio, kad išmoktų matematikos, bet ir nerandame gabių matematikai vaikų“, - kalbėjo J. Kučinskaitė.

REKLAMA
REKLAMA

Vis dėlto liūdniausia situacija – Pagėgiuose.

„Buvo ir tokių savivaldybių, kurios ir čia nesugebėjo per 5 metus parengti nė vieno vaiko. Ir liūdniausia, kad jokioje olimpiadoje per 5 metus nebuvo parengta nė vieno vaiko Pagėgiuose. Iš viso čia yra 400 vaikų ir nė vienoje olimpiadoje, nė vienoje srityje nė vienas vaikas nelaimėjo nė vieno medalio“, - pastebėjo žurnalistė.

REKLAMA

Trūksta ir mokinių, ir mokytojų, ir profesionalumo

Vilniaus licėjaus auklėtiniai per 5 metus laimėjo 55,6 proc. visų olimpiadų medalių. Pasak licėjaus direktoriaus Sauliaus Jurkevičiaus, tai rodo, kad mokykloje surinkti motyvuoti mokiniai, siekiantys aukštesnių pasiekimų, nei reikalauja bendrojo ugdymo programa.

Tačiau problema slypi kitose savivaldybėse. S. Jurkevičius mano, kad dalis jų paprasčiausiai nėra suinteresuotos ruošti laimėtojus.

„Gabių vaikų yra kiekvienoje mokykloje, kiekvienoje savivaldybėje. Praktiškai tiems vaikams greičiausia nėra sudaromos galimybės siekti tam tikro rezultato. Mokykloje turėtų būti tam tikra politika ieškoti gabesnių vaikų, paskatinti juos siekti, galbūt nurodyti kelius, konsultuoti, padėti, individualizuoti tą veiklą. Tai būtų didelė parama. Bet toks įspūdis susidaro, kad daugeliui tai tikrai nerūpi. Nes, jeigu rūpėtų, kažkokia veikla būtų“, - tv3.lt kalbėjo S. Jurkevičius.

REKLAMA
REKLAMA

Svarbu ir tai, sako Vilniaus licėjaus direktorius, kad olimpiados nėra aiškiai pozicionuojamos valstybės lygmeniu, tai daugiau savanoriška veikla, kurios niekas neskatina formaliai.

„Dalis vaikų bando gelbėtis eidami į tas mokyklas, kur dar mokomasi ir siekiama rezultato. Bendra švietimo politika turbūt pasmerkti vegetuoti. Ten nekeliami aukštesni reikalavimai, netempiama bendra situacija“, - svarstė pašnekovas.

Olimpiados sudaro galimybes lavinti geriausius iš geriausių, kurie gali ir garsinti Lietuvos vardą, ir duoti milžinišką pridėtinę vertę šaliai ateityje, teigė S. Jurkevičius. Tačiau jam susidaro įspūdis, kad dabartinėje švietimo sistemoje „nesiekiame realizuoti savo pasiekimų, galimybių“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Užsidarius šiandien kelioms mokykloms mes atsidursime kuklioje situacijoje. Situaciją reikia įvertinti tokią, kokia ji yra. Dar po 3 metų matysime dar liūdnesnę situacija, nes pasitrauks didžioji dalis mokytojų iš vyresnės kartos, ant kurių ir laikosi visi šitie dalykai. Moksleivių skaičius mažėja, mokytojų realiai nebeturime, profesiją sunaikinome“, - kalbėjo S. Jurkevičius.

Atsakingas pats už save

Tuo tarpu prie reitingo sudarymo prisidėjęs Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Gabių ir talentingų vaikų ugdymo skyriaus vadovas Gediminas Beresnevičius pripažįsta – ilgalaikės strategijos lavinti mokinių gabumus nėra.

„Yra kažkokia tai tradicija susiformavusi per daugelį metų ir mes ją tęsiame toliau, nelabai galime inicijuoti didelių iniciatyvų, kadangi esame vykdytojai. Kaip žmogus, dirbantis šioje srityje, taip, manau, kad reikia strategijos požiūrio, bet, kadangi yra daugelis nusistovėjusių tradicinių dalykų, juos pakeisti yra sudėtinga“, - tv3.lt kalbėjo G. Beresnevičius.

REKLAMA

 

Pasak G. Beresnevičiaus, mokykla ir tėvai turi skatinti mokinio gabumus, tačiau galiausiai kiekvienas pats atsakingas už savo tobulėjimą.

„Sovietmečiu buvo tokia sistema, kai buvo daugiau nurodymų, o paprastų žmonių iniciatyva buvo labai ribota. Dabar yra požiūris, kad kiekvienas žmogus yra atsakingas už savo gyvenimą, likimą, karjerą, gabumus, ugdymą. Nereikia laukti, kol gabumus kažkas išugdys. Tai tėvų, mokytojų ir mokyklos uždavinys turėtų būti ugdyti savarankišką asmenybę“, - teigė pašnekovas.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų