Bebrų nugraužtų medžių čia matyti ir šalia kelio, kuriuo važiuoja automobiliai. Moteris baiminasi, kad bebrų apgraužti medžiai gali nugriūti ant kelio ar ne sukelti mirtiną avariją.
Kad išvengtų graužikų darbelių, gamtos mylėtoja ne tik savo sodybos, bet ir greta jos namų augnačius medžius ištepa solidolu (hidratuotu kalcio muilu sutirštinta alyva). Tokių preparatų poveikis nėra ilgalaikis, tad kas porą savaičių rudenį ir pavasarį šis kvapinis „žymėjimas“ turi būti atnaujinamas.
Moteris piktinasi, kad valdininkai ištiesti pagalbos rankos senolei neskuba. Jai lieka vienintelė išeitis – apsaugai nuo bebrų leisti savo asmenines lėšas. Sykį bebrai jai sugraužė obelį, o jų statomos užtvankos moteriai nuolat užtvindo daržus.
„Vaikai rėkia, sako, mama tu tuoj su medžiais tais numirsi pati. Kai aš aptepu medis gyvena, jau trys metai stovi, o šitų klevelių dabar jau nebūtų“, – šalia namų esančio parko gretas aprodė A. Bartaševič.
Intensyviausiai bebrai medžius graužia rudenį, rugsėjį ir spalį. Bebrai Vilniaus mieste gyvena daug kur – Neryje, Vilnioje, prie ežerėlių ir tvenkinių, sodų bendrijose esančiuose tvenkiniuose.
