Tačiau Vašingtonui pabrėžiant būtinybę derybomis užbaigti priešpriešą, Kim Jong Unas pažadėjo pasiekti, kad Šiaurės Korėja būtų „stipriausia branduolinė valstybė ir karinė galia pasaulyje“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra pažadėjęs, kad Kim Jong Unui nebus leista pasigaminti branduolinėmis galvutėmis apginkluotų tarpžemyninių balistinių raketų, galinčių pasiekti miestus JAV žemyninėje dalyje.
Šiuo tikslu R. Tillersonas prižiūrėjo pasaulines diplomatines pastangas izoliuoti Pchenjaną ir Jungtinių Tautų sankcijomis dusinti jo ekonomiką. JAV perspėja, kad kraštutiniu atveju gali būti imtasi karinės jėgos.
Antradienį per du viešus pasirodymus R. Tillersonas perspėjo, kad diplomatinės pastangos tęsis – kol „nukris pirmoji bomba“ – ir kad Vašingtonas „paprasčiausiai negali sutikti su branduolinių ginklų turinčios Šiaurės Korėjos“ egzistavimu.
Tačiau jis nurodė, kad durys deryboms su Kim Jong Uno režimu yra atviros, ir net plačiau jas atvėrė, atsisakydamas savo ankstesnio reikalavimo, kad Pchenjanas iš principo sutiktų nusiginkluoti.
„Mes pasirengę pirmam susitikimui be išankstinių sąlygų“, – per strateginių studijų centro „Atlantic Council“ politikos forumą sakė R. Tillersonas, apžvelgdamas galimybę išdėstyti gaires dėl tikslų. „Susitikime paprasčiausiai pasikalbėti apie orą, jeigu norite… Ar galime mes sėsti ir pažiūrėti vienas į kitą? O tuomet galime sudaryti žemėlapį, „kelių planą“ tam, kuria kryptimi mes norime dirbti“, – pasakojo jis susitikimo Vašingtone metu.
„Nėra realistiška sakyti, kad mes kalbėsimės tik tada, jeigu jūs ateisit prie (derybų) stalo, pasiruošę atsisakyti savo programos. Jie į tai per daug investavo“, – sakė jis.
Atrodo, kad R. Tillersono viešai demonstruojamas pasitikėjimas yra skirtas ne vien Kim Jong Unui, bet ir D. Trumpui.
Tuo tarpu Baltųjų rūmų atstovė Sarah Sanders sakė, kad „Šiaurės Korėja elgiasi pavojingai ne tik Japonijos, Kinijos ir Pietų Korėjos, bet ir viso pasaulio“ atžvilgiu.
„Šiaurės Korėjos veiksmai nėra geri niekam ir tikrai (jie) nėra geri Šiaurės Korėjai“, – pridūrė ji.
Vienas iš Pchenjano grįžęs Jungtinių Tautų aukšto rango pareigūnas sakė, jog Šiaurės Korėjos pareigūnai jam kalbėję, kad svarbu užkirsti kelią karui, bet jokių konkrečių pasiūlymų deryboms nepateikę.
„Jie sutiko, kad svarbu užkirsti kelią karui“, – apie savo kelionę informavęs JT Saugumo Tarybą žurnalistams sakė JT generalinio sekretoriaus pavaduotojas politikos reikalams Jeffrey Feltmanas.
J. Feltmanas savaitgalį Pchenjane buvo susitikęs su Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministru Ri Yong Ho ir užsienio reikalų viceministru Pak Myong Kuku. Tokio aukšto rango JT pareigūno apsilankymas Šiaurės Korėjoje buvo pirmas nuo 2011 metų.
Niokojamas konfliktas
Kai kas Vašingtone naujausią R. Tillersono retoriką laiko nusileidimu.
Sankcijų ekspertas Anthony Ruggiero iš strateginių studijų centro „Foundation for Defense of Democracies“ sakė, jog derybos neturėtų prasidėti, kol JAV neturės būdo patikrinti, ar branduoliniai bandymai nebevyksta.
Anksčiau, sakydamas metų pabaigos kalbą Valstybės departamento darbuotojams ir JAV diplomatams, R. Tillersonas pabrėžė sankcijų režimo svarbą, kad Šiaurės Korėja būtų priversta atsisėsti prie derybų stalo.
R. Tillersonas pridūrė, kad jei jo pastangos būtų bevaisės ir JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas ir būtų priverstas imtis karinių veiksmų prieš Šiaurės Korėją, jis tai laikytų savo asmenine nesėkme.
Vis dėlto, nors R. Tillersonas „lieka įsitikinęs“, kad JAV strategija apsimoka, tokių ženklų nesimatė Pchenjane, kur Kim Jong Unas pasakė tipiškai karingą kalbą darbininkams.
Kaip pranešė Šiaurės Korėjos valstybinė naujienų agentūra KCNA, Kim Jong Unas sakė, kad jo šalis „pergalingai žengs į priekį ir iškils kaip stipriausia branduolinė valstybė ir karinė galia pasaulyje“.
Lapkričio 29 dieną Šiaurės Korėja paleido tarpžemyninę balistinę raketą „Hwasong 15“, pasak Pchenjano, galinčią į bet kurį JAV žemyninės dalies tašką nunešti „superdidelę sunkią kovinę galvutę“.
Užsienio ekspertai sutinka, kad raketa tikriausiai gali nuskrieti tokį atstumą, bet kai kas skeptiškai vertina galimybę, kad Pchenhajas turi technologiją, sudarančią sąlygas raketai atlaikyti sugrįžimą į Žemės atmosferą.
Tačiau JAV pareigūnai jau keli mėnesiai privačių pokalbių metu perspėja, kad Pchenjanas yra prie persilaužimo slenksčio.
Užgauliojimai
Ir JAV prezidentas, ir Šiaurės Korėjos lyderis yra linkę į karingą retoriką bei asmeninius įžeidimus. Toks elgesys kelia pavojų įstumti Rytų Aziją į konfliktą, galintį pareikalauti milijonų gyvybių.
D. Trumpas nuolat vadina Kim Jong Uną „mažuoju raketininku“ ir grasino sunaikinti jo režimą „ugnimi ir įniršiu“. Šiaurės Korėja D. Trumpą yra pavadinusi „senu nuokvaka“.
Spalio mėnesį, R. Tillersonui paskelbus, kad jis atvėrė diplomatinius kanalus kontaktams su Pchenjanu, D. Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad jo diplomatijos vadovas bandydamas kalbėtis su Kim Jong Unu „švaisto savo laiką“.
Įtampa dar labiau padidėjo praėjusią savaitę, JAV ir Pietų Korėjai surengus savo didžiausias per visą istoriją bendras oro pajėgų pratybas, nors Kinija ir Rusija ragino pratybas įšaldyti.
