Galvos skausmas (nuotr. Fotolia.com)

Galvos skausmas (nuotr. Fotolia.com)

Neurobiologai skatina skaityti geras knygas. Kiekybės vaikymasis išsekina psichologinius išteklius.

Visi nuolat kalba apie skaitymo svarbą. Žiniasklaidoje pilna straipsnių, kurių autoriai tvirtina esant tiesioginį ryšį tarp verslo sėkmės ir perskaitytų knygų skaičiaus. Dažnai sėkmingi verslininkai iš tiesų nemažai skaito: Warrenas Buffettas kasdien perskaito po 500 puslapių. Elonas Muskas prisipažino, kad raketas kurti išmoko, skaitydamas knygas.

O Markas Zuckerbergas 2015 metais įkūrė nuosavą knygų klubą, taip siekdamas priversti save ir kitus klubo narius perskaityti per dvi savaites bent po knygą.

Tačiau skaitymas turi ir daug rečiau aptariamą tamsiąją pusę. Su ja susidūrė žurnalistė Kassey Vilches. Pradėjusi daug ir be atrankos skaityti, ji pastebėjo, kad tapo užmarši, lėčiau įsisavino informaciją, jautė galvos skausmus ir dažniau pervargdavo.

REKLAMA

Informacinė perkrova

Kad ir koks brangus ir pažangus jūsų išmanusis telefonas, jo potencialas nėra beribis. Kai jis pasiekia savo ribą, į jį naujų programėlių įdiegti nebepavyks. Tokia pati analogija tinka ir žmogaus smegenims: tai plastiškas organas, galintismodifikuoti save, perjungdamas neuronų ryšius. Tačiau, kaip tvirtina neurobiologas Danielis Levitinas, žmogus gali skirti dėmesį daugiausiai trims objektams. Bandant viršyti šią ribą, psichologiniai smegenų ištekliai išsenka.

Sprendimus priimti padedantiems neuronams, kaip ir kitoms metabolizmą vykdančioms kūno ląstelėms, būtinas deguonis ir gliukozė. Jiems nėra jokio skirtumo, kokie sprendimai priimami – svarbūs, ar bereikšmiai. Pastarųjų priėmimui sunaudojama tiek pat energijos ir maistinių medžiagų, kaip ir pirmųjų, sako Levitinas.

Kaip rodo Jameso E. Shorto iš Kalifornijos universiteto San Diege tyrimas, šiuolaikinis vidutinis žmogus kasdien suvartoja >40 GB informacijos (įskaitant ir knygas bei internetą), o tai sukelia vadinamąją smegenų informacinę perkrovą. Savo ruožtu, korporacijos Lotus įkūrėjas Mitchas Kaporas informacijos gavimą internetu palygino su bandymu rašyti priešgaisriniu hidrantu. Informacinė perkrova apsunkina mokymosi ir sprendimų priėmimo procesą.

Daugelis mano, kad skaitydami knygas, straipsnius ir naujienų svetaines – prarydami kuo daugiau įvairiausių formų ir rūšių informacijos – darosi produktyvesni ir išmoksta naujų dalykų. Tačiau informacijos perkrova pamažu sukelia neveiklumą – žmogus nebegali priimti sprendimo, daugybė variantų jį paralyžiuoja. Kuo daugiau gaunama duomenų, tuo sunkiau smegenims juos visus apibendrinti ir prieiti prie išvados.

REKLAMA

O pernelyg daug skaitant, be informacinės perkrovos, gali pasireikšti regos prastėjimas, netaisyklinga laikysena, nepakankamas fizinis aktyvumas, savo ruožtu sukeliantis svorio augimą ir kitas nepageidaujamas pasekmes.

Organizuotas protas

Albertas Einšteinas viename interviu, duotame 1929 metais pabrėžė: „Nuo tam tikro amžiaus skaitymas žmogaus protą atitraukia nuo kūrybinių ieškojimų. Pernelyg daug skaitantys ir mažai naudojantys savo protą, įgyja tingų įprotį svarstyti – maždaug taip, kaip pernelyg daug laiko praleidžiantis teatre, pasiduoda vilionei gyventi scenos įvaizdžio, o ne savo gyvenimą“. Beje, tai nereiškia, kad Einšteinas pataria visai neskaityti – veikiau atidžiau rinktis knygas.

Knygoje „Organizuotas protas“ Danielis Levitinas primena, kad Seneka rekomendavo nuodugniai ir ne po vieną kartą perskaityti nedaug, bet gerų knygų, mat „knygų gausa blaško“. Nebūtina vaikytis bestselerių, klasikos, ar to, kas populiaru dabar. Geriau rinktis laiko patikrintas knygas, atitinkančias jūsų interesus ir rezonuojančias su dabartinėmis gyvenimo aplinkybėmis.

Rašytojas ir investuotojas Timas Ferrissas (populiarios knygos „Kaip dirbti po 4 valandas per savaitę“) pasakojo Quora apie savo skaitymo strategiją. Jis vadina ją „mažainformacine dieta“. Laikantis jos, nereikia stengtis galvoje sutalpint nereikalingą informaciją. Daug svarbiau ką, o ne kiek ir kaip greitai skaitote. Ferrisso nuomone, naudingiau perskaityti tai, kas tikrai padeda, užuot pasidavus neomanijai (šį terminą sugalvojo ekonomistas Nassimas Talebas) – visokiausių naujovių apsėdimui.

REKLAMA

Kathy Sierra (populiarios knygos „Mokomės Java“ autorė) patarė Ferrissui susitelkti į dabartinę informaciją ir ignoruoti atsitiktinę, sukauptą atsargai. „Ieškokite to, ko jums reikia, kada jums to reikia, užuot kaupę yrančius prisiminimus“, – rekomenduoja Timas Ferrissas.

Visų pirma, informaciją filtruokite. Ir virškinkite ją tik ramiu protu. Pertraukos – itin svarbus smegenų produktyvumo komponentas, tvirtina amerikietis psichologas Alex Soojung-Kim Pang. „Kai nesame susitelkę į jokią konkrečią užduotį, smegenys ir toliau aktyviai dirba. Pavyzdžiui, kai einame pasivaikščioti, mūsų pasąmonė ir toliau pluša, spręsdama problemą. Mažumėlę atpalaidavus protą, jis tyrinės įvairiausias idėjų kombinacijas, bandys skirtingus sprendimus“, – sako psichologas.

Ne mažiau svarbu – sukurti nuosavą perskaitytos informacijos organizavimo sistemą, kuri, atsiradus poreikiui, smegenims pateiktų reikiamą informaciją ir minimizuotų joms daromą spaudimą. Kassey Vilches rekomenduoja sukurti perskaitytų knygų ir jose aptiktų idėjų katalogą. Tai naudinga, nes ateityje puiki idėja gali ateiti pačiu netinkamiausiu metu, o jei nesugebėsite sintezuoti jau turimos informacijos, praleisite progą tą idėją išplėtoti.

Be informacinės perkrovos, organizmui gali pakenkti ir visai nekaltas įprotis skaityti prieš miegą. Daug kas tvirtina, kad taip lengviau atsipalaiduoti ir išvalyti smegenis nuo praėjusios dienos reikalų. Tačiau, kaip pastebėjo Bostono mokslininkai, skaitymas iš elektroninių įrenginių ne tik apsunkina užmigimą, bet ir veikia kitos dienos produktyvumą. Tai susiję su tuo, kad prietaisų spinduliuojama šviesa slopina melatonino išsiskyrimą, todėl mokslininkai prieš miegą rekomenduoja skaityti tradicines popierines knygas.

 

 

GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI
REKLAMA

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Bri Blank
Nors Bri Blank buvo apkūni nuo pat vaikystės, tuomet dar nesuprato, kad papildomi kilogramai yra priežastis jaustis blogai. Didžiausias košmaras prasidėjo paauglystėje, kai ...
Alkoholizmas (nuotr. 123rf.com)
Priklausomybė nuo alkoholio Lietuvoje vis dar viena aktualiausių problemų, kuri retkarčiais sprendžiama ne pačiais efektyviausiais būdais. Gailestis ir prašymai negerti, ...
Ligoninė (nuotr. 123rf.com)
Sugrįžusi žiema iš klastingų gripo epidemijos gniaužtų vis dar nepaleidžia net pusę Lietuvos savivaldybių. Jau fiksuojamos pirmos gripo aukos, skelbiama, kad nuo jo jau mirė 5 ...
Miegas 123rf.com
Miegas mums yra būtinas kaip maistas ar vanduo. Visgi, mes žinome, kad ilgai be vandens neištvertume, o ir alkis mums primena, kad be maisto mes paprasčiausiai mirtume. O štai ...
Žvakė (nuotr. 123rf.com)
Nuo Alytaus vis dar neatsitraukianti gripo epidemija šiemet neapsiėjo be aukų – nuo gripo sukeltų komplikacijų Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje mirė vyriškis. ...
REKLAMA

Top Video

Tragedija Pasvalyje: nuo gripo mirė mergina
DABAR RODOMA
Tragedija Pasvalyje: nuo gripo mirė mergina
DABAR RODOMA
Pasakė, kuriuos žmones užklumpa vėžys: simptomai – pražūtingi
DABAR RODOMA
Neramios žinios dingusio lietuvio paieškoje
DABAR RODOMA
Pasižvalgykime, kaip Lietuva ir jos žmonės gyveno pastarąjį šimtmetį
DABAR RODOMA
Lietuvai sveikinimai plaukia ir iš svetur, estų ministrai pragydo lietuviškai
DABAR RODOMA
Savo gimtadienį Lietuva švenčia su kaupu
DABAR RODOMA
Staigmena per Nacionalinių premijų teikimą – prabilo šventėje pasirodęs Vaitkus
DABAR RODOMA
Artėjančios Vasario 16-tosios siurprizai Lietuvoje
DABAR RODOMA
Signatarų rūmų balkone Vasario 16-ąją lauksiantys Landsbergio, jo neišvys
DABAR RODOMA
Siaubo kupinas skrydis lėktuvu ir avarinis nusileidimas Havajuose

Televizija

Į viršų