Ekonomistė Rūta Vainienė (nuotr. asm. archyvo)

Ekonomistė Rūta Vainienė (nuotr. asm. archyvo)

Visai neseniai gyventojai, kurie paramai skyrė du procentus savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, gavo Mokesčių inspekcijos pranešimus, kad parama jau pasiekė jos adresatus. Šiemet paramą galėjo gauti ne tik juridiniai asmenys, kurie vykdo visuomenei naudingą veiklą, ne tik politinės partijos, kurios gauna dar vieną gyventojo paskirtą procentą, bet ir meno kūrėjo statusą turintys fiziniai asmenys.

REKLAMA

Tokių asmenų šiemet būta net 703. Juos pasieks daugiau nei 130 tūkstančių eurų, kuriuos meno kūrėjams paskyrė daugiau nei 3 tūkstančiai gyventojų. Iš viso šiemet daugiau nei pusė milijono gyventojų nusprendė paremti įvairias pelno nesiekiančias organizacijas ir skyrė joms apie 17 mln. eurų.

O tuo tarpu Seime du Seimo nariai užregistravo Labdaros ir paramos įstatymo pataisą. Joje siūloma, kad nuo 2019 metų gyventojai paramai galėtų skirti ne du procentus, kaip dabar, o visus tris. Tačiau esami paramos gavėjai tenesidžiaugia per anksti. Mat išskirtinę teisę į didesnę paramą gautų tik viena privilegijuota juridinių asmenų grupė - profesinės sąjungos. Jei gyventojų 2 procentų paramos skyrimo aktyvumas liktų toksai pat, profesinės sąjungos dėl pakeisto įstatymo galėtų gauti papildomus kone 9 milijonus eurų. Tik jos, ir niekas kitas.

Profesinės sąjungos, kurios turi paramos gavėjo statusą, ir taip gali konkuruoti dėl gyventojų paramos. Bet juk tada reikia stengtis, įrodyti, kad veikla prasminga, ir kad gyventojas skirdamas du procentus pasirinktų būtent kurią nors profesinę sąjungą, o ne mokyklą ar bažnyčią. Taip sunkiau. Profesinėms sąjungoms paprasčiau ne gyventojus įtikinti, ir net ne savos profsąjungos narius, o tik kelis Seimo narius – pradžioje. Po to, dar keliasdešimt – ir prašom jums keli milijonai, ir net be jokios skriaudos kitiems paramos gavėjams. Beje, profesinėms sąjungoms „priklausytų“ ne tik tas vienas paramos procentas, kaip yra su politinėmis partijomis. Skirtingai nuo politinių partijų, ir nuo kitų juridinių asmenų-paramos gavėjų, ir nuo meno kūrėjų, profesinės sąjungos galėtų pretenduoti į visus 3 paramos procentus! Profesinių sąjungų privilegijų troškimas taip išbujojo, kad jos braunasi net į paramos sritį – o nuo ten jau tik vienas žingsnis, kad užsiropštų ir ant paties altoriaus.

REKLAMA

Kaip žinia, privilegijų profesinės sąjungos ir taip turi apsčiai. Pradedant nuo to, kad profesinės sąjungos veikia pagal specialųjį įstatymą, kuris nustato joms specifinį statusą palyginus su kitomis organizacijomis, baigiant Darbo kodeksu, o ir nerašytomis privilegijomis. Suprantama, kad prie gaunamų privilegijų priprantama. Tik štai tas privilegijas dalijantys – Seimo nariai – turėtų pagrįsti, už ką visa tai. Pavyzdžiui, kad buvo įteisintas vieno procento paramos skyrimas partijoms, tuo metu jos neteko teisės gauti paramos iš juridinių asmenų.

O štai už ką profsąjungoms siūlomas toks išskirtinis dosnumas – visai neaišku. Vieno įstatymo aiškinamajame rašte teigiama, kad reikia panaikinti įstatymų prieštaravimus – mat susipainioję vos nesupriešino profsąjungų su politinėmis partijomis. Kitame aiškinamajame rašte priežastis irgi svieste išsviestuota – siūlo, kad gyventojui būtų lengviau gausiai remti profsąjungas. Palaukite, o tai profsąjungos kokiais nuopelnais užsitarnavo tokią privilegiją?

Kadangi jau kalba eina apie paramą gyventojų pajamų mokesčio lėšomis – dar vienas žodis apie finansų skaidrumą. Finansinės ataskaitos – retenybė pačių profesinių sąjungų gyvenime. Tokia reta, kad profsąjungų internetiniuose puslapiuose tenka ieškoti kaip kokio triufelio. Čia ir mielas paršiukas nepadės...

Blondinė
2017-12-08 19:00:59
Bet ponia ekonomistė "pamiršo" paminėti kiek milijonų gauna partijos iš biudžeto bei darbdavių organizacijos gauna didžiules patalpas Vilniaus centre už dyka.
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
[email protected]

Naujienų portalo tv3.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB All Media Lithuania sutikimo draudžiama.

Top Video

Vaiko netekusios kaunietės pagalbos šauksmas: parodė sukrečiančias nuotraukas
DABAR RODOMA
Vaiko netekusios kaunietės pagalbos šauksmas: parodė sukrečiančias nuotraukas
DABAR RODOMA
Goda Alijeva prasitarė apie gerbėjų antplūdį: „Sulaukiu begales komplimentų, žinučių“
DABAR RODOMA
Šeimos drama: atėmė vaiką įtarus, jog motina vartoja narkotikus
DABAR RODOMA
Pikul makiažo paslaptys: kaip kontūruoti veidą
DABAR RODOMA
Dovilė Šakalienė sulaukė grasinimų: kreipėsi į prokuratūrą
DABAR RODOMA
Vaikus atgavusi Eglė Kručinskienė: „Vaikai labai pasikeitę“
DABAR RODOMA
Užplūdo skambučiai iš Mozambiko
DABAR RODOMA
Nufilmavo beširdišką Alytaus vairuotojo poelgį – partrenkęs šunį nesustojo
DABAR RODOMA
Naujas skandalas Kaune: po auklėtojos skundo šeima neteko vaiko
DABAR RODOMA
Klaipėdos soduose – trijų lavonų kūnai
GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI
REKLAMA
Blondinė 2017-12-08 19:00:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Bet ponia ekonomistė "pamiršo" paminėti kiek milijonų gauna partijos iš biudžeto bei darbdavių organizacijos gauna didžiules patalpas Vilniaus centre už dyka.   ATSAKYTI
Ekonomistė Rūta Vainienė (nuotr. asm. archyvo)
Vis tik apsimoka pasakyti visą tiesą iš karto. Nors kartais gali atrodyti kitaip. Ypač - politikams, kurie siekdami įgyvendinti vieną ar kitą reformą ima ir nutyli jiems ...
Luminor bankas (nuotr. tv3.lt)
Praėjusį penktadienį teko dalyvauti Vilniuje vykusio savivaldybių merų forumo diskusijoje apie dvi Lietuvas. Išbandymai, su kuriais susiduria regionai, neeiliniai.
Edwardas Lucasas (nuotr. BFL)
Pati viena Rusija nėra didelė grėsmė. Rusija su savo bendrininkais Vakaruose kelia rimtą pavojų. Kremlius nepasiuntė tankų į Interpolo būstinę Lione, kad priverstų tarptautinę ...
Linas Kukuraitis (nuotr. Fotodiena.lt)
Pastaruoju metu dažnai atsakinėju į klausimus apie vaiko teisių apsaugą ir apie tai, kas yra smurtas ir nepriežiūra, dėl kurių vaikai kartais laikinai paimami iš tėvų, kol ...
Tomas Šiaudvytis, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas (nuotr. asm. archyvo)
1945–1992 m. Lietuvoje kasmet gimdavo apie 56 tūkst. vaikų. Vėliau jų skaičius smarkiai mažėjo ir 2001 m. sudarė tik 30 tūkst. Nuo to laiko didelių pokyčių nebuvo – maždaug ...
REKLAMA

Top Video

Vaiko netekusios kaunietės pagalbos šauksmas: parodė sukrečiančias nuotraukas
DABAR RODOMA
Vaiko netekusios kaunietės pagalbos šauksmas: parodė sukrečiančias nuotraukas
DABAR RODOMA
Goda Alijeva prasitarė apie gerbėjų antplūdį: „Sulaukiu begales komplimentų, žinučių“
DABAR RODOMA
Šeimos drama: atėmė vaiką įtarus, jog motina vartoja narkotikus
DABAR RODOMA
Pikul makiažo paslaptys: kaip kontūruoti veidą
DABAR RODOMA
Dovilė Šakalienė sulaukė grasinimų: kreipėsi į prokuratūrą
DABAR RODOMA
Vaikus atgavusi Eglė Kručinskienė: „Vaikai labai pasikeitę“
DABAR RODOMA
Užplūdo skambučiai iš Mozambiko
DABAR RODOMA
Nufilmavo beširdišką Alytaus vairuotojo poelgį – partrenkęs šunį nesustojo
DABAR RODOMA
Naujas skandalas Kaune: po auklėtojos skundo šeima neteko vaiko
DABAR RODOMA
Klaipėdos soduose – trijų lavonų kūnai


TELEVIZIJA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų