Viską mestų nors ir šiandien
– Pone Murauskai, praėjęs sezonas – svajonės išsipildymas?
– Jei laimi čempionatą, sezonas, aišku, sėkmingas. Kad suprastume tai, kas įvyko, reikia laiko. Dabar – džiaugsmas, šypsena, linkėjimai, sveikinimai… Pastarųjų sulaukėme iš miesto, visų A, Pirmos lygų klubų. Vilniaus „Žalgiris“ – ne išimtis. Sporte taip jau būna – praėjus laikui, supranti, kad jei varžovas pelnytai nugalėjo, jį reikia gerbti.
Pergalingos dienos vakare pažiūrėjau sveikinimų skaičių – gavau beveik šimtą telefoninių žinučių.
– Kiek metų atidavėte „Sūduvai“?
– Visą laiką sakiau, kad 15, tad, nenorėdamas meluoti, paskaičiavau – 14. Per tą laiką aštuoniskart tapome A lygos prizininkais, laimėjome dvi Lietuvos futbolo federacijos (LFF) taures ir supertaurę. Rezultatai nėra blogi, nes tai ne viešbutis, kuriame gali užsakyti vietas.
2004-aisiais debiutavome septinti, o 2006-aisias likome penkti. Buvo skaudu, kai šią poziciją užėmė ir prieš trejus metus. Netekome galimybės žaisti UEFA Europos lygos atrankoje.
Visus kitus sezonus buvome pirmajame A lygos ketverte, 10 kartų žaidėme Europos taurės turnyruose.
– Ir per 14 metų nebuvo momentų, kai norėjosi viską mesti?
– Mesčiau ir šiandien, bet negaliu – yra įsipareigojimai miestui, kitiems partneriams. Jeigu jūs imtumėte, iškart atiduočiau. Rimtai.
Subūrė stipresnę komandą
– Laimėti A lygą prireikė 14-os metų. Kas šiemet pasikeitė?
– Europos taurės varžybose sekėsi su burtais. Ne taip, kaip pernai. Šiemet su didele kova ir sėkme buvo galima laimėti. Ne paslaptis, kad tada gavome finansinių injekcijų. Pinigus tinkamai investavome. Nors buvo žaidėjų perteklius, treneris sugebėjo juos sustatyti. Būdavo keista, kai pažiūrėdavau į tuos futbolininkus, kurie liko už 18 ribos. Kai kurios komandos galėjo pavydėti.
– Manote, kad su šia sudėtimi buvote stipresni už „Žalgirį“?
– Manau. Žinoma, taip lyginti negaliu, nes čia ne kilogramas vilnos ir kilogramas metalo.
Galbūt prisidėjo ir kažkokios „Žalgirio“ problemos, nepasiruošimas priimti iššūkių. Prieš jį dukart namie laimėjome 3:0. „Trakus“ sezone pabaigoje nugalėjome 4:1 ir 5:1. Taip, sykį pralaimėjome 0:1, bet tos rungtynės buvo sunkios psichologiškai.
Į trenerių darbą nesikiša
– Per tiek metų turbūt girdėjote ne vieną gandą apie „Sūduvą“ ir save. Vienas dažniausių – jūsų treneriai neturi jokios laisvės, nes kišatės į jų darbą.
– Kaip gali pakomentuoti tokį gandą? Tačiau šis – tik pusė velnio. Man pikta, kad dabar nepelnytai nurašomi Vilniaus „Žalgirio“ vadovai Vilma Venslovaitienė ir Mindaugas Nikoličius. Juk jie šitiek metų atidavę Lietuvos futbolui. Ar sporte stebuklas, kai lieki antras?
Lietuvoje taip jau yra. Jei „Sūduvos“ rezultatai kitais metais bus prasti, kentės Murauskas, jo vaikai ir vaikaičiai.
Nėra ko reaguoti į piktų žmonių kalbas. Aš jų daug prisiklausęs. Yra kliuvę, žmona sakė: tu dalini savo pinigus, o apie tave taip kalba.
– Kiek treneriams duodate laisvės?
– Apie žaidimą išvis nekalbu. Paklausiu filosofijos, matau, ką jie daro. Iš tikrųjų, tokios laisvės gyvenime nesu matęs.
Už komplektaciją atsakingas mūsų direktorius, šiuo metu besimokantis UEFA. Juo darbu esu labai patenkintas. Mums tiktų ne vienas tūkstantis futbolininkų, bet ne visi mūsų kišenei. Direktorius iš 30-ies kandidatų atrenka vieną du ir pasiūlo treneriui. Jei jam tinka, pasako man, aš žiūriu, ar futbolininkas mums įperkamas. Piniginiuose procesuose, be abejo, dalyvauju.
– Karolis Skinkys direktoriumi prieš kelerius metus tapo netikėtai. Jis prieš tai dirbo klubo atstovu spaudai. Kodėl suteikėte jam šansą?
– Marijampolėje pasirinkimas žmonių, kurie galėtų dirbti ir tobulėti sporto srityje, nėra didelis. Karolis buvo daugiau nei atstovas spaudai. Taip atsitiko, kad jam buvo suteiktas šansas, nes kodėl gi ne? Daug žurnalistų užima vadovaujančius postus. Jie gali dirbti visur. Juo labiau, kad Karolio išsilavinimas – politikos mokslai. Labai plati sritis.
Karolio Chveduko problema
– Minėjote, kad sezoną pradėjote su 600 tūkstančių eurų biudžetu, o baigėte su dvigubai didesniu – 1,2 milijono. Kokia komanda bus kitąmet?
– Turėsime apie milijono eurų biudžetą. Iš principo, komanda jau yra – 17 futbolininkų turi sutartis.
– Pranešėte, kad kitąmet neliks Marjano Altiparmakovskio, K. Chveduko, Mariaus Činiko ir Deivido Šešplaukio. Kodėl?
– Tai susiję su kvalifikacija.
Puolimo grandį sustiprinome šešiais puolėjais. Marijanas atidavė, ką galėjo, buvo labai gerų momentų, bet jis pralaimėjo konkurencinę kovą.
Gynyboje turime Choco, kuris anksčiau žaidė „Ludogorec“, jo kvalifikacija neabejojame.
Visiems futbolininkams linkime sėkmės, jie be darbo ilgai nebus, papildys kitus Lietuvos klubus. Galbūt kažkurie išvyks į užsienį, nes futbolininko karjera trumpa – pažiūri į pasą ir jau 30.
Tačiau mūsų tikslas, kad komandoje būtų kuo daugiau šių metų čempionų.
– K. Chveduką galima vadinti kone komandos simboliu. Jis – Lietuvos rinktinės kandidatas. Kodėl neliks šio futbolininko?
– Karolio nėra jau pusantro mėnesio. Niekas nesusekė. Tai – žmogus, turintis tam tikrą kelią. Daugiau nieko nenoriu komentuoti. Jam reikia rimtai susimąstyti. Karolis turėjo tris bandymus, bet jam labai sunku čia gyventi. Šiam futbolininkui reikia kito miesto, kitos valstybės. Tačiau jo kaltinti negalima – šią problemą turi daug žmonių.
– Galbūt Karolį dėl minėtos problemos pričiupote?
– Nenoriu leistis į smulkmenas, užkirsti žmogui kelią sėkmingai sportuoti. Karolis gali žaisti aukštesniame lygyje, turi tam reikiamų savybių. Apie tai su juo daug kartų kalbėjome. Mes, kaip vietiniai, padarėme viską, kad jis čia būtų.
– Lietuvos futbolo užkulisiuose buvo kalbų, kad kadaise „Sūduva“, vykdama į rungtynes, Karolį pasiimdavo tiesiai iš baro.
– Neteisybė. Niekada nieko iš baro nesame pasiėmę. Anekdotai. Tačiau neateiti į treniruotę gali ne tik būdamas bare, o, tarkime, su mergina. Pagundų daug.
Jei senbuvių nesulauks, juos keis kitais
– Skelbėte, kad kalbatės su praėjusiame sezone „Sūduvoje“ žaidusiais Radanfahu Abu Bakru, Povilu Leimonu, Martynu Matuzu, Ernestu Veliuliu ir Aleksandru Živanovičiumi. Kiek pažengusios šios derybos?
– Turime tam tikrą sampratą, ką galime jiems pasiūlyti. Jie ieško, kur geriau. Pateikėme pasiūlymus, šių žaidėjų laukiame. Jei jų iki sausio nebus, pakeis kiti. Vis tiek reikia 20–23 futbolininkų.
– Kitąmet debiutuose UEFA Čempionų lygos atrankoje. Ar turima sudėtis pajėgi ten dalyvauti?
– Turėsime tikslą Čempionų lygoje, o jei nepavyks – UEFA Europos taurėje. Tačiau abejos varžybos visiškai neprognozuojamos. Gali sustiprėti, kiek tik nori, bet burtai lems galingą varžovą ir iš turnyrų iškrisi. Reikia ir sėkmės.
– Šiemet „Sūduvai“ iki Europos lygos grupių etapo trūko žingsnio. Neliko apmaudo po rungtynių su „Ludogorec“?
– Ši komanda itin stipri. Ji labai gerai žaidžia ir pirmauja Europos lygos mirtininkų grupėje. „Ludogorec“ nugalėjo Vokietijos Sinsheimo „Hoffenheim“, labai stiprią Portugalijos „Braga“ ekipą.
Dėl „Utenio“ – nežinia
– Kitų metų A lygos tikslas – apginti titulą?
– Taip. Kai esi čempionas, kitaip ir negali būti. Tikimės išlaikyti branduolį, galbūt komanda bus ir stipresnė.
– Kaip per 14 metų pasikeitė A lyga?
– Manyčiau, per pastaruosius trejus metus, nežiūrint į problemas dėl aštuntosios čempionato vietos, lygis pakilo. Tai rodo ir rezultatai. „Sūduva“ bei „Trakai“ šiemet sėkmingai žaidė Europos lygos atrankoje. Trakiškiai pralaimėjo rimtai komandai, turinčiai potencialą. Visi šie rezultatai leidžia galvoti, kad esame stipresni nei anksčiau. Be to, niekada nebūdavo taip, kad Lietuvos rinktinėje žaistų aštuoni pilnateisiai A lygos nariai.
– Apie pasitraukimą iš A lygos pranešė Utenos „Utenis“. Ar jūs, kaip Lietuvos futbolo klubų asociacijos (LFKA) A lygos valdybos pirmininkas, esate informuotas? – A lygos susirinkimas vyks gruodžio 11-ąją. Tada šį klausimą nagrinėsime. Dabar „Utenis“ informaciją paskelbė savo svetainėje, bet po to gali sakyti, kad įkėlė ne tą tekstą. Oficialių žinių kol kas nėra.
– „Utenis“ skelbia, kad nebenori būti donoru, esą jiems A lyga nuostolinga. – Donorai eina į ligoninę ir duoda kraują. Keistas palyginimas.
Nelabai suprantu „Utenio“ vaikščiojimo pirmyn atgal. Visų lietuvių atleidimas ir jų pakeitimas užsieniečiais, rodo nestabilumą.
– Jei „Utenis“ A lygoje nežais, kas jį pakeis? – Niekas nežino, nes toks atvejis nėra reglamentuotas. Galbūt tektų atsiprašyti paskutinėje A lygos vietoje likusio „Kauno Žalgirio“.
Gargždų „Banga“ užėmė antrąją Pirmos lygos poziciją, bet ji savo progą žengti į A lygą turėjo sportiniu keliu. Šiai komandai nepavyko.
Daug lems tai, kam LFF Licencijavimo komitetas suteiks teisę žaisti A lygoje.
