REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
124
Aleksandras Lepėninas Audriaus Bareišio nuotr.

Vagystė, nužudymas ir prekyba narkotikais – tokiomis „antraštėmis“ papuošta Rygos centriniame kalėjime bausmę šiuo metu atliekančio latvio Aleksandro Lepėnino kriminalinė „biografija“.

124

Vagystė, nužudymas ir prekyba narkotikais – tokiomis „antraštėmis“ papuošta Rygos centriniame kalėjime bausmę šiuo metu atliekančio latvio Aleksandro Lepėnino kriminalinė „biografija“.

REKLAMA

Pirmą kartą įstatymams nusižengė būdamas 18 metų. Pavogė neatidžiai paliktą krepšį. Vėliau už grotų atsidūrė dėl nužudymo. O trečią kartą į belangę pateko pradėjęs vartoti ir vėliau pats pardavinėti narkotines medžiagas.

Kai per interviu Rygos centriniame kalėjime į tv3.lt žurnalistą žvelgia greitai 50-metį minėsiančio Aleksandro akys, tikrai nepasakytum, kad jis galėjo padaryti kažką blogo. Bet teismų nuosprendžiai byloja ką kitą.

A. Lepėninas sutiko papasakoti savo istoriją ir pasidalyti gyvenimo vizija, kurią jis regi vos tik prasivers kalėjimo vartai. Ir jis dar sykį įkvėps laisvės oro gurkšnį.

REKLAMA
REKLAMA

- Už ką patekote į kalėjimą?

- Už narkotikų pardavimą. Teismas skyrė 7 metų ir 9 mėnesių bausmę. Kalėjime sėdžiu 5 metus ir 3 mėnesius. Šiuo metu jau galiu kreiptis dėl galimybės išeiti į laisvę anksčiau laiko. Turiu omeny su metaline apyranke. Nors būčiau visiškai prižiūrimas, bet svarbiausia, kad ištrūkčiau į laisvę. Jei nepavyks išeiti dabar su ta apyranke, tai kitais metais atsiras galimybė tą padaryti įprasta tvarka.

REKLAMA

- Grįžkime atgal, kodėl nusižengėte įstatymams?

- Situacija buvo tokia, kuri gali pasirodyti banali. Bet tuo metu numirė mano mama. Ilgą laiką buvau depresijoje. Tuomet draugai atnešė pabandyti amfetamino. Puikiai prisimenu, kad narkotikai tuomet man suteikė daug energijos. Pradėjau kažką daryti, nes iki tol tik būdavau namuose, gulėdavau lovoje ir spoksodavau į lubas.

Taip nutiko, kad pradėjau pirkti dozę kartą per savaitę. Po kurio laiko tas, kuris man parduodavo narkotikų paprašė manęs pažiūrėti jo kompiuterį. Tuo metu atėjo į tą vietą mano pažįstami. Taip jau susiklostė, kad norėdamas gauti dozę turėjau pradėti pardavinėti narkotikus. O to rezultatas – atsidūriau čia.

REKLAMA
REKLAMA

- Kiek jums tada buvo metų?

- Man ateinantį pavasarį bus 50 metų. O į kalėjimą patekau būdamas 45-erių. Noriu tik pabrėžti, kad pirmą kartą narkotikų išbandžiau būdamas jau virš 40 metų. Iki tol net nežinojau, kas tai yra.

- Ar turėjote/turite šeimą?

- Jokių santykių neturėjau iki kalėjimo. Gyvenau bute kartu su mama. O kai likau vienas, tik gulėdavau namuose ir gerdavau.

Turiu tik vyresnę sesę, kuri šiuo metu gyvena Didžiojoje Britanijoje. Ji turi sūnų, kuris gyvena Rygoje. Jis aplanko. Turiu taip pat gerą draugą, kuris labai padeda, nepamiršta.

Galiu pasakyti, kad kai patekau į kalėjimą, tai ratas draugų praktiškai išnyko. Jie į mane pradėjo žiūrėti neigiamai. Taip atsirinko, kas yra tikrieji draugai, o kas tik apsimetinėjo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

- Iš kur pinigų gaudavote tam pačiam alkoholiui?

- Esu elektronikos srities specialistas. Tai pažįstami žmonės prašydavo manęs padėti ir sumokėdavo už pagalbą. Paskutinį sykį darbą turėjau 2011 metais, dirbau inžinieriumi-mechaniku.

- Kas nutiko, kad praradote darbą?

- Kaip jau minėjau, buvau depresijoje. Todėl pasitaikydavo, kad neateidavau į darbą. Po kelių perspėjimų buvau atleistas.

- Ar pirmą kartą esate už grotų?

- Ne, tai jau trečias kartas. Pirmą kartą patekau būdamas 18 metų, sovietiniais laikais. Įvykdžiau nedidelę vagystę ir buvau nuteistas trims metams. Išėjau anksčiau laiko.

- Pinigų pritrūko, kad įvykdėte vagystę?

- Ten labiau iš kvailumo. Lipau laiptais daugiaaukštyje pas draugą ir prie nepažįstamųjų buto durų pamačiau didelę rankinę. Ir paėmiau. Ten buvo 50 rublių, kostiumas, įvairūs daiktai.

REKLAMA

- Išėjote į laisvę būdamas 21-erių. Kas toliau?

- Kažkur 12 metų gyvenau ramiai. Dirbau tą laiką banke. Viskas buvo gerai. Pradėjau dažnai susitikinėti su draugais, vartoti alkoholį. Po kurio laiko alkoholis jau buvo tapęs kasdienybe. Ir tai vėl atvedė mane į kalėjimą.

- Ką padarėte?

- Užmušiau žmogų. Būdamas neblaivus. Mes susitikome viename bute. Ten buvo tokia situacija. Nekalbėsiu apie detales, bet užmušiau žmogų. Mane tada nuteisė 11 metų nelaisvės. Į laisvę išėjau būdamas 41 metų.

- Kada vėl patekote už grotų?

- Kažkur po dviejų metų. Mama jau buvo mirusi. Ji nesulaukė, kol ištrūksiu iš kalėjimo. Tad atsidūręs laisvėje gyvenau vienas. Ir tada mano gyvenime atsirado narkotikai. Mane sulaikė, kai pirkau didelį kiekį narkotikų.

REKLAMA

- Kaip įvertintumėte kalinimo sąlygas?

- Dabartiniame korpuse sėdžiu daugiau kaip trejus metus. Kalinimo sąlygos pagerėjo per pastaruosius metus. Galiu palyginti su tuo, kaip viskas buvo dar sovietmečiu. Tikrai sąlygos tik gerėja.

- Kokia veikla užsiimate kalėjime?

- Visą laiką skiriu vadovėliams, mokslams. Turime galimybių nemokamai įgyti pačių įvairiausių profesijų. Suvirintojo, automechaniko, staliaus profesijas jau esu įgijęs.

- Tai ruošiatės į laisvę?

- Taip. Jei noriu būti tikras, kad nebesugrįšiu už grotų, turiu turėti pakankamą žinių bei įgūdžių bagažą. Taip pat išsiaiškinsiu, kokias socialines išmokas galiu gauti, kaip dėl galimybės gauti socialinį būstą. Reikia tam pasiruošti, kad išėjus į laisvę nekiltų problemų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų