REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
0
Smurtas prieš vaikus (nuotr. 123rf.com)

Vaiką žalojantis elgesys – fizinis, seksualinis smurtas ir išnaudojimas, psichologinė prievarta, nepriežiūra ir apleistumas, komercinis ar kitoks išnaudojimas. Visos šios smurto rūšys padaro sunkiai išgydomą žalą vaikui bei sukelia grėsmę jo sveikatai, raidai bei orumui.

Vaiką žalojantis elgesys – fizinis, seksualinis smurtas ir išnaudojimas, psichologinė prievarta, nepriežiūra ir apleistumas, komercinis ar kitoks išnaudojimas. Visos šios smurto rūšys padaro sunkiai išgydomą žalą vaikui bei sukelia grėsmę jo sveikatai, raidai bei orumui.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Viena iš įstatymo, draudžiančio smurtą prieš vaikus, iniciatorė, psichologė, Paramos vaikams centre vykdomos programos „Vaikystė be smurto“ vadovė Ieva Daniūnaitė pasakoja, kaip šis dar vasario mėnesį įsigaliojęs įstatymas pakeitė situaciją Lietuvoje, kovojant su smurtu prieš vaikus.

REKLAMA

„Priėmus šį įstatymą tapo daug aiškiau, koks elgesys su vaikais yra netinkamas. Anksčiau šioje problemoje buvo daug klausimų ir situacijų, kada smurto atvejai prieš vaikus būdavo nepastebimi, į juos nereaguojama arba suaugusiems, kurie netinkamai auklėja vaikus, nebūdavo suteikiama reikiama pagalba, informacija ir mokymai, kaip susitvarkyti su vaikų auklėjimo sunkumais“, – teigia psichologė.

Tėvų klaidos

Prieš priimant įstatymą, draudžiantį smurtą prieš vaikus, Ieva Daniūnaitė neslepia, jog nepaisant didelių pastangų ir politikų, žinomų žmonių bei visuomenės susivienijimo, buvo galima matyti ir dėl to išsigandusių žmonių.

REKLAMA
REKLAMA

„Vis dėlto, šiandien realybė tokia, jog net patys tėvai, susiduriantys su vaikų auklėjimo problemomis, drąsiai kreipiasi pagalbos, ją palankiai priima ir mokosi, ieško būdų, kaip teisingai auklėti vaikus, kaip su jais elgtis jų nežalojant.

 

Taip pat ir specialistams tapo aiškiau, kokioms šeimoms ir kokią pagalbą reikia siūlyti. Paramos pagalbos centre yra teikiama psichologinė, socialinė ir kita reikiama pagalba tiek prievartą patyrusiems vaikams ir jų šeimoms, tiek šeimoms, ieškančioms būdų geriau suprasti savo vaikus ir pozityviai juos auklėti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

 

Be to, po įstatymo įsigaliojimo, žmonės bendraudami su vaikais ir išgirdę, jog vaikui kažkas trenkė, jį sužalojo ar kitaip nuskriaudė, drąsiau reaguoja ir praneša galimus smurto atvejus“, – sako programos „Vaikystė be smurto“ vadovė.

Suprasti, kodėl suaugęs žmogus, dažnai net pats artimiausias, smurtauja prieš vaiką yra nepaprastai sudėtinga, tačiau specialistė akcentuoja, jog yra aišku, kad vienos tokio elgesio priežasties nėra ir smurtas prieš vaikus nepriklauso nuo socialinės, ekonominės šeimos padėties, rasės ar religijos.

REKLAMA

„Smurtas turi daug įvairių priežasčių, vienos konkrečios dažniausiai nėra, tai lemia daug faktorių. Pavyzdžiui, smurtą prieš vaiką gali lemti tėvų nežinojimas, kaip elgtis su atžalomis, įgūdžių trūkumas, taip pat nuovargis, nuolatinė įtampa, problemos darbe ar santykiuose, dėl ko sunkiau reaguoti į verkiantį, ko nors prašantį ar nepaklusnų vaiką.

 

Svarbu tėvų motyvacija – ar jie nori suprasti, ko iš tiesų reikia jų vaikui, ar jie nori išmokti tinkamai elgtis, ar supranta žalojančio elgesio pasekmes vaikui. Jei taip, tuomet tokioms šeimoms galima sėkmingai padėti tvarkytis su kylančiais sunkumais. Sunkiau padėti šeimoms, kuriose suaugusieji įsitikinę, kad vaikas turi tik paklusti, o fizinis smurtas yra gera priemonė auklėjimui. Tokiems tėvams kursai ar konsultacija gali būti ne pakankama“, – kalba Ieva Daniūnaitė.

REKLAMA

Smurto rūšys, kurias ne visada pastebime

Smurtas dažnai suprantamas fizine prasme, tačiau jokiu būdu negalima užmiršti ar ignoruoti psichologinės, emocinės ar kitos rūšies prievartos. Būtent emocinį smurtą pastebėti gali būti gana sudėtinga, kuris pasižymi vaiko atstūmimu, izoliavimu, terorizavimu ar ignoravimu.

„Emocinio smurto atvejais suaugęs nepripažįsta vaiko emocinių poreikių, parodo, jog jis yra nemylimas, nepageidaujamas ir nereikalingas. Taip pat tai gali pasireikšti žodine agresija, nesibaigiančiais priekaištais, pravardžiavimu, žeminimu, stengiantis sukurti baimės perpildytą aplinką arba atvirkščiai – suaugęs stengiasi ignoruoti vaiką ir nereaguoja į jo siunčiamus signalus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nepriežiūra ir apleistumas – dar viena smurto rūšis, kuomet nėra patenkinami vaiko biologiniai, psichologiniai poreikiai, nesirūpinama jo socializacija. Jei tik pastebite, kad vaikas galimai patiria prievartą, reikėtų nedvejojant kreiptis į specialistus ir išsiaiškinti esamą situaciją“, – nurodo psichologė.

Lapkričio 23 d. vyksiančios „Reach for Change“ konferencijos tema – sisteminis pokytis vaiko teisių srityje. Viena iš pranešėjų – Ieva Daniūnaitė, kalbėsianti apie priemones, galinčias kiekvienam užtikrinti vaikystę be smurto.

Konferencijos transliaciją bus galima stebėti tiesiogiai internetu per tv3.lt

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų