Visuomenė iškart sureagavo jautriai ir atidžiai stebėjo globon patekusio šunelio likimą. Šiandien jis džiaugiasi nauja šeimininke, o kaltinimus atrėmusi Vilniaus savivaldybės įmonės „Grinda“ atskleidė, kokia situacija sostinėje su benamiais gyvūnais ir kaip atrenkami jiems nauji šeimininkai.
Aplinkiniams priminė egzekuciją
Tą kartą daugiabučio gyventojai internete dalinosi bei žurnalistams rodė kruvinų benamio šuns gaudynių pėdsakus. Žmonės pasakojo, kad į daugiabutį dėl šuns atvykę „Grindos“ darbuotojai kruviną gyvūną tempė laiptais per visus penkis aukštus ir dar per asfaltą iki mašinos. „Grindos“ atstovai tikino, kad šunelis įsikando į liežuvį, todėl bėgo kraujas.
Visgi, kol vieni apie pusmetį kieme, o vėliau laiptinėse besiglaudusį šunį kalbėjo su gailesčiu ir jį maitino, kiti ir prašė minėtos tarnybos sugauti jį ir išvežti. Po mestų kaltinimų, įmonės atstovai nurodė, kad bus atliktas tarnybinis patikrinimas. Pasak D. Lisauskaitės, tyrimas vis dar atliekamas.
O veterinarai per apžiūrą nustatė, kad neilgas šuns gyvenimas nebuvo saldus. Jo kūne rasti keli pneumatinio ginklo šratai, bet žaizdos jau buvo per senos, todėl nebuvo operuojamos. Dvi savaites globoje gyvenęs šunelis gavo Bako vardą.
Sulaukė rūpesčio ir meilės
Ir štai, „Grinda“ savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbė, kad jis turi naują šeimininkę. „Baką pasiėmė privatus asmuo ir perkėlė į arčiau namų esančią prieglaudą. Bako globėja tikisi, kad šuo taip greičiau socializuosis“, - portalui tv3.lt sakė „Grindos“ atstovė Dovilė Lisauskaitė.
Ji dar kartą patvirtino, kad žmonių susidomėjimas ir reakcijos internete realiais veiksmais pavirsta kur kas rečiau, nei garsiai skelbiama. „Socialiniuose tinkluose Bakas sulaukė daug užuojautos, tačiau jį globoti ir auginti pasisiūlė vos keli žmonės.
Atgarsio sulaukusių istorijų herojai visuomet gauna daugiau dėmesio. Ar tai padeda gyvūnui greičiau atrasti nuolatinius namus? Dažniausiai taip. Tačiau visada yra rizika, kad spontaniškai, stiprių emocijų veikiamas priimtas sprendimas vėliau, aistroms nurimus, gali tapti našta“, - tikino D. Lisauskaitė.
Paviešinus šią ir panašias istorijas iš tiesų pasipila žmonių komentarai, pasipiktinimas ir užuojauta. Tačiau ne vienas komentatorius pastebi, kad susidomėjimas būna momentinis, kartais perdėtas ir tik retai virsta realiais darbais.
Nebeužsimerkia „tyliam skausmui“
Po skaudžių ir žiaurių įvykių tiek tarnybos, tiek policijos pareigūnai teigia gaunantys daugiau pranešimų iš žmonių apie matomą netinkamą, žiaurų elgesį. Akivaizdu, tai skatina žmones netylėti ir reaguoti, tuo pačiu padeda ir keisti situaciją.
Su tuo sutinka ir gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos „Nuaras“ direktorė Jurgita Gustaitienė „Mano manymu, natūralu ir netgi yra normalios visuomenės požymis, kad mes reaguojame į visas situacijas, kurios susiję su gyvūnais ir su vaikais. Tai – du opiausi objektai. Vaikai negali pasiskųsti, papasakoti, lygiai kaip ir gyvūnai. Tai yra tylus skausmas, kurį kartais galima paslėpti“, - teigė J. Gustaitienė.
Tuo pačiu, „Grindos“ atstovė nurodo, kad pastaraisiais metais per mėnesį Vilniaus beglobių gyvūnų namai visą parą veikiančiu telefonu 1355 sulaukia apie 100 skambučių dėl mieste lakstančių palaidų keturkojų, dėl gatvėse pastebėtų sužeistų ar kritusių gyvūnų.
Šiemet į Vilniaus gyvūnų globos namus jau pateko 856 (čia įskaičiuotos ir benamės katės, kurios po kastracijos yra paleidžiamos sugavimo vietoje). Palyginimui, pernai per visus metus į globos namus pateko 846 gyvūnai. Šiuo metu Vilniaus gyvūnų globos namuose gyvena 34 gyvūnai, kurie ten gyvens tol, kol ras naujus namus.
Situacija Vilniuje keičiasi
Nors beglobių gyvūnų sostinėje šiemet daugiau, įstaigos atstovė D. Lisauskaitė teigė, kad situacija keičiasi būtent dėl tokių gyvūnų likimo. „Dar prieš 8 metus beglobiams buvo tiesiog taikoma eutanazija, tačiau jau kelerius metus pas mus patekusius gyvūnus globojame ir rūpinamės, kad jie rastų naujus šeimininkus.
Pati esu girdėjusi pasipiktinusių senjorų epitetus, kai jie sužinojo, kad jų kieme bėgiojančios benamės katės jau po keleto dienų sugrįš atgal... Tokiems turbūt labiau priimti būtų senieji, atgyvenę ir Vilniaus mieste jau nebenaudojami gyvūnų kontrolės metodai.
Štai ir dabar artėja Kalėdos, dovanojimo metas; tikėtina, kad kažkas sulauks ir gyvo siurprizo. Tačiau gyvūnas nėra daiktas, kurį galima su čekiu grąžinti atgal į parduotuvę. Kiekvienais metais, nutilus šventiniams fejerverkams, tyliai praveriamos gyvūnų prieglaudų durys“, - neslėpė D. Lisauskaitė.
„Grindos“ atstovė priminė, kad sulaukėję gyvūnai žmonių bijo, šiepia dantis, draskosi, todėl kates stengiamasi įvilioti į specialius narvelius, o šunys gaudomi tinklu ir fiksuojamu standžiu pavadžiu. Pasak jos, tokios priemonės naudojamos visame pasaulyje – jos padeda apsaugoti ir darbuotojus nuo įkandimų bei apdraskymų, ir pačius gyvūnus nuo sužalojimų.
