REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
10
Gamta (nuotr. 123rf.com)

Pavojaus varpais dėl klimato šiltėjimo skambinantys mokslininkai tvirtina, kad, norėdami išvengti blogiausio, laiko turime nebedaug.

10

Pavojaus varpais dėl klimato šiltėjimo skambinantys mokslininkai tvirtina, kad, norėdami išvengti blogiausio, laiko turime nebedaug.

REKLAMA

Rekordiniai metai

Bonoje (Vokietija) prasidėjo 23-ioji metinė Jungtinių Tautų klimato kaitos derybų konferencija, kurioje dalyvauja beveik 200 pasaulio šalių atstovai. Iki lapkričio 17 dienos jie tarsis dėl būdų, kaip įgyvendinti 2015 metų Paryžiaus klimato kaitos susitarimo nuostatas, kad iki šio amžiaus pabaigos vidutinė temperatūra pasaulyje dėl žmogaus veiklos nepakiltų daugiau nei 2 laipsniais pagal Celsijaus skalę.

Mokslininkų teigimu, norint išvengti stiprių, visaapimančių ir negrįžtamų planetos klimato pokyčių, anglies dvideginio bei kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, sulaikančių šilumą Žemės atmosferoje, emisijas reikėtų sumažinti kaip įmanoma labiau. Nors klimato šiltėjimo išvengti nepavyks, esą reikia dėti visas pastangas, kad temperatūra iki 2100 metų nepakiltų daugiau nei 1,5 laipsnio – tai esąs optimalus siektinas rodiklis. Tačiau Bonos konferencijos išvakarėse paskelbti nauji klimato pokyčių duomenys verčia manyti, kad ir 2 laipsnių riba gali tapti neįveikiamu iššūkiu.

Šie metai, Jungtinių Tautų ekspertų teigimu, gali tapti pačiais šilčiausiais pasaulyje per visą meterologinių stebėjimų istoriją. Kol kas šis rekordas priklauso 2016-iesiems. Priklausomai nuo to, kokie bus lapkričio ir gruodžio mėnesiai, besibaigiantys metai gali tapti šilčiausiais arba antrais pagal šiltumą, tačiau kad ir kaip būtų, jau šiandien galima sakyti, kad šie, praėjusieji ir užpraėjusieji metai liks istorijoje kaip pačių šilčiausių metų trejetukas.

REKLAMA
REKLAMA

Besibaigiantys 2017-ieji taip pat išsiskyrė ekstremalių orų reiškiniais: nuo milžiniškų potvynių Indijoje ir Nigerijoje iki itin stiprių audrų Karibuose bei išplitusių miškų gaisrų Jungtinėse Valstijose ir Europoje. Savo ruožtu galime prisiminti ir neįprastai lietingą lietuvišką rudenį, mums priminusį apie besikeičiantį klimatą. Mokslininkai perspėja, kad, sprendžiant iš dabartinės derybų dėl šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijų mažinimo eigos, vidutinė temperatūra pasaulyje gali pakilti ne 1,5 ar 2, o 3 laipsniais ar netgi daugiau. O tai gresia išties katastrofiškais padariniais.

REKLAMA

Šimtąkart greičiau

Pasaulinės meteorologijos organizacijos metinis leidinys „The Greenhouse Gas Bulletin“ konferencijos išvakarėse paskelbė, kad pildosi blogiausios šiltnamio dujas tyrinėjančių specialistų prognozės. Pasirodo, pernai šių dujų koncentracija atmosferoje didėjo dar nematytu greičiu: pirmą kartą po daugiau nei 3 milijonų metų anglies dvideginio (CO2) kiekis pasiekė 403,3 molekulės milijone oro molekulių. 2015 metais šis rodiklis buvo 400, ir, ekspertų teigimu, išaugo daugiau nei vidutiniškai per 10 praėjusių metų. Mokslininkų teigimu, anglies dvideginio dujų atmosferoje koncentracija dabar didėja 100 kartų greičiau nei nuo paskutinio ledynmečio pabaigos. Tai lemia populiacijos didėjimas, intensyvi žemdirbystė, pramonės plėtra ir miškų kirtimas.

REKLAMA
REKLAMA

Paskutinį kartą toks CO2 dujų kiekis Žemės atmosferoje buvo plioceno eroje, maždaug prieš 3–5 milijonus metų. Tuo metu jūros lygis mūsų planetoje buvo 20 metrų didesnis už dabartinį. „Jei sparčiai nesumažinsime CO2 ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, iki šio amžiaus pabaigos temperatūra ir toliau pavojingai kils virš Paryžiaus klimato kaitos sutarties nubrėžtos ribos“, – pareiškė Pasaulio meteorologijos organizacijos vadovas Petteris Taalas. Šia sutartimi numatyta pasiekti, kad vidutinės temperatūros Žemėje didėjimas iki 2100 metų neviršytų 1,5–2 laipsnių.

Kyla jūros lygis

Įvairių šalių ekspertai ragina imtis drastiškų priemonių, kad nacionalinių vyriausybių pastangomis neatidėliojant būtų įgyvendinami Paryžiaus klimato kaitos susitarime užsibrėžti tikslai, nes tyrimai liudija, jog gamtos gebėjimas sugerti atmosferoje didėjantį anglies dvideginio kiekį jau pradėjo silpti. Naujausiais duomenimis, dėl itin spartaus miškų kirtimo kai kuriuose pasaulio regionuose anglies dvideginio išskiriama daugiau, nei absorbuojama.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Edinburgo (Škotija) universiteto profesorius Dave’as Reay’us, tyrinėjantis anglies apytaką gamtoje, tvirtina, kad pasaulio valdžios koridoriuose jau turi skambėti pavojaus sirenos. „Mes žinome, kad intensyvėjant klimato kaitai žemės ir vandens gebėjimas susitvarkyti su anglies dvideginio emisijomis silpnės. Kol kas dar yra laiko taip sumažinti šiltnamio dujų išmetimą į atmosferą, kad būtų galima užsitikrinti bent tam tikrą kontroliavimo galimybę, bet jei lūkuriuosime per ilgai, žmonija gaus pavojingos klimato pokyčių kelionės bilietą į vieną pusę“, – britų dienraščiui „Guardian“ sakė profesorius.

Viena didžiausių grėsmių, su kuria dėl šiltnamio dujų gausėjimo susiduria šiandieninis pasaulis – jūros lygio kilimas. Jei vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimo 3 laipsniais scenarijus taps realybe, šimtų milijonų žmonių gyvenimas pasikeis iš esmės, nes dėl užlietų pakrančių regionų jie privalės persikelti gyventi kitur.

REKLAMA

JAV veikiančios klimato pokyčių analizavimo grupės „Climate Central“ mokslininkai paskelbė savo tyrimo rezultatus, kurie liudija, kad, vidutinei temperatūrai pakilus 3 laipsniais, dėl spartaus ledynų Antarktidoje ir Grenlandijoje tirpimo jūros lygis pasaulyje gali pakilti maždaug 2 metrais. Nors tai nenutiks per vieną naktį, šis procesas, anot ekspertų, bus negrįžtamas ir privers prie jūrų ir vandenynų pakrančių įsikūrusių miestų gyventojus gelbėtis nuo nesulaikomai kylančio vandens. „Climate Central“ tyrėjų duomenimis, dėl kylančio jūros lygio labiausiai nukentės tokie miestai, kaip Šanchajus, Aleksandrija, Rio de Žaneiras, Osaka ir Majamis.

REKLAMA

Neturi gerų žinių

Prognozuojama, kad iki 2100 metų, jei vidutinė temperatūra pasaulyje padidėtų 3 laipsniais, mažiausiai 275 milijonai žmonių susidurs su evakuacijos būtinybe. Pavyzdžiui, antrasis pagal dydį Japonijos miestas Osaka dėl kylančio jūros lygio neteks svarbių pramoninių rajonų. Jie bus apsemti, o norint apsaugoti likusią miesto dalį nuo potvynių teks statytis apsauginius įrenginius. Dar liūdnesnis likimas laukia Majamio. Pasak ekspertų, jis beveik visas panirs po vandeniu tuo atveju, jei vidutinė temperatūra pakils 2 laipsniais, o tokia perspektyva, remiantis šiandieniniais duomenimis, yra visai reali.

Majamio valdžia jau dabar ruošiasi artėjantiems pokyčiams planuodama 192 milijonų dolerių investicijas vandens pumpavimo stotims atnaujinti, drenažo sistemoms išplėsti, pylimams statyti, keliams aukštinti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jei dabartinis jūros lygis padidėtų vos puse metro, būtų užtvindyti Egipto miesto Aleksandrijos paplūdimiai. Egipto valdžiai reikėtų kažkur perkelti 8 milijonus Nilo deltoje gyvenančių žmonių.

Tačiau kol kas šalies vyriausybė jokių priemonių dėl to nesiima. Pasak mokslininkų, jūros lygio kilimas truks dešimtmečius, tačiau, nors ir lėtas, šis procesas bus negrįžtamas, taigi anksčiau ar vėliau teks susitaikyti su realybe – naujais pakrančių regionų žemėlapiais, dirbamos žemės plotų trūkumu, milijonais klimato pabėgėlių, kuriuos kylantis vanduo privers palikti savo namus. Klimatologai neturi gerų žinių ir gyvenantiesiems toli nuo jūrų: dėl vis labiau šylančio klimato sausros taps ilgesnės ir nuožmesnės, audros – vis stipresnės, stichiniai meteorologiniai reiškiniai – dažnesni. Klimato permainas jau matome ir patys, tačiau, jei nepavyks laiku atsitokėti, mūsų vaikų ir vaikaičių laukia kur kas neramesnės akistatos. Belieka tikėtis, kad Bonoje vykstančios klimato kaitos derybos paskatins jei ne visas, tai bent daugumą pasaulio šalių imtis neatidėliotinų veiksmų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų