Edwardas Lucasas (nuotr. Fotodiena.lt)

Edwardas Lucasas (nuotr. Fotodiena.lt)

Mįslė: Rusija baugina savo kaimynes, bet nepakankamai sistemingai, kad pajungtų jas savo valiai. Ji kišasi į kitų šalių politiką, bet rezultatai – fragmentiški ir nuviliantys.

REKLAMA

Pavyzdžiui, užpuolęs Ukrainą Kremlius tik užbaigė šimtmečius tvyrojusį dviprasmiškumą dėl savo svarbiausios kaimynės nacionalinės tapatybės, sukristalizavo šios šalies postkolonijinę orientaciją. Rusijos žvanginimas ginklais ir ardomoji veikla pakurstė karingas nuotaikas Suomijoje ir Švedijoje – dvi NATO nepriklausančias europines kaimynes, tetroškusias taikių dalykiškų santykių.

Be to, Rusijos agresyvi karinė pozicija paskatino NATO, kad ir nenoriai, iš naujo pripažinti, kad rytinė kaimynė kelia grėsmę, ir parengti atsarginius planus, kaip būtų ginamos paribio valstybės. Europos šalys niūriai sutiko padidinti savo karines išlaidas. Amerikos įsipareigojimai ginti Europą, anksčiau atrodę netvirti ir atgyvenę, dabar yra stipriausi per kelis pastaruosius dešimtmečius.

Rusijos įprotis naudoti naftą ir dujas kaip energetikos ginklą privertė anksčiau buvusią vangią Europos Sąjungą rimtai susirūpinti energetiniu saugumu, sugriauti „Gazprom“ verslo modelį, sukurti dujų tinklą „šiaurė–pietūs“ ir pareikalauti „atrišti“ (liberalizuoti) energetikos sektorių.

Rusijos pastangų slapta daryti įtaką kitų šalių politikai grąža irgi buvo neigiama. Didžioji Britanija, anksčiau paniekinamai ir lengvabūdiškai atmesdavusi bet kokias kalbas apie Rusijos keliamą grėsmę, dabar įtemptai mąsto, ar Kremlius kišosi į pernai surengtą „Brexit“ referendumą.

Netgi neskaitant Roberto Muellerio tyrimo dėl Rusijos kišimosi į Amerikos prezidento rinkimus, apstu įrodymų apie nešvarius triukus, tokius kaip suklastotos „Twitter“ ir „Facebook“ paskyros, pumpuojančios agresyvią, priešinančią dezinformaciją.

REKLAMA

Vokietija, buvusi svarbiausia Rusijos draugė Europoje, skiria rimtus išteklius Rusijos ardomajai veiklai ištirti ir užkardyti. Prancūzija per šių metų prezidento rinkimus demonstravo tvirtą kaip plienas nacionalinę vienybę, nepaisant Rusijos kibernetinių įsilaužimų ir informacijos nutekinimų bangos.

Taigi, kodėl Kremlius toliau laikosi iš pažiūros bergždžio požiūrio, jeigu daug švelnesnė taktika būtų kur kas veiksmingesnė?

Jeigu Rusija būtų lošusi kitaip, nebūtų jokios NATO plėtros, o juolab teritorinės gynybos. Ji įtaka Vakarų sostinėse būtų daug stipresnė. Buvusių pavergtųjų tautų (ir panašių į mane žmonių) perspėjimai būtų atrodę tik absurdiški gąsdinimai.

Dar didesnė mįslė – kodėl ši politika tokia įžūli. Juk turėtų būti aišku, kad geriausias būdas užsiimti ardomąja veikla – veikti slapta? Kremliaus pastangos paveikti kitų šalių politiką – piktinančiai atviros. Karinis blefas ir bauginimai irgi atrodo bereikalingai pabrėžiami.

Vienas galimas atsakymas – kad Maskvos vertinimai buvo klaidingi. Nors mūsų gebėjimai stebėti Rusiją sistemingai blogėjo, mūsų vyriausybių agentūros, analitiniai centrai ir žiniasklaidos priemonės vis dar sugeba tirti ir daryti išvadas.

Be to, Vakarų silpnąsias vietas Kremlius pažįsta daug geriau negu stipriąsias. Jis išnaudoja nesantaiką, bet netikėtai pasimeta, kai rezultatas būna didesnė vienybė.

Vladimiras Putinas ir jo bičiuliai abejoja, ar Vakarai iš tikrųjų tiki tokiomis vertybėmis kaip principingumas ir solidarumas. Kodėl tikrosios valstybės, tokios kaip Britanija, Prancūzija, Vokietija ir Jungtinės Valstijos, turėtų atidėti dalį savo negausių lėšų ir prisiimti riziką, kad apgintų tokias nupiepėles kaip Baltijos šalys? Kai pasielgiame būtent šitaip, Rusija suglumsta.

REKLAMA

Gilesnis atsakymas – kad daugelio Kremliaus veiksmų tikslai yra kitokie. Dalis jų skirti vidaus auditorijai. Kai rusai įtikinami, kad Vakarai yra nusiteikę priešiškai, tampa lengviau nukreipti dėmesį nuo režimo nesugebėjimo modernizuoti šalį. Puikavimasis Rusijos politinėmis ir karinėmis pajėgomis suteikia raminančią nacionalinio pasididžiavimo dozę šalyje, daugeliu atžvilgių atsiliekančią nuo likusio pasaulio.

Vis dėlto didžiausias poveikis daromas šalims, nepriklausančioms Vakarų stovyklai. Būtent joms pasipiktinimas dėl Rusijos grėsmės ir kišimosi Jungtinėse Valstijose, Britanijoje ir kitur siunčia galingą žinią: pono Putino režimas pajėgus naudoti realią jėgą už savo valstybės ribų – tad geriau jį vertinti rimtai.

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro viceprezidentas ir britų savaitraščio „The Economist“ vyresnysis redaktorius.

 

Eklektik
2017-12-08 19:52:06
TIkrai is visu poziciju stuma ir labai sekmingai amerika. Juk artimuosiuose rytuose ametikos nebera. Ten tik Rusija groja pirmu smuiku.
Atsakyti

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI
REKLAMA
Eklektik 2017-12-08 19:52:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
TIkrai is visu poziciju stuma ir labai sekmingai amerika. Juk artimuosiuose rytuose ametikos nebera. Ten tik Rusija groja pirmu smuiku.    ATSAKYTI
„Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė  (nuotr. bendrovės)
„Sodros“ duomenimis, pernai metų pabaigoje pas Lietuvos darbdavius dirbo ir gavo darbo užmokestį 12 tūkst. iš trečiųjų (ne ES) šalių atvykusių žmonių, turinčių darbo vizas ...
Gediminas Žiemelis (nuotr. Organizatorių)
Š.m. sausio 10 d. incidentas Varšuvos Šopeno oro uoste, kuomet Lenkijos oro linijoms LOT priklausantis Bombardier Q400 lėktuvas leidosi avariniu būdu dėl važiuoklės gedimo, yra ...
D.Trumpas (nuotr. SCANPIX)
Jau visai netrukus, sausio 20-ąją, sukaks metai po to, kai Donaldas Trumpas buvo prisaikdintas JAV prezidentu. Laikotarpis iki jo inauguracijos buvo pažymėtas daugybe pažadų, o ...
SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas (nuotr. asm. archyvo)
Lietuvoje apie darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokų sujungimą pastaruoju metu diskutuojama vis daugiau, ši idėja įrašyta ir į valdančiosios partijos Seime rinkimų ...
Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė Ieva Skačkauskaitė (nuotr. bendrovės)
Pernai įsisiūbavusi infliacija šiemet turėtų atslūgti. Taip nutiks dėl to, kad nebebus tokio reikšmingo poveikio tų veiksnių, kurie kainas pakėlė 2017 metais.  Pernai ...
REKLAMA

Top Video

Žaidimas su petardomis virto kraupia tragedija: nutrauktų galūnių net nepavyko rasti
DABAR RODOMA
Žaidimas su petardomis virto kraupia tragedija: nutrauktų galūnių net nepavyko rasti
DABAR RODOMA
Siaubas Kauno klube: šlubavo sveikata, bet policija vis tiek mušė
DABAR RODOMA
exp20180115DB- Vidutinio greicio matuokliai 3,53
DABAR RODOMA
Išplatino įrašą iš vos nesudužusio lėktuvo: orlaivio salone - klyksmai ir panika
DABAR RODOMA
Dėmesio visiems tėvams: štai, kaip išmokos už vaikus keisis nuo balandžio
DABAR RODOMA
Į Lietuvą atkeliaus pūga – žada gausų sniegą ir šaltį
DABAR RODOMA
Svajonę išpildė Anglijoje: už tą patį darbą mokykloje – pusketvirto tūkstančio eurų į rankas
DABAR RODOMA
Įvaryti į kampą: prekybos prastesniais produktais Lietuvoje nesustabdys net maisto kokybės sargai
DABAR RODOMA
Paaiškėjo naujausia žinia apie iš mirties nagų išplėštą kūdikį
DABAR RODOMA
Teisme aiškėja šiurpios statybų sargo nužudymo ir sudeginimo aplinkybės

Televizija


Į viršų